Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-604-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
A2.6.-604-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00254-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
N. Č.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.- 604-888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00254-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.2.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 23 d., 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), N. Č. vairuodamas transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvykus eismo įvykiui, būdamas susijęs su eismo įvykio (jo dalyvis), neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą, bet iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Transporto priemonę vairavo, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5,16, 220 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Č. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – pripažino, jog jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs 2015 m. gruodžio 22 d., o eismo įvykis buvo 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Teismui parodė, kad buvo abipusis susitarimas su kaltininku. Eismo įvykio kaltininkas nerado deklaracijos, o jis sutaręs su kaltininku, jog pretenzijų vienas kitam neturi, išvažiavo (42 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad įvykio dieną važiavo link (duomenys neskelbtini) g. žiedo antra eismo juosta, iš kairės pusės važiavo raudonas autobusiukas, kuris rodė posūkį į antrą eismo juostą. Jis suprato, jog raudono autobusiuko vairuotojas jo nepamatė. Pristabdė, nesuvaldė mašinos, vienu ratu užšoko ant šaligatvio ir kliudė Opel Zafira. Jis ir Opel Zafira vairuotojas nuvažiavo prie „Statoil“ degalinės, pradėjo šnekėti, Opel Zafira vairuotojas pradėjo jį kaltinti. Jis nesiūlė Opel vairuotojui pinigų, norėjo pildyti deklaraciją, bet pagalvojo, kad geriau kviesti policiją. Jis pasakė, jog kvies policiją, tada Opel vairuotojas palinkėjo gražių švenčių ir nuvažiavo. Jis Opel Zafira vairuotojo paklausė, ar jis girtas, jam jis atsakė, jog išgėręs, Opel Zafira vairuotojas atrodė kaip išgėręs (50-51 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino vairuotojas. Jis atvažiavo į įvykio vietą ir nubraižė schemą. Įvykio vietoje buvęs vairuotojas jam paaiškino, kad sukėlė eismo įvykį, o nukentėjusysis nuvažiavo. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (50 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. M. parodė, kad surašė administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi N. Č. dalyvavo eismo įvykyje, o kitas vairuotojas įtarė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neblaivus. N. Č. neužpildė deklaracijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Apžiūrėjus N. Č. automobilį, automobilio apgadinimai atitiko kito automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, apgadinimus. Taip pat jis nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs (58-59 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 5 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.

Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį privalo bet kuris eismo dalyvis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nei eismo dalyvių pareigas po eismo įvykio kilimo numatančiame Kelių eismo taisyklių 220 punkte nėra išskirti reikalavimai eismo dalyviui, kuris dėl eismo įvykio kaltas, ir eismo dalyviui, kuris įvykio metu nukentėjo.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014, 2AT-17-139/2015).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Č. savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigė, teismui paaiškino, kad buvo abipusis susitarimas su eismo įvykio kaltininku, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo patikimi ir nuoseklūs liudytojo T. M. parodymai, kuris apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kliudė Opel Zafira. Norėjo pildyti deklaraciją, nors Opel Zefira vairuotojas siūlė susitarti pinigais, tačiau tėvai patarė kviesti policiją, apie tai pasakius Opel Zefira vairuotojui, jis iš įvykio vietos nuvažiavo. Opel Zefira vairuotojas pasirodė išgėręs (50-51 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojo duotais parodymais, kadangi liudytojo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, be to, teismo posėdžio metu duoti parodymai atitinka pirminius rašytinius liudytojo paaiškinimus (9,10-11 b.l.) bei garso įrašą, iš kurio girdėti, kaip T. M. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą telefono numeriu 112 ir nurodo tas pačias aplinkybes, kurias parodė teismo posėdžio metu, t. y. jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo galimai neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (39 b.l.). Pažeidimo padarymo faktą taip pat patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų A. P. ir Ž. M. parodymai. Liudytojas A. P., įvykio dieną nuvykęs į eismo įvykio vietą, joje rado tik vairuotoją sukėlusį eismo įvykį, kitas vairuotojas iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs (50 b.l.), o liudytojas Ž. M. parodė, kad nustatė, jog yra pasibaigęs N. Č. vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Jis nurodė, kad N. Č. ir kitas vairuotojas nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apžiūrėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, rasti apgadinimai atitiko kito apgadinto automobilio apgadinimus. Eismo įvykio kaltininkas įtarė, jog N. Č. galimai neblaivus (58-59 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniame pranešime (4 b.l.) užfiksuotas įvykio aplinkybes, kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti, jog N. Č. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi, kaip nurodė liudytojas T. M., jis buvo galimai neblaivus (50-51 b.l.), be to įvykio dieną (2015 m. gruodžio 23 d.) buvo pasibaigęs jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas (27 b.l.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tokiais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo padarymo metu dirbo Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju, todėl galėjo ir turėjo suvokti, kad būdamas eismo įvykio dalyviu ir nesutardamas dėl įvykio aplinkybių, privalėjo elgtis taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių 220 punktas.

N. Č. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d. ir 130 str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,4 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (5-7 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (8 b.l.), P. K. paaiškinimu (13 b.l.), fotonuotraukomis (14-23 b.l.), informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, jog transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (24 b.l.), VĮ „Regitra“ registracijos liudijimu, iš kurio matyti, jog transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (28 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (31 b.l.).

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad abu eismo dalyviai – tiek T. M., tiek N. Č., eismo įvykio aplinkybes vertino skirtingai. Tokiu atveju, kai eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato pareigą eismo dalyviams iškviesti policiją į eismo įvykio vietą. T. M. šios pareigos laikėsi, tuo tarpu N. Č. iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė sąmoningai, privalėdamas suprasti, jog jam, kaip eismo dalyviui, susijusiam su eismo įvykiu, Kelių eismo taisyklės numato tam tikras pareigas, kurių privalu laikytis, nepriklausomai nuo to, dėl kurio eismo dalyvio kaltės eismo įvykis kilo. N. Č. įsitikinimas, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės ir pretenzijų dėl padarytos žalos jis neturi, neatleidžia jo, kaip eismo dalyvio, nuo pareigos atitinkamai eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, užfiksuoti tam skirtuose dokumentuose (eismo įvykio deklaracijoje) arba kviečiant policijos pareigūnus, taigi ir nuo atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-887-493/2015).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. Č. 2015 m. gruodžio 23 d., 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvykus eismo įvykiui, būdamas susijęs su eismo įvykio (jo dalyvis), neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą, bet iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Transporto priemonę vairavo, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5,16, 220 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. N. Č. kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. Č. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ir tą aplinkybę, kad N. Č. teisės pažeidimo metu buvo Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjas (4,36 b.l.) ir tokiems asmenims taikomi aukštesni elgesio standartai, tačiau taip pat teismas įvertina ir tai, jog ne N. Č. sukėlė eismo įvykį, o buvo tik jo dalyvis - nukentėjusysis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 130 str. 1 d., sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

N. Č. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį - 5 Eur (penkių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:15054272206. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė