Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

vertėjai Anai Rastenienei (ankstesniuose posėdžiuose vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos aruodas“ ieškinį atsakovams D. R. ir D. R. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. ir D. R. (toliau – Vartotojai) 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu išspręsti iš vartojimo kilusį ginčą, nurodydami, kad UAB ,,Baltijos aruodas“ netinkamai vykdė pasirašytos namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, o būtent, neužbaigė kai kurių darbų pagal sutartį arba juos atliko netinkamai ir nekokybiškai.

Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama Vartotojų iškeltą ginčą, įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir 2022 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-746 (toliau – Nutarimas), kuriuo Vartotojų prašymą patenkino: pripažino pagrįstais jų reikalavimus atlyginti nuostolius už neatliktus (nekokybiškai atliktus) rangos darbus (4 329,50 Eur už sklypo įrengimą ir 1 577,84 Eur už trinkelių klojimą) ir 250 Eur už rangos darbų vertinimą, iš viso – 6 157,34 Eur, įpareigojo UAB ,,Baltijos aruodas“ įvykdyti Nutarimą per 30 dienų nuo priėmimo dienos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, byloje veikianti kaip išvadą teikianti institucija, prašė remtis Nutarime pateiktomis išvadomis.

Atsakovė D. R. ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, byla iš esmės išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Liudytoju byloje apklaustas T. N. paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), yra atsakovų kaimynas, pirkęs greta esantį namą ir sklypą taip pat iš ieškovės. Teigė, jog turėjo bėdų su sklypo gerbūvio įrengimu, apželdinimu, bet norėdamas greito, gero ir kokybiško vejos rezultato darbus atliko pats samdydamas kitas firmas, kurioms faktiškai teko viską perdaryti. Pretenzijų ieškovei, nors ir turėjo akivaizdų pagrindą tam, nereiškė. Parodžius byloje esančias nuotraukas, liudytojas patvirtino, kad juose užfiksuotas sklypas yra atsakovų, patvirtino, kad matė tokį sklypą, kuris užfiksuotas juose – su nelygia danga, šiukšlėmis, faktiškai be žolės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Susipažinęs su bylos turiniu, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovės reikalavimais, juos laikyti pagrįstais ir tenkinti. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis), kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-531-248/2018).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo šalys 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis), kuria atsakovai (pirkėjai) nupirko, o ieškovė (pardavėja) pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą – butą ir 361/650 dalis žemės sklypo šioje Sutartyje sulygta kaina, tvarka ir terminais (87 proc. baigtumo). Sutarties 16.1 punktas numato, kad jos priedai yra laikomi sudėtine ir neatskiriama šios Sutarties dalimi. Tos pačios dienos priede prie šios Sutarties buvo aptarti pardavėjo atliekamų statybos darbų ir įsipareigojimų turinys, t. y. konkrečiai ir aiškiai įvardinti numatyti rangos darbai, kuriuos iki nurodytų terminų įsipareigojo atlikti ieškovė, pardavusi atsakovams 87 proc. baigtumo objektą. Pagal jį ieškovė įsipareigojo atlikti nurodytus darbus - sutvarkyti lietvamzdžius, pajungti jau atvestą vandentiekį, užbaigti įrengti sienas pirmojo aukšto vonioje ir kt., kieme – išlyginti žemę, užpilti juodžemiu, užsėti žole (pagal ranka padarytą prierašą), sudėti trinkeles iki 2020 m. lapkričio 1 d.

Iš šio priedo turinio akivaizdu, kad statybos darbų ir įsipareigojimų atlikimas susijęs su statybos darbų ranga, ne su pardavimo santykiais, todėl ieškovė pagrįstai laikytina rangove, nes, būdama pardavėja, prisiėmė atlikti ir tam tikrus statybos rangos darbus. Ginčo dėl prisiimtų darbų fakto byloje nėra.

Ginčo šalių sudaryta Sutartis su minėtu priedu, kuris yra neatskiriama ir sudėtinė jos dalis, turi tiek pirkimo–pardavimo, tiek ir rangos sutarties bruožų, kadangi nurodyti rangos darbai savo esme yra susiję su nurodyto nekilnojamo turto aplinkotvarka ir nėra papildomai įkainoti, t. y. Vartotojai atskirai neužsakė atlikti rangos sutarties darbų, jie atskira sutartimi nebuvo apspręsti, o išplaukė iš pirkimo–pardavimo sutarties, kuria, minėta, buvo parduotas tik 87 proc. baigtumo turtas. Byloje nėra duomenų, kad turto baigtumo darbų atlikimą garantavo kiti asmenys, samdyti ieškovės ar atsakovų, todėl akivaizdu, kad būtent ieškovė prisiėmė juos atlikti pati. Byloje esantis ,,Pardavėjo atliekamų statybos darbų sąrašas“ rodo, kad ieškovė iš esmės buvo atsakovų įsigyto objekto (namo) statytoja bei aplinkos tvarkytoja nuo pat pradžių.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)) 6.393 straipsnio 4 dalis. Tačiau vertinant minėtą mišrų šio sutartinio santykio pobūdį, laikytina, jog jam priskirtina ir CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo rangos sutarties samprata. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojai yra fiziniai asmenys, sudarę Sutartį su rangovu su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o rangovas yra verslininkas (juridinis asmuo), vykdantis komercinę veiklą, kuris ginčo rangos darbus įsipareigojo atlikti. Kategoriškai nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiais, jog ginčo santykiui taikytinos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, nes visiškai akivaizdu, kad užsakovams nebuvo parduodama prekė ar paslauga, atitinkanti CK 6.350 straipsnio, reglamentuojančio vartojimo pirkimo-pardavimo santykius, turinį (CK 6.193 straipsnis).

Tokiu būdu rangovo įsipareigojimas dėl tinkamo perduodamo turto ir jame atliktų rangos darbų rezultato, ir kol darbo rezultatas, esantis Sutarties dalyku, nebus pasiektas, tol nebus laikoma, kad rangovo pareiga įvykdyta tinkamai. Iš Sutarties ir minėto priedo prie jos galima nedviprasmiškai nustatyti, kokį darbą turi atlikti ir kokį jo rezultatą turi perduoti ieškovė, kaip rangovas, užsakovams, t. y. atsakovams (Vartotojams). Jai tenka pareiga atsakyti už perduodamo daikto ir darbų kokybės rezultatą.

2021 m. birželio 29 d. atsakovai pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad yra nepabaigta įrengti tvora tarp atsakovų ir gretimo sklypo, nekokybiškai įrengti vartai, neprisuktas kanalizacijos dangtis, nepilnai suklotos trinkelės, netinkamai atlikti kraštovaizdžio tvarkymo darbai. Ieškovė pašalino tuos trūkumus, kuriuos manė esant pagrįstais, t. y. užbaigė tvoros įrengimą, sutvarkė vartus, prisuko kanalizacijos dangtį. Dėl likusių nepašalintų kitų darbų trūkumų, atsakovai 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydami išieškoti nuostolius, kuri priėmė jiems palankų sprendimą.

Vartotojai byloje iškėlė ginčą dėl netinkamai ir nekokybiškai atliktų sklypo įrengimo darbų – dėl netinkamai (nepilnai) sudėtų trinkelių ir dėl netinkamai atliktų sklypo užželdinimo darbų, t. y. tos pretenzijos dalies, kurios rangovas faktiškai nepripažino.

Byloje esančios atsakovų rašytos pretenzijos, jų pateiktos foto nuotraukos, specialistų išvados, liudytojo paaiškinimai rodo, kad ginčo šalių sutartų ir ieškovės atliktų aplinkotvarkos darbų (o dėl šio fakto ginčo byloje nėra, ieškovė neginčijo, kad darbus atliko ji pati) – sudėtų trinkelių ir užsėtos vejos –kokybė nebuvo tinkama, ir atsakomybė už tai tenka ieškovei. Aplinkybė, jog reaguodama į atsakovų pretenziją, ieškovė mėgino taisyti dalį darbų trūkumų, tik patvirtina jos pačios suvokimą bei žinojimą, kad tokia atsakomybės pareiga tenka jai pačiai.

Sutarties priede „Pardavėjo atliekamų statybos darbų sąrašas ir įsipareigojimai“ aiškiai nurodyta, jog rangovas įsipareigoja kieme išlyginti žemę, užpilti ją juodžemiu, sudėti trinkeles. Šiame priede ieškovės vadovo K. K. ranka padarytame prieraše (jo ieškovė neginčijo) taip pat aiškiai nurodoma, kad vidiniame kieme turi būti užsėta žolė. Nei į bylą pateiktoje šalių 2019 m. spalio 29 d. pasirašytoje Rezervavimo sutartyje, nei Sutartyje ar jos prieduose, nei minėtame šalių pasirašytame ,,Pardavėjo atliekamų statybos darbų sąraše“ nėra nurodyti skaičiai dėl trinkelių išklojimo, nėra pateikti to metmenys atsakovų sklypui tenkančiai daliai, neaptartas gamintojas ir pan. Taip pat nėra nurodyti kokybės reikalavimai ar specifiniai parametrai tokiems darbams, kaip vejos užsėjimas, nėra nurodyta, kokio tipo veja, kokios sėklos naudojamo užsėjimui, kokia ir kam tenkanti galimo nesudygimo rizika, priežiūra ir pan.. Plotai ir terminai šiems darbams taip pat nenurodyti ir individualiai neaptarti.

Kalbėdami apie trinkeles, Vartotojai rėmėsi brėžiniais, kurie buvo naudojami ikisutartiniuose santykiuose, UAB ,,Geonorma“ 2022 m. gegužės 9 d. parengtu Situacijos planu, iš kurio matyti, kad paklotas trinkelių plotas yra 58,5 kv. m., nepaklotas – 25 kv. m. Rangovas gi nurodė tikėtinus skaičiavimus imant domėn atsakovams priklausančio sklypo ploto dalį ir sudėtų trinkelių plotus bei teigė, jog jų sudėta daugiau nei priklausytų.

Teismo manymu, yra nepagrįsti ieškovės argumentai, kad paruošiamuosiuose statybos dokumentuose esant įvardintam bendram betoninių trinkelių sudėjimo plotui 96 kv. m. (per abu sublokuoto namo ir sklypų savininkus), jis turi būti dalinamas per pusę ir atsakovams tektų 48 kv. m. trinkelių. Byloje esantys įrodymai nedviprasmiškai rodo, kad sklypo, kuriame yra ieškovės statytas sublokuotas dvibutis namas, dalys nėra lygios, sklypo ribos asimetriškos, didesnė jo dalis priklauso atsakovams, todėl ieškovės nurodyta lygumo proporcija jokiu būdu negali būti taikoma. Kitų gi skaičiavimų ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo.

Į bylą nėra pateikta jokių schemų, pasirašytų atliktų šių darbų aktų ir pan. Rangovas, nepripažindamas atsakovų nurodyto argumento bei UAB ,,Geonorma“ plane pateiktų išvadų, jokiais leistinais ir patikimais įrodymais jų paneigti nesiėmė, ekspertizės neprašė, faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje nedarė, nurodytų trinkelių išklojimo plotų dydžių ir išdėstymo konfigūracijų neteikė, jų pagal nuosavybės teise tenkančius plotus neindividualizavo, faktiškai jokių objektyvių kontrargumentų, apart hipotetines ir deklaratyvias nesutikimo prielaidas, nepateikė. Leistinais ir patikimais įrodymais, apart prielaidų, neįrodinėjo ir atsakovams prie namo tenkančio sklypo ploto ar trinkelėmis tenkančio užkloti jo dalies dydžių. Pareiga formuoti įrodomąją bazę šiuo atveju tenka rangovui. Jis rengė Sutartį, priedus prie jos, todėl privalėjo nurodyti viską aiškiai, tinkamai, su konkrečiais dydžiais, apibrėžtumu ir pan. To nepadarymo rizika tenka jam pačiam.

Vartotojai, grįsdami reikalavimą šioje dalyje, pateikė UAB „Confidesta“ ir UAB „Geonorma“ matavimus bei sąmatas. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal pateiktą planą ir matavimus, aplinkotvarkos rangos darbai sudedant trinkeles sudaro 1 577,84 Eur. Netikėti šiais įrodymais, teismas pagrindo neturi. Ieškovė nepateikė duomenų, kad galima pigiau trinkelėmis užkloti likusią sklypo dalį, atsakovų pateiktų duomenų ir argumentų nenuginčijo.

Minėta, 2020 m. rugsėjo 15 d. priede prie Sutarties, kuriame nurodytas Rangovo atliekamų statybos darbų sąrašas ir įsipareigojimai, kuriuo ieškovė įsipareigojo vidiniame kieme užsėti žolę. Nėra nurodoma, kokio tipo ir kokios kokybės, kokia galima rizika nesudygus ir pan., nenurodomos ribos ir darbų atlikimo kaštai. To nepadarymo pasekmė tenka taip pat rangovui.

Pagal CK6.663 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, atliekamų darbų kokybė turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Kaip nustatyta iš atsakovų į bylą pateikto Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos 2021 m. spalio 1 d. atlikto Vejos kokybės įvertinimo, teritorijoje įrengta veja neatitinka aukščiau aprašytų vejos kokybės reikalavimų. Įvertinime nurodyta: „Remiantis medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 19-22 punktais, įrengiant sėtines vejas, reikalinga paruošti žemę: sunaikinti seną augaliją, atlikti žemės gerinimo darbus (tręšti, gerinti dirvos mechaninę sudėtį), paruošti tinkamą dirvos sluoksnį – dekoratyviosioms vejoms ne seklesnį kaip 15-20 cm, pasėti žolių sėklų mišinį, pritaikytą vejos tipui. Normaliam vejos tankumui ir vystymuisi rekomenduojama vejos sėklų mišinio norma apie 2,5-3 kg arui. Tokia norma galioja esant aukštam sėklų daigumui bei sudarant optimalias sąlygas sėklų dygimui. Jei numatomos prastos dygimo sąlygos: sumažėjęs sėklų daigumas, numatomos sausros be galimybės palaistyti, galimas plutos susidarymas dirvos paviršiuje, nenumatytas papildomas tręšimas, tai sėklų norma atitinkamai padidinama, vidutiniškai 30–40 %. Tai priemonės, kurias reikia taikyti, kad naujai įrengiama sėtinė dekoratyvioji veja atitiktų jai keliamus kokybės reikalavimus: būtų tanki, vešli, tvirta, atspari ligoms ir kenkėjams bei ilgaamžė. (Duomenys neskelbtini) teritorijoje įrengta veja neatitinka aukščiau aprašytų vejos kokybės reikalavimų. Yra plotų, kur veja išretėjusi ar visai nesudygusi. Vejos paviršius nelygus, atvežtas augalinis paskleistas netolygiai, maksimalus sluoksnis yra 10 cm, daugumoje vietų yra tik 5 cm. Vejoje yra daug piktžolių. Vejos lygis nesulygintas su vejos bortu, kas apsunkins tolimesnę, vejos priežiūrą. Pridedamas priedas fotonuotraukos: nesudygusios, nesutankėjusios vejos plotai.“

Jokiais įrodymais ieškovas nemėgino ir nesiekė paneigti šių išvadų apart nurodytu teiginiu, jog tai nėra ekspertizė. Netikėti Vartotojų pateiktais įrodymais teismas pagrindo neturi, nes tokią byloje esančią išvadą teikė specialių žinių turintys asmenys. Byloje esantys įrodymai dėl vejos kokybės nuoseklūs, neprieštaringi, nėra pagrindo išvadai, kad tyrimas nebuvo atliekamas arba atliktas neišsamiai. Teismui nekyla abejonių dėl atlikto tyrimo eigos, pateiktų rezultatų bei tyrimą atlikusios įmonės kompetencijos. Dokumento įvardijimas padarytų išvadų turiniui neturi jokios įtakos. Be to, iš atsakovų teismui pateiktų fotofiksacijų matyti, kad vejos kokybė itin prasta ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų – vejos faktiškai nėra, sklypo plotas neišlygintas, smėlėtas, su neaiškiomis priemaišomis, faktiškai be juodžemio. Vejos nebuvimą faktiškai patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas asmuo, patvirtinęs, jog jo sklype buvo analogiška vertinamai situacija. Rangovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovų pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus bei teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Pagal UAB „Želmita“ sąmatą, asmeninio sklypo atvežimo darbai pagal Sutartyje nurodytus reikalavimus sudaro 4 329,50 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kad aptariami sklypo gerbūvio darbai gali kainuoti mažesnę sumą. Vartotojų pateiktos sąmatos yra tiesiogiai susijusios su planuojamais atlikti darbais, jose numatyti tik būtini atlikti darbai, jų kaina, o tai rodo, kad Vartotojai išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė nesiekdami nepagrįstai praturtėti ar kitaip iškreipti šalių pusiausvyrą šio ginčo atveju. Pažymėtina, kad iš pateiktų UAB „Želmita“ sąmatų Vartotojai išsirinko pigiausią pasiūlytą variantą. Todėl ši suma vertintina kaip Vartotojų labai tikėtini būsimi minimalūs nuostoliai akivaizdiems darbų trūkumams šalinti, kurie taip pat išieškotini iš rangovo.

Rangovo išreikšti kaltinimai Vartotojams dėl netinkamos užsėtos vejos priežiūros atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes byloje esanti medžiaga rodo, kad pirminiai užsėjimo ir apželdinimo darbai atlikti su didžiuliais trūkumais ir netinkamai – dirva neišlyginta, juodžemio nėra, sklype šiukšlės, todėl yra labai didelių abejonių dėl to, ar buvo ką prižiūrėti ir laistyti.

Vartotojai, nustatę trūkumus, kreipėsi į rangovą, prašydami nustatytus trūkumus ištaisyti, taigi, pirmiausia siekė apginti savo pažeistas teises įstatymuose įtvirtinta tvarka, jog rangovas galėtų savo jėgomis atsiradusius trūkumus pašalinti, tačiau rangovas rangos darbų trūkumų neištaisė, nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Todėl Vartotojai kreipėsi dėl šių trūkumų įvertinimo ir sąmatos sudarymo bei iškėlė rangovo atžvilgiu reikalavimą – atlyginti nuostolius už neatliktus (nekokybiškai atliktus) rangos darbus. Pagrindo manyti, kad šia teise jie pasinaudojo netinkamai, nėra.

Tarnyba Nutarime teisingai pažymėjo, jog Vartotojų pasirinkti reikalavimai yra bendrasis teisių gynybos būdas, kurių pagrįstumui konstatuoti nėra privaloma išpildyti civilinės atsakomybės (kaip specialaus teisių gynybos būdo nuostolių išraiška) sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala), Vartotojai nesiekia papildomai išsireikalauti atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų (ir neatliktų) darbų, tačiau siekia apginti savo pažeistas teises, reikalaudami, jog trūkumai būtų pašalinti kitos įmonės jėgomis, rangovui padengiant šiuos būtinus kaštus, nurodytus minėtuose dokumentuose. Taip pat Tarnyba teisingai sprendė, kad tarp Vartotojų pateiktų sąmatų ir paskaičiavimų bei konstatuotų trūkumų yra tiesioginis ryšys ta prasme, kad Vartotojų reikalaujama suma yra skirta būtent nustatytiems trūkumams pašalinti ir nėra pagrindo ja abejoti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi, be nekilnojamojo turto įsigijimo, sutarties (ginčo) šalys sulygo ir dėl konkrečių rangos darbų atlikimo, rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti Civilinio kodekso 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad esminis Vartotojai lūkestį, kad rangos darbai atitiks numatytą planą ir bus tinkami naudoti pagal faktinę situaciją, atitiks numatytą paskirtį ir turės reikiamą rezultatą, liko neįgyvendintas, rangovas į pretenzijas tinkamai nereagavo, dėl ko pripažintina, kad Vartotojai turi teisę į prašomų nuostolių atlyginimą dėl ieškovės akivaizdžiai netinkamai atliktų (neatliktų) rangos darbų.

Pagrįstu laikytinas ir Vartotojų reikalavimas atlyginti turtinę žalą (rangos darbų vertinimų išlaidas (250 Eur). Nagrinėjamu atveju Vartotojų patirtos šios išlaidos buvo susijusios su rangos darbų įvertinimu. Pagrįsdami šias išlaidas ir jų dydį Vartotojai pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos PVM sąskaitos-faktūros Serija LAA Nr. 20211031 kopiją ir Citadele banko mokėjimo nurodymo išrašą (50 Eur), 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Geonorma“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. GEO000003003 kopiją ir mokėjimo nurodymo išrašą (200 Eur).

Tokiu būdu teismas, susipažinęs su Tarnybos pateikta tyrimo medžiaga, nagrinėdamas iš vartojimo santykių kilusį ginčą iš esmės, daro išvadą, kad Tarnybos priimtas sprendimas pagal faktines šio ginčo aplinkybes yra teisingas ir pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba ginčą tyrė objektyviai, rinko reikiamus įrodymus, siūlė šalims juos pateikti, šalys ginče buvo aktyvios. Tarnyba vertino jų pateiktus argumentus, analizavo įrodymus, nėra jokio pagrindo nesutikti su Tarnybos pateiktu vertinimu ir padarytomis išvadomis. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo manyti, kad Tarnybos atliktas tyrimas yra šališkas ir neobjektyvus, o jo metu padarytos išvados neteisingos. Rangovas savo poziciją grindžia iš esmės labiau deklaratyviomis ir hipotetinėmis nesutikimo prielaidomis nei esminiais teisiniais argumentais.

CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 str. nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.). Pagrindo manyti, kad tokia teise Vartotojai pasinaudojo netinkamai, piktnaudžiavo ar siekė pasipelnyti ieškovės sąskaita, teismo nuomone, nėra.

Teismo manymu, konstatavus mišrų santykio pobūdį ir akivaizdžiai dominuojančią rangos teisinių santykių specifiką, nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais teiginiais dėl senaties termino. Manytina, kad Vartotojai ieškinio senaties terminų nėra praleidę. Pirma, jokie atliktų darbų (net ir reaguojant į Vartotojų pretenziją) nebuvo surašomi, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad termino eiga prasidėjo 2020 m. lapkričio 1 d., kaip nurodoma priede prie Sutarties. Antra, kalbant apie tinkamą apželdinimą, pakankamai akivaizdu, kad pasėtos žolės tikėtinai norimas rezultatas galėjo būti matomas 2021 m. pavasarį. Pirminę pretenziją ieškovei Vartotojai surašė 2021 m. birželio 29 d.

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, nes nagrinėjamo ginčo sprendimui teisinės reikšmės jie neturi.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 d. nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. esA-1387-933/2019). Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįsigaliojo ir nesukelia šalims teisinių pasekmių, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Todėl atsižvelgiant į tai formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytą minimalią sumą, todėl ieškinio atmetimo atveju jos išieškotinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti pagrįstu vartotojų D. R. ir D. R. prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Baltijos aruodas“, į. k. 303406379, atsakovų D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai nuostolius už neatliktus (nekokybiškai atliktus) rangos darbus (4 329,50 Eur už sklypo įrengimo darbus ir 1 577,84 Eur už trinkelių klojimo darbus) bei 250 Eur už rangos darbų įvertinimą, iš viso – 6 157,34 Eur.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Baltijos aruodas“, į. k. 303406379, 29,04 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.