Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-517-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-113-571/2019Nutartis · 2019-10-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. AN2-517-478/20192019-12-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
AN2-517-478/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00387-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pažeidėjas
V. N.
Advokatai
Andželika Vosyliūtė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-517-478/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00387-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10(S)Kauno apygardos teismasNutarTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties V. N. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios specialistės R. S. (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 9 d. nutarimu V. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui dėl to, kad jis 2019 m. birželio 29 d. 20.47 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,89 promilės neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartimi V. N. skundas dėl Institucijos priimto nutarimo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinta, jog V. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo kaltė yra įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Nuobauda paskirta tinkamai.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. N. atžvilgiu nutraukti arba taikyti jam ANK 34 str. 5 d. ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei skirti mažesnę baudą, arba švelninti administracinio poveikio priemonę.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai vien pareigūnų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais ir tik iš dalies paties V. N. paaiškinimu, jog automobilį patraukė pastumiant, bet ne važiuojant, todėl teismo padaryta išvada, jog automobilio patraukimas reiškia vairavimą, yra nepagrįsta. Be to, pareigūnas D. G. nematė įvykio, o jo parodymai, kad perdavus pažeidėją, šis neneigė, kad patraukė automobilį, t. y. užsikūrė ir pavažiavo kelis metrus, prieštarauja administracinio nusižengimo protokole V. N. prierašui, kur nėra nurodyta, kad jis užsikūrė automobilį ir pavažiavo kelis metrus.

3.2. Apeliantės teigimu, byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, kuriuo teismas rėmėsi tvirtinant V. N. pažeidimo padarymą, negali būti laikomas įrodymu, nes jame nėra užfiksuotas nusižengimo padarymas, nepateiktas nepertraukiamas įrašas, o tik tam tikri fragmentai. Be to, prieš darant įrašą, V. N. nebuvo apie tai įspėtas, dėl ko buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 35 punktas, kuriame nustatyta, jog asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. V. N. nebuvo įspėtas apie jo atžvilgiu daromą vaizdo ir garso įrašą, ir tai posėdžio metu pripažino ir pats pareigūnas E. K..

3.3. Skunde teigiama, kad V. N. paaiškinimus, jog jis automobilio nevairavo, o tik jį pastūmė, patvirtina ir teisme apklausti liudytojai R. Ž., A. D., R. C., tačiau teismas nepagrįstai atmetė jų parodymus, atsižvelgęs vien į tą aplinkybę, kad šie asmenys yra pareiškėjo pažįstami ir kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra minimi jokie įvykį matę pašaliniai asmenys. Priešingai, pareigūnas E. K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad buvo pašalinių asmenų, kas patvirtina, jog pareigūnai įvykio vietoje nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir apklausti ten buvusius asmenis.

3.4. Skunde pažeidėjo atstovė nurodo, kad kiekvienas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis laikomas konstatuotu, kai jo buvimą neabejotinai patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, o visos kylančios abejonės dėl inkriminuojamos veikos turi būti vertinamos asmens, patraukto atsakomybėn, naudai, kadangi priešingas aiškinimas paneigtų nekaltumo prezumpciją. V. N. neigia vairavęs automobilį, liudytojų parodymai dėl jo vairavimo yra prieštaringi, kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų V. N. paaiškinimus, byloje nėra, todėl nebuvo pagrindo jos atstovaujamąjį pripažinti kaltu ir nubausti.

3.5. Skunde taip pat nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti V. N. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai teigia, kad pažeidimas priskirtinas vienam pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, kuriais keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat eismo saugumui. Teismas nurodo rūšinį tokių pažeidimų pavojingumą, tačiau neįvertina, kad šiuo konkrečiu atveju automobilis buvo patrauktas kelis metrus kieme, vos judant, kitų eismo dalyvių kieme nebuvo, jokios žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui nebuvo padaryta ir nebuvo jokios grėsmės tokiai žalai atsirasti, todėl įvertinus šio konkretaus pažeidimo pavojingumą, jis negali būti laikomas tokio paties pavojingumo laipsnio, kaip rūšinis tokio pažeidimo pavojingumas. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad V. N. yra pensininkas, pensija nedideli (211 Eur), todėl paskirta bauda yra neproporcinga jo gaunamoms pajamoms, jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi sveikatos problemų. Be to, jis gyvena su sugyventine G. P., kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra, sugyventinę prižiūri V. N., ją nuolat vežioja į gydymo įstaigas. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių, apibūdinančių tiek įvykį, tiek ir patį pareiškėją visuma rodo situacijos išskirtinumą, kuri suteikia galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ko ir prašoma apeliaciniu skundu.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo V. N. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. V. N. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog V. N. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Byloje nekyla ginčas dėl to, kad V. N. administracinio nusižengimo protokole fiksuotu laiku ir vietoje buvo neblaivus. Tai patvirtina paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. aiškinimas ( b. l. 13), alkotesterio rodmenys (b. l. 14), policijos pareigūnų E. K. bei D. G. tarnybiniai pranešimai (b. l. 15-16). Tačiau tiek pats pažeidėjas teismo posėdyje, tiek jo atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors V. N. ir buvo neblaivus, tačiau, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jokių transporto priemonių nevairavo – garaže su R. Ž. ir A. D. vartojo alkoholį, paskui, norėdamas patraukti automobilį arčiau prie garažo durų, jis kartu su minėtais asmenimis automobilį pastūmė, į jį net nebuvo įlipęs. Skundą nagrinėjantis teismas tokį V. N. aiškinimą vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas V. N. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį pažeidėją ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinius pranešimus apie įvykį, atstovus - policijos pareigūnus E. K. bei D. G., tačiau liudytojais apklausė pažeidėjo nurodytus įvykio vietoje buvusius asmenis A. D., R. C. ir R. Ž., taip pat rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, išsamiai atsakė į skundo argumentus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

10. Nors apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui jau pateikiama nauja versija, kad V. N. automobilio nevairavo, o tik stūmė, ir teisme duodamas parodymus jis taip pat laikėsi šios versijos, tačiau įvykio aplinkybes pažeidėjas nurodo nenuosekliai. Minėtame skunde teigiama, kad pastūmęs mašiną, V. N. nuėjo namo pasiimti raktelių automobiliui užrakinti, o teismo posėdyje V. N. jau paaiškino, kad, norėdamas pastumti automobilį, atsirakino automobilio dureles, nuėmė rankinį stabdį ir pastūmė automobilį. Prieštaringai įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojais apklausti pažeidėjo draugai. Nors jie visi trys teigė, kad V. N. automobilio nevairavo, o tik su jų pagalba pastūmė kelis metrus link garažo, tačiau liudytojas A. D. parodė, kad kai automobilį nustūmė ties garažu, pareigūnų nebuvo, liudytojas R. C. nurodė, kad jis matė, kaip V. N. automobilį stūmė pats pažeidėjas, A. D. ir R. Ž., ir kad tuo metu buvo policijos pareigūnas netoliese tarnybiniame automobilyje, liudytojas R. Ž. nurodė, kad kai V. N. kartu su juo ir A. D. stūmė automobilį, policijos ekipažas stovėjo kitame kieme. Be to, liudytojas A. D. nurodė, kad V. N. buvo pasidėjęs automobilio raktelius namuose ir, kai stūmė automobilį, raktelių jis neturėjo, kas prieštarauja paties V. N. parodymams, jog tik po automobilio pastūmimo nuėjo namo paimti raktelių. Taigi, šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, o A. D. nurodytos aplinkybės dėl automobilio raktelio prieštarauja paties pažeidėjo paaiškinimams, todėl tiek paties V. N., tiek ir paminėtų liudytojų parodymus, ne tik dėl to, kad jie yra V. N. pažįstami, bet ir dėl jų parodymų prieštaringumo ir neatitikimo vieni kitiems bei kitai bylos medžiagai, pagrįstai skundžiamą nutartį priėmęs teismas vertino kritiškai ir nelaikė objektyviais ir patikimais įrodymais.

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs policijos pareigūnų E. K. ir D. G. parodymus ir jų atitikimą bylos duomenų visumai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą ir todėl laikytini atitinkančiais faktines aplinkybes. E. K. parodė, kad, atvykus į įvykio vietą ir nustačius V. N. neblaivumą, jis prie tarnybinio automobilio pildė dokumentus, kuomet išgirdo, kaip užsivedė automobilio variklis, o atsisukęs pamatė, kaip važiuoja automobilis, už kurio vairo sėdi V. N.. Jis pavarė automobilį kelis metrus, pastatė prie garažo vartų ir nuėjo link kiemo. Dėl tokio asmens elgesio pareigūnas pasivijo pažeidėją ir susistabdė. V. N. rankose laikė automobilio užvedimo raktelius ir piniginę. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tokie šio liudytojo parodymai identiški ir nuoseklūs duomenims, kurie yra užfiksuoti jo tarnybiniame pranešime. (b.l.15). Tokius E. K. parodymus iš dalies patvirtina ir kameros, esančios tarnybiniame automobilyje įrašas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad V. N. ir E. K. būtų pažįstami asmenys, turintys kokių nors asmeniškumų, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šio pareigūno nurodyta įvykių versija. Nors pareigūnas D. G. įvykio nematė, jo parodymai, kitų bylos duomenų visumos kontekste, pagrįstai buvo vertinti kaip pažeidėjo kaltę patvirtinantys duomenys. Jis paaiškino kad į įvykio vietą buvo iškviestas būtent dėl neblaivaus vairuotojo sulaikymo, o nuvykus, kolega E. K. perdavė jam V. N., kuris prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo protokole esantis V. N. ranka padarytas prierašas, kad jis patraukė automobilį, bet labai nedaug, tik apie 3 metrus prie garažo durų, nenurodant kitų svarbių aplinkybių, jog automobilis buvo stumiamas, kad jam padėjo ir kiti asmenys, – ne paneigia, o patvirtina D. G. parodymus, jog V. N. pripažino vairavęs automobilį, t. y. su užfiksuotu pažeidimu sutiko. Byloje nėra duomenų, kad šis pareigūnas turėjo pagrindą pakenkti V. N. ir nurodyti jam nepalankias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaip ir nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai E. K. ir D. G. būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

12. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje esantis vaizdo ir garso įrašas negali būti laikomas įrodymu, nes jame nėra užfiksuotas nusižengimo padarymas, be to, prieš darant įrašą, V. N. nebuvo įspėtas apie jo atžvilgiu daromą vaizdo ir garso įrašą. Pirmiausia pažymėtina, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos (Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673; redakcija nuo 2015-11-06) 9.3. punkte numatyta, jog teisės pažeidimams išaiškinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprūpinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis. Tos pačios instrukcijos, kuria vadovaujasi savo darbe policijos patruliai, 20.9. punkte, numatyta kad visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą.

13. Taigi, policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotos informacijos paskirtis yra surinkti objektyvius duomenis, kurie turi labai didelę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti ginčytinas situacijas ir jas objektyviai įvertinti, bei tuo pačiu padeda priimti teisingą sprendimą. Šioje byloje nustatyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo įmontuota stacionari garso ir vaizdo filmavimo įranga, kuri šiuo atveju ir buvo panaudota. Vertinant vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis kitų bylos duomenų kontekste, apylinkės teismas pagrįstai įrašą laikė objektyvios kilmės įrodymu, paneigiančiu V. N. keliamą nepagrįstą versiją ir kartu patvirtinančiu vienodus ir nuoseklius, pažeidėjo kaltę dėl padaryto nusižengimo įrodančius policijos pareigūnų E. K. bei D. G. parodymus. Apeliantė teigia, kad jos atstovaujamasis nebuvo informuotas ir įspėtas apie daromo įrašo panaudojimo tikslus. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie kategoriškai patvirtintų ar paneigtų V. N. įspėjimo dėl šių jo atžvilgiu atliktų veiksmų faktą, tačiau, įvertinus tai, jog surinkti duomenys buvo panaudoti išimtinai tik objektyvioms administracinio nusižengimo aplinkybėms nustatyti, nepažeidžiant jokių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, be to, jie nelaikyti pagrindiniu V. N. kaltės įrodymu, o vertinti tik kaip vienas iš įrodymų duomenų visumos kontekste, šie duomenys pagrįstai teismo laikyti gautais teisėtais būdais ir vertinti kaip tinkamu būdu gautais įrodymais.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą bei teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei V. N. ir jo atstovė, kurie savaip pateikia subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą.

15. Apeliaciniame skunde prašoma V. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, bei sumažinti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti apeliantui minėtas įstatymo nuostatas nėra jokio pagrindo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nėra įstatyminio pagrindo V. N. paskirtą baudą bei taikytą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ir neteisinga, todėl pagrįstai netaikė jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo pripažinti, jog pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežtos ar neteisingos.

16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,89 promilių neblaivumas. Nors pažeidėjas automobilį vairavo ne intensyvaus eismo kelyje ir tik keletą metrų, tačiau šiuo atveju padarytas šiurkštus tyčinis nusižengimas savo pavojingumo nepraranda. Iš bylos duomenų matyti, kad teisės pažeidimą jis padarė policijos pareigūno, kuris ir nustatė jam neblaivumą, akivaizdoje, administracinio nusižengimo tyrimo metu V. N. įvairiais būdais siekė išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pradžioje pripažinęs padarytą nusižengimą, vėliau teikė kitokias versijas, siekdamas suklaidinti teismą. Pažymėtina, kad Institucija, priimdama nutarimą, pripažino pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas įtakojo ir minimalios nuobaudos, t. y., minimalios baudos bei minimalaus administracinio poveikio priemonės termino paskyrimą.

17. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad V. N. pensininkas, pensija nedidelė, todėl didelė bauda turės neigiamą įtaką, be to, jis prižiūri ir slaugo neįgalią sugyventinę, kurios, praradęs teisę vairuoti, negalės vežioti pas gydytojus, taip nukentės ne tik jo, bet ir kitų žmonių interesai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apygardos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Švelnesnės baudos bei trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje, paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. N. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir V. N. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė