Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovės priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 1029, 15 Eur skolą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties ir per 7 dienas nepašalino teismo nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų, t. y. nepateikė teismui priešieškinio, atitinkančio CPK keliamus reikalavimus. Minėtos nutarties atsakovė neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė per nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino, todėl teismas pagrįstai laikė nepaduotu priešieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15. Pažymėtina, kad pareiškiamam priešieškiniui yra taikomos tos pačios taisyklės, kokios yra taikomos ieškiniui (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Teismui pareiškiamas ieškinys (priešieškinis) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje (priešieškinyje), be kita ko turi būti nurodoma: ieškovo (reiškiant priešieškinį atsakovo) reikalavimas (ieškinio/priešieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

17. Susipažinus su atsakovės priešieškiniu, matyti, kad atsakovė savo priešieškinio reikalavimus dėsto per visą priešieškinio turinį, atskirai jų nesuformuluoja ir nenurodo. Atsakovė priešieškinyje (1 dalis) dėsto, kad ieškovas sukūrė naujus reorganizavimo būdus, kai sujungimo būdu naujai sukurta įmonė be teisėto perdavimo-priėmimo akto pasisavina buvusios įmonės teises (skolas), kuri tos veiklos nepabaigia, bet ją toliau tęsia, jos neišregistruojant, todėl prašo teismą pripažinti tokį reorganizavimą negaliojančiu ir neįvykdytu, iš esmės prieštaraujančiu reorganizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, pripažinti, kad ieškovo įmonei niekada nebuvo oficialiai suteikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) administravimo įgaliojimai. Toliau atsakovė nurodo, kad reorganizuojant bendroves, yra svarbu tinkamai įvykdyti visus reikalavimus, kurie yra įsakmiai numatyti akcinių bendrovių įstatyme ir civiliniame kodekse. Šiuose įstatymuose įtvirtintų imperatyvių teisės normų bei nustatytų reikalavimų ieškovas reorganizavimo eigoje neįvykdė, todėl tai yra pagrindas teismui pripažinti tik menamai įvykdytą reorganizavimą negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė turėtų konkretizuoti reikalavimus šioje dalyje ir aiškiai juos suformuluoti, kokius konkrečiai aktus, sprendimus, įsakymus ar pan. prašo pripažinti negaliojančiais. Esant galiojantiems teisės aktams atsakovės dėstomas reikalavimas „pripažinti, kad niekada nebuvo oficialiai suteikti įgaliojimai“ yra nesukuriantis jokių teisinių pasekmių.

18. Atsakovė pasisako ne tik dėl jos manymu teisių pažeidimo, bet ir dėl kitų namo gyventojų teisių pažeidimo, (3 dalis). Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad namo gyventojus pasiekia neadekvačios sumos iš kelių administravimo įmonių, kurios, piktnaudžiaudamos galios pozicija, reikalauja įmokų už nesuteiktas paslaugas, kurių suteikti paprasčiausiai nesugeba ir nesiima. Todėl siekiant tinkamai apsaugoti asmenų (namo gyventojų), kuriems toks išieškojimas sukelti ypač neigiamus padarinius dėl prievolių reikalavimo įvykdymo be teisėto pagrindo, teismo prašo pripažinti ieškovo šalį nesąžininga, o pareikštą jos atžvilgiu ieškinį pripažinti nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi pateikti įrodymus, kad yra įgaliota veikti namo gyventojų vardu.

19. Atsakovė priešieškinyje (9 dalis) prašo teismą pripažinti teisėtu administratoriumi namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. įsakymu paskirtą UAB „Naujamiesčio ūkis”, kuris 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo 4.3 ir 4.3.2 punktais turi teisėtai įgytą reikalavimo teisę į šio administratoriaus įpareigotų teikti administravimo paslaugų atlyginimą, tame skaičiuje ir namų sąraše esančiam namui(duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininke yra atsakovė, įpareigoti ieškovą išregistruoti pasibaigusį reorganizavimo būdu juridinį asmenį UAB Naujamiesčio būstas iš Juridinių asmenų registro, nurodant momentą, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigusios šios bendrovės teisės ir prievolės pereis po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus (6 priešieškinio dalis) <...> pateikti vėdinimo sistemos projektą ir pan. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė nepagrindė, kaip tokie reikalavimai susijęs su nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo.

20. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 18 600 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) pagrindžiančios civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.426-6.249 str.). Taigi, atsakovė turėtų aiškiai nurodyti tiek ieškovės neteisėtus veiksmus, tiek aplinkybes, pagrindžiančias, kad patirta žala yra nulemta jos neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

21. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Atsakovė prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už priešieškinį. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsakovė sunkią turtinę padėtį grindė pajamų negavimu ir pakenkimu turtiniams interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei kartu su priešieškiniu, nei su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji negali sumokėti žyminį mokestį.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pareikštas priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes pareikštu reikalavimu nesiekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio nėra tarpusavio ryšio, o vien priešieškinio pateikimas teismui nereiškia, kad atsakovė patyrė kokią nors žalą, nes byla iš esmės nėra išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atskirojo skundo argumentą, kuriame teigiama, kad nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį užkerta kelią tolesnei bylos eigai ir pažeidžia atsakovės teisę į teisingą teismą, nelygiateisiai ginant vien ieškovės interesus. Atkreipiamas apeliantės dėmesys, jog nepaisant to, ar byloje yra pareikštas priešieškinis ar ne, bylos šalims yra suteikta teisė teikti, prašyti pateikti ar išreikalauti įrodymus, reikalingus ginčo esmės atskleidimui, bei turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, CPK yra nustatyti ir kiti teisių gynimo būdai (atsiliepimo į ieškinį pateikimas, atsikirtimai, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato padėjėjo, kuriam turėtų būti žinoma priešieškiniui keliami įstatymo reikalavimai.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinio faktinis pagrindas ir dalykas negali būti laikomi aiškiai ir tinkamai suformuluotais, leidžiančiais teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų ir pagrįstai jos priešieškinį laikė nepaduotu.

24. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, atsakovės atskirasis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.