Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Marinai Lavrinavičiūtei, atsakovės atstovei Alvydai Jatulienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ atstovams Egidijui Lazauskui ir Tomui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „Ernst & Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumas, NERA Economic Consulting, Analysys Consulting Limited, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo teismo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-Tarnyba) 2006-12-18 raštą Nr.4S-3601 kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti ją duoti sutikimą atmesti visų tiekėjų pasiūlymus. Paaiškina, jog pagal jos paskelbtą atvirą konkursą pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, tačiau jie neatitiko pirkimo dokumentų nustatytų reikalavimų, o vieno tiekėjo - NERA Economic Consulting – ir minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau-VPĮ, Įstatymas) 39 str. 2 d. 1 ir 2 punktais, 3 dalimi, kreipėsi į atsakovę gauti sutikimą atmesti visų tiekėjų pasiūlymus, į ką atsakovė skundžiamu raštu atsakė, jog sutikimo duoti negali, nes konsorciumo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Mano, jog jame išdėstyta nuomonė nepagrįsta ir neteisėta: I. Skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1-3 dalių reikalavimų, nes jo teiginiai prieštarauja vienas kitam, visiškai nepagrįsti faktais, taikomos VPĮ normos, reglamentuojančios visiškai kitokius teisinius santykius, o sprendimas atsisakyti duoti sutikimą – nemotyvuotas. Reikalavimas, kad viešojo administravimo subjektas nurodytų administracinio akto priėmimo motyvus, turi tiek materialinį, tiek procesinį aspektą, nes jis valstybėje, pagrįstoje teisės viršenybės principu, yra esminis, gi iš rašto turinio neįmanoma nuspręsti, kokių tolesnių teisėtų veiksmų turėtų imtis pareiškėja, tai apsunkina sprendimo vykdymą. Be to, skundžiamame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, jis nepatvirtintas institucijos antspaudu ir šios aplinkybės yra pakankamos panaikinti skundžiamą aktą. II. Dėl konsorciumo pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams: 1) teikdamas pasiūlymą, jis pažymėjo, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, kurios nustatytos konkurso skelbime, konkurso sąlygose ir kituose pirkimo dokumentuose. Civilinio kodekso (CK) 1.73 str. 3 dalimi nustatyta, jog šalys susitarimu gali sutarti dėl papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Pirkimo dokumentų 5.1 punkte buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas, kad Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų dokumentų kopijos turi būti su žyma „Nuorašas tikras“ ir patvirtintos įmonės antspaudu bei vadovo (jo įgalioto asmens) parašu, o pirkimo dokumentų 18.9.3 punkte nustatyta, jog Viešųjų pirkimų komisija atmeta tiekėjų pateiktus konkursinius pasiūlymus, jeigu pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Nei vienas tiekėjas nesikreipė su prašymu paaiškinti šiuos reikalavimus, o UAB „Ernst &Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumo teikti dokumentai buvo be reikalingos žymos, antspaudo ir vadovo parašo, todėl laikyta, kad dokumentai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, juolab, kad VPĮ neskirsto pasiūlymo neatitikimą į esminį ir neesminį, todėl perkančioji organizacija turi teisę atmesti net ir smulkių neatitikimų turinčius pasiūlymus. Kito dalyvio- NERA Economic Consulting- dokumentai turėjo analogišką trūkumą, tačiau atsakovė pripažino, jog pastarojo pasiūlymas teisėtai atmestas. Teigia, jog perkančioji organizacija neprivalo prašyti papildomų duomenų apie dalyvio kvalifikaciją, o VPĮ 32 str. 5 dalimi turi būti vadovaujamasi tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, o ne, kaip mano atsakovė, pateiktus dokumentus. Be to, Įstatymo 39 str. 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus; 2) pareiškėja laikė, jog konsorciumo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų 9.14 punkto, t.y. reikalavimo tiekėjams pateikti numatomos pasirašyti pirkimo sutarties projektą, tačiau atsakovė rašte nurodė, jog toks punktas neatitinka Įstatymo 24 str. 2 d. 9 punkto, numatančio, jog pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis parengtas, gi tokia sutartis parengta nebuvo, todėl, siekdama sužinoti konkurso dalyvių siūlomas papildomas sutarties sąlygas, įrašė tokį reikalavimą teikėjams. Daro išvadą, jog, konkurso dalyviui šios sąlygos neįvykdžius, buvo pagrindas traktuoti pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (1t., b.l.3-9).

Atsakovė, atsikirsdama, prašo: 1) atmesti prašymą kaip nepagrįstą; 2) įpareigoti pareiškėją pakeisti VPĮ neatitinkančius sprendimus, priimtus Viešųjų pirkimų komisijos 2006-11-28 posėdyje protokolu Nr.(7.39)-PK-53, ir iš naujo nagrinėti ir vertinti konsorciumo pasiūlymą. Paaiškina, jog skundžiamas raštas, įvertinus jį lingvistiniu aspektu, nėra administracinis sprendimas ir jam negali būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nes jame išdėstyta Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė. Institucijos teisės įvirtintos VPĮ 8 str. 3 d. 4 punkte, kurios būtent ir realizuojamos įpareigojimais, ko šiuo atveju nebuvo. Atsižvelgus į tai, apskundimo tvarka negalėjo būti nurodyta, gi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-02-03 įsakymu Nr.1S-11 patvirtintos Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, 99 straipsnyje, 39 straipsnio 3 dalyje bei 121 straipsnio 3 dalyje, pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės nereglamentuoja, kad sutikimas ar nesutikimas atmesti tiekėjų pasiūlymus patvirtinami institucijos herbiniu antspaudu. Analogišką poziciją yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje Nr.A8-1516-06. Pareiškėjos teiginys, kad skundžiamas raštas paremtas vienas kitam prieštaraujančiais teiginiais, nemotyvuotas, ji pati nepaaiškina, kokie teiginiai yra prieštaringi, kokiais dar faktais galima buvo remtis priimant skundžiamą aktą, jeigu pati pareiškėja privalo pateikti visus su ginču susijusius dokumentus. Patikrinus konkurso medžiagą, nustatyta, jog tik dviejų tiekėjų pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų. Pareiškėja, teigdama, jog turi teisę atmesti net ir smulkių neatitikimų turinčius pasiūlymus, ignoruoja VPĮ 32 str. 5 dalies imperatyvų reikalavimą tikslinti tiekėjo kvalifikacinius duomenis, kas pažeidžia VPĮ nustatytus skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Atsakovės praktika, nagrinėjant pareiškėjos vykdomus viešuosius pirkimus, rodo, kad tai nėra pirmas atvejis, kai pareiškėja nepaiso minėtos normos. Be to, konsorciumo įgaliotas atstovas dalyvavo vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje, todėl VPĮ 31 str. 10 dalyje numatyta tvarka buvo galima ištaisyti pastebėtus trūkumus. Dėl VPĮ 24 str. 2 d. 9 punkto normos pažeidimo nurodo, jog, sistemiškai vertinant šio straipsnio reikalavimus, aišku, kad įstatymų leidėjas būtent perkančiajai organizacijai nustatė prievolę konkurso sąlygose pateikti siūlomos pasirašyti sutarties projektą, o valdžios įstaigoms principas – galima elgtis taip, kaip nėra draudžiama – netaikomas. Perkančioji organizacija gali nerengti sutarties projekto tik tuo atveju, jeigu ji nurodė konkurso dokumentuose numatomas pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas, ką patvirtina ir CK 6.156 str. 4, 6.161 str. 4, 6.167 str. 2, 6.185 str. 2 dalių ir kt. normų analizė. Atsižvelgusi į tai, mano, jog ji neturėjo teisinio pagrindo duoti sutikimą atmesti visus pasiūlymus (3t., b.l.151-161).

UAB „Ernst &Young Baltic“, reikšdamas nuomonę į prašymą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškina, jog ant konsorciumo teiktų dokumentų skanuotų kopijų reikalingų žymų bei kitų įforminimo rekvizitų nebuvo, tačiau VPĮ 31 str. 10 dalis numato, jog vokų su pasiūlymais atplėšimo metu Viešųjų pirkimų komisija gali leisti posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu, o tokia galimybė jai nebuvo suteikta, vokų atplėšimo metu pasiūlymai net nebuvo apžiūrėti. Mano, jog atsakovė tinkamai įvertino pirkimo dokumentų 9.14 punkto reikalavimą pateikti parengtą numatomos pasirašyti sutarties projektą kaip perteklinį, nes pagal VPĮ 24 str. 2 d. 9 punktą pirkimo sutarties sąlygas privalo nustatyti perkančioji organizacija, o ne reikalauti skirtingų sutarčių projektų iš konkurso dalyvių, tik perkančiajai organizacijai pateikiant vienodą pirkimo sutarties projektą (arba sąlygas) galima užtikrinti dalyvių lygiateisiškumą ir nediskriminavimą, pirkimo sąlygų skaidrumą ir taip įgyvendinti viešųjų pirkimų principus. Kategoriškai nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog, neatmetus jos pasiūlymo, būtų diskriminuojami kiti konkurso dalyviai, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes pati pareiškėja savo skunde nurodo kitų dalyvių padarytus pažeidimus, kurie laikyti šiurkščiais ir posėdžio metu nepašalintini (4t., b.l.26-27).

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad skundžiamas raštas užkirto pareiškėjai kelią vykdyti pirkimo procedūras. Pagal įstatymo 32 str.5 dalį gali būti tikslinami kiti parametrai. Leisti trečiajam suinteresuotam asmeniui patikslinti pasiūlymą būtų rėškę pažeisti kito pirkėjo- Analysys Consulting Limited teises, nes jis būtų „iškritęs“ iš konkurso. Pagal pirkimo reikalavimus sutarties projekto pirkėja neturėjo pateikti.

Atsakovės atstovė prašymą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, paaiškino, kad skundžiamas raštas nėra sprendimas VAĮ prasme, nes perkančioji organizacija gali jam ir nepaklusti ir priimti sprendimą atmesti visus pasiūlymus ir netęsti konkurso. Tokiu atveju tarnyba galėtų pareiškėja nebent patraukti administracinėn atsakomybėn. NERA Economic Consulting, Analysys Consulting Limited pasiūlymai atmesti buvo pagrįstai, nes jie neatitiko būtent kvalifikacijos reikalavimų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašymą prašė atmesti, nes jie palaiko atsakovės poziciją,, kad skundžiamas raštas nėra administracinis sprendimas. Pareiškėja pati nesilaikė procedūrų- nepasiūlė ištaisyti neesminius trūkumus, tokia galimybė buvo net ir komisijos posėdyje. Tuo tarpu NERA Economic Consulting, Analysys Consulting Limited dokumentacijos trūkumai buvo esminiai.

Prašymas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006-08-23 įsakymu Nr1V-917 buvo patvirtintos konkurso sąlygos, o 2006-08-30 paskelbtas atvirasis konkursas „BU-LRAIC apskaitos modelio programinės įrangos, skirtos viešojo judriojo telefono ryšio operatoriaus, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, paslaugų sąnaudoms nustatyti, su BU-LRAIC apskaitos modelio formavimu bei įgyvendinimu susijusių paslaugų pirkimas“ (2t.,b.l.108-127). Pasiūlymus konkursui pateikė trys tiekėjai: NERA Economic Consulting, Analysys Consulting Limited bei UAB „Ernst &Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumas (2t.,b.l.101-103). Pareiškėjos Viešųjų pirkimo komisija, išnagrinėjusi konkurso dalyvių pateiktus dokumentus, 2006-11-28 protokoliniu sprendimu Nr.(7.39)-PK-53 nustatė neatitikimus minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir pasiūlymų neatitikimą konkurso dokumentų reikalavimams visų tiekėjų atžvilgiu, todėl nusprendė VPĮ 39 str. 3 dalies nustatyta tvarka kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti atmesti visus pasiūlymus (2t.,b.l.104-106) ir tai realizavo 2006-11-28 raštu Nr.(5.1)-1B-4532 kreipdamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kartu informuodama, jog planuoja pradėti neskelbiamas derybas su tiekėjais, kurie atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Rašte nurodė, jog: pirma, NERA Economic Consulting pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų, o pats dalyvis - sąlygų 2.2, 2.3, 3.3.2, 5.1 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų; antra, Analysys Consulting Limited pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 2.2 punkto reikalavimo; trečia, UAB „Ernst &Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumo pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 5.1, 9.14 punktų reikalavimų (2t., b.l.99-100). Išnagrinėjusi kreipimąsi, Viešųjų pirkimų tarnyba 2006-12-18 raštu Nr.4S-3601 atsakė, jog ji neturinti teisinio pagrindo sutikti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atmestų visus atviram konkursui pateiktus pasiūlymus, motyvuodama, kad tiekėjų NERA Economic Consulting ir Analysys Consulting Limited teikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, tačiau UAB „Ernst &Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumo atžvilgiu pareiškėjos fiksuoti neatitikimai prieštarauja VPĮ 32 str. 5 dalies ir 24 str. 2 d. 9 punkto reikalavimams (2t., b.l.97-98).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Dėl skundo argumento – skundžiamo rašto neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, atsakovės atsiliepimo teiginio - dėl ginčijamo akto nelaikymo administraciniu aktu ir jo neskundžiamumo teismui – pasakytina, jog, siekiant pašalinti abejones dėl teisės akto prigimties, būtina nustatyti, ar 2006-12-18 raštas Nr.4S-3601 atitinka administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje nustato VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4-6 punktai, būtent, minėto straipsnio 5 punkte įtvirtinta, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo procedūrų, o VPĮ 39 str. 3 dalyje atitinkamai įtvirtinta, jog, jeigu perkančioji organizacija turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Taigi matyti, jog pareiškėja būtent dėl atsakovės tokios teisės (VPĮ 8 str. 3 d. 5 p.) realizacijos ir kreipėsi, todėl skundžiamas raštas pagrįstai laikytinas administraciniu sprendimu, kaip jis apibrėžiamas Viešojo administravimo įstatyme. Be to, tokį skundžiamo akto statusą patvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-02-03 įsakymu Nr.1S-11 patvirtintos Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, 99 straipsnyje, 39 straipsnio 3 dalyje bei 121 straipsnio 3 dalyje, pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau-Taisyklės), kurių 7.1 punkte numatyta, jog tarnyba, gavusi atitinkamą prašymą, privalo išnagrinėti jį nešališkai, objektyviai, laikydamasi šių Taisyklių nustatytų terminų, bei priimti sprendimą; 15.2 punkte numatyta tarnybos sprendimo forma ir rūšys, viena rūšių - neduoti sutikimo; 16 punkte įtvirtinta, jog motyvuotas sprendimas išdėstomas raštu Tarnybos blanke ir pasirašomas Tarnybos direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo. Atsakovės atsiliepimo argumentai, paremti LVAT 2006-10-12 nutartimi byloje Nr.A8-1516-06, atmestini, nes šia nutartyje teismas sprendė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos rašto, kurio pagrindu vėliau priimtas nutarimas, prigimties, o nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas priimtas kitu pagrindu.

Pripažinus, jog 2006-12-18 raštas Nr.4S-3601 yra administracinis sprendimas, jam turėjo būti taikomi individualaus administracinio sprendimo reikalavimai, t.y., pirma, sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis; antra, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka; trečia, turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1-3 dalys).

Pareiškėjos teiginiai, jog sprendimo teiginiai prieštarauja vienas kitam, nepagrįsti faktais, taikomos VPĮ normos, reglamentuojančios visiškai kitokius teisinius santykius, o sprendimas atsisakyti duoti sutikimą nemotyvuotas, netikslūs, nes skundžiamame akte nurodytos teisės normos, dėl kurių nesilaikymo atsakovė atsisako duoti sutikimą, o ar jos nagrinėjamu atveju taikytinos – tai jau kitas aspektas. Sprendime apskundimo tvarka iš tiesų nenurodyta, aktas nepatvirtintas institucijos spaudu, tačiau, įvertinus pakankamai aiškų skundžiamo akto turinį, darytina išvada, kad vien paminėti akto trūkumai nesudaro pagrindo jo naikinti. Pažymėtina, jog administracinio sprendimo tvirtinimą spaudu numato Viešojo administravimo įstatymo imperatyvios normos, todėl poįstatyminiai aktai negali paneigti privalomų rekvizitų būtinumo. Viešojo administravimo subjektai savo kompetencijos ribose gali tik detalizuoti administravimo procedūrų eigą, bet ne sukurti naujas teisės normas, kurios nenumatytos įstatymuose. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai, jog rašto patvirtinimas spaudu nenumatytas minėtose anksčiau Taisyklėse, yra teisiškai nepagrįsti. Argumentas dėl apskundimo tvarkos neišaiškinimo irgi yra reikšmingas sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarstomu atveju šis trūkumas pareiškėjai apskųsti administracinį sprendimą nesutrukdė.

Dėl paties akto esmės – atsisakymo duoti sutikimą atmesti visus pasiūlymus- pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl vieno tiekėjo (UAB „Ernst & Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumo) pasiūlymo atmetimo. VPĮ 39 str. 2 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pasiūlymą atmesti, jeigu: 1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atmetė konsorciumo pasiūlymą VPĮ 39 str. 2 d. 2 punkto pagrindu- laikė, jog pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o būtent: pirma, nesilaikyta konkurso sąlygų 5.1 punkte nustatyto reikalavimo („Tiekėjai turi pateikti šioje dalyje nurodytus, tiekėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Dokumentų kopijos turi būti su žyma „Nuorašas tikras“ ir patvirtintos įmonės antspaudu bei vadovo (jo įgalioto asmens) parašu“); antra, nesilaikyta konkurso sąlygų 9.14 punkte nustatyto reikalavimo („Tiekėjas prie pasiūlymo turi pateikti Perkančiajai organizacijai parengtą numatomos pasirašyti sutarties projektą“).

Dėl 5.1 punkto pasakytina, jog, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, jis sietinas ne su tiekėjo kvalifikacijos, kaip tokios, trūkumais, bet su šią kvalifikaciją pažyminčių dokumentų trūkumais, todėl šiuo atveju taikytina VPĮ 32 str. 5 dalies imperatyvi norma, numatanti, jog, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (tokios pozicijos laikosi ir LVAT, byla Nr.II-1964-7/2006, kurioje pateiktas analogiškos nuostatos, galiojusios senos redakcijos įstatyme, taikymas). Byloje duomenų, jog tokia prievolė būtų įvykdyta, nėra. Be to, VPĮ 31 str. 10 dalyje numatyta, jog vokų su pasiūlymais atplėšimo metu Komisija gali leisti posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu. Iš byloje esančio pareiškėjos pirkimo komisijos 2006-10-25 protokolo matyti, jog konsorciumo atstovas posėdyje dalyvavo, tačiau galimybė taisyti dokumentų įforminimo trūkumus jam nebuvo sudaryta (3t., b.l.190-192).

Dėl reikalavimo pateikti sutarties projektą pažymėtina, jog VPĮ 24 str. 2 d. 9 punktas numato, kad pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Sistemiškai vertinant šio straipsnio reikalavimus, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas būtent perkančiajai organizacijai nustatė prievolę konkurso sąlygose pateikti siūlomos pasirašyti sutarties projektą ir tokia pareiga negali būti perkelta tiekėjui. Kolegijos manymu, tokia straipsnio konstrukcija įtvirtina tai, jog sutarties projektą bet kokiu atveju rengia perkančioji organizacija, tuo atveju, jeigu jis parengtas – pridedamas prie pirkimo dokumentų, jei ne – pateikiamas kitoje pirkimo stadijoje. Taigi, atsakovė pagrįstai laikė, kad tiekėjo UAB „Ernst & Young Baltic“ ir „Ernst & Young Baltic“ Audit Sp. Z.o.o konsorciumo pasiūlymas pagrindu, tiesiogiai prieštaraujančiu įstatymui, atmestas negali būti.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog skundžiamas raštas iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl prašymas atmestinas.

Atsakovė atsiliepime į prašymą kelia reikalavimą - įpareigoti pareiškėją pakeisti VPĮ neatitinkančius sprendimus, priimtus Viešųjų pirkimų komisijos 2006-11-28 posėdyje protokolu Nr.(7.39)-PK-53, ir iš naujo nagrinėti bei vertinti konsorciumo pasiūlymą. Šiuo atžvilgiu pasakytina, jog Taisyklių 6.4, 15.4 punktais atsakovei pačiai suteikta atitinkama kompetencija pareiškėjos atžvilgiu nagrinėjant prašymą duoti sutikimą, o atsiliepimo į skundą turinį nustatantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnis įtvirtinta, jog atsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo (prašymo) reikalavimais, taip pat, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Teisė reikšti šiame procesiniame dokumente reikalavimus pareiškėjui nenumatyta, o priešinio prašymo instituto administracinėse bylose nėra, todėl atsakovės atsiliepime išreikštas prašymas nenagrinėjamas ir laikytinas vienu iš atsiliepimo argumentų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.