Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriaujant L. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. N. ir jo atstovei advokatei A. V.,

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui M. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. N. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 9 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji specialistė R. S. 2019 m. liepos 9 d. priėmė nutarimą skirti nuobaudą administracinėje byloje Nr. Nr. 64-ANR_N-2357-2019 V. N., už tai, kad jis 2019 m. birželio 29 d. 20 val. 47 min. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,89 promilės neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. V. N. nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvo paskirta nuobauda - 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens V. N. atstovė advokatė A. V. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko skundą ir paaiškino, jog V. N. automobilį tik pastūmė, tačiau jo nevairavo. Policijos pateiktuose įrašuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjas būtų vairavęs transporto priemonę. Be to generalinio komisaro įsakyme dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 20.9. punktą „įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina (visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą)“ pareiškėjas apie daromą vaizdo įrašą policijos pareigūno nebuvo įspėtas, todėl teismui pateiktas vaizdo įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Atstovė prašo teismo atsižvelgti į liudytojų parodymus. Pareiškėjo atstovės nuomone byloje nėra aplinkybių, kurios patvirtintų pažeidimo padarymo faktą.

Liudytojas R. C. posėdžio metu nurodė, kad V. N. pažįsta seniai. 2019 m. birželio 29 d. užsuko pas V. N. į svečius ,kur rado A. D.. Į svečius atvažiavo apie 20 valandą. Liudytojas nurodo kad atvyko pas V. N. su automobiliu ir pastatė savo automobilį prie pat garažo durų. V. N. automobilis stovėjo apie 3-5 metrai nuo garažo. Būnat kieme atvyko policijos pareigūnai ir pasišaukė V. N. pasikalbėti. Atvažiavo vienas pareigūnas. Garaže liko liudytojas su A. D.. Po pokalbio su policijos pareigūnais sugrįžus V. N. , atėjo dar vienas vyras. Liudytojas patraukė savo automobilį nuo garažo durų ir matė kaip V. N. automobilį stūmė visi trys vyrai. Kai stūmė automobilį tuo metu buvo policijos pareigūnas netoliese tarnybiniame automobilyje.

Liudytojas R. Ž. posėdžio metu nurodė, jog daug metų pažįsta V. N.. V. N. yra jo kaimynas, pamatė greitąją pagalbą , o vėliau policiją, todėl atėjo pas V. N. į kiemą. Su vienu iš buvusių V. N. svečių liudytojas nuėjo parūkyti ir laukė kol ateis V. N. po pokalbio su policijos pareigūnu. Po kurio laiko pamatė, kad V. N. su A. D. stumia mašiną, todėl jiems padėjo. Automobilis stovėjo gal 3-5 metrai nuo garažo durų. Liudytojas nurodė, kad kai jie stūmė automobilį, policijos ekipažas stovėjo kitame kieme.

Liudytojas E. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariate. Jis atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl triukšmo. Kolegė išsivežė moterį , kuri juos iškvietė apsiklausti, nes vietoje nepavyko ,dėl techninių kliūčių , surašyti moters parodymų. V. N. ir dar keli vyrai buvo garaže. E. K. pasikvietė V. N. prie tarnybinio automobilio, nustatyti girtumą. Kur dingo kiti vyrai nematė. V. N. neblaivumą 0,94 prom. Pildant duomenis kompiuteryje, prie tarnybinio automobilio, jis išgirdo kaip užsiveda automobilio variklis, atsisukęs pamatė, kaip važiuoja automobilis, o automobilį vairuoja V. N.. V. N. automobilį pastūmė atbulą , link garažo vartų. V. N. pastatė automobilį, jį užgesino, iš jo išlipo , uždarė duris. V. N. nuėjo link namų, o pareigūnas pasivijo jį ir įjungė kamerą. Paklausus kodėl V. N. vairavo automobilį išgėręs ir dar pareigūnui esant kieme, V. N. aiškino jog pastūmė automobilį kelis metrus ir nemanė jog tai yra pažeidimas. V. N. pripažino, kad vairavo automobilį išgėręs, tačiau aiškino, jog nemanė, kad kieme jį pavaryti kelis metrus, yra pažeidimas.

Liudytojas D. G. nurodė jog dirba Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariate, kuris surašė protokolą V. N.. Jis su kitu kolega tą dieną dirbo, kai gavo pranešimą atvykti į Vytauto gatvę, nes yra nustatyta pažeidėjas, kuris vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Pareigūnas E. K. jam perdavė pažeidėją V. N., kuris neneigė jog patraukė automobilį kieme, t. y. užsikūrė ir pavažiavo kelis metrus , apie ką V. N. parašė protokole. Kitų asmenų įvykio metu kieme nebuvo. Policijos pareigūnas nurodė, kad nesėdint už vairo pastumti automobilio pareiškėjas negalėjo, nes šalia garažo yra nuokalnė.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas M. M. prašė skundą atmesti. Policijos atstovas nurodė, kad bylos tyrimo eigoje buvo vadovautasi nuosekliais pareigūnų E. K. ir D. G. parodymais ir duomenimis tarnybiniuose pranešimuose. Skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių pareigūnų suinteresuotumo , tikslu nubausti V. N.. Atstovas pažymėjo, jog vaizdo įraše yra užfiksuota kaip pareiškėjas sako jog automobilį „patraukė“, todėl galima teigti jog pareiškėjas vairavo automobilį, o ne jį pastūmė. Dėl baudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo nesutinka, kadangi byloje nėra pareiškėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 str.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundo nagrinėjimo metu V. N., nepripažino padaręs pažeidimo numatyto, ANK 422 str.5d. , kadangi nurodė, kad automobilio išgėręs nevairavo, o automobilį, padedamas draugų, pastūmė apie 3-5 metrus, tikslu užstatyti garažo vartus.

Policijos pareigūnas E. K. atvyko į įvykio vietą dėl gauto pranešimo apie triukšmą. E. K. nurodė, kad V. N. ir kelis vyrus, rado garaže, o kur vėliau dingo vyrai nematė. V. N. pasikvietė prie savo automobilio, kur jam buvo nustatytas 0,94 promilės neblaivumas. V. N. pasirašė į knygą ir nuėjo. E. K. dar liko pildyti dokumentų ir visą laiką stovėjo prie tarnybinio automobilio, ką patvirtina tarnybiniame automobilyje įrengta ir nuolat veikianti kamera. E. K. parodė, kad pildant dokumentus, išgirdo kaip užsivedė automobilio variklis, o atsisukęs pamatė, kaip važiuoja automobilis, o už jo vairo sėdi V. N., kuris automobilį pastatė prie garažo vartų ir nuėjo linko kiemo. Po ko pareigūnas pasivijo V. N. ir jau susistabdė namų kieme. V. N. rankose laikė automobilio užvedimo raktelius ir piniginę . E. K. parodymai identiški ir nuoseklūs duomenims, kurie yra užfiksuoti jo 2019-06-29 tarnybiniame pranešime. (b.l.15). Be to E. K. parodymus iš dalies patvirtina ir kameros, esančios tarnybiniame automobilyje įrašas, tai yra, kad E. K. visą laiką stovi prie atidarytų automobilio durelių ir kažką rašo, po ko jis sėda į automobilį važiuoti ir staiga, be jokios priežasties ,atsisuka, pasižiūri, atsega saugos diržą , uždaro duris ir greitais žingsniais nueina. Tiek V. N., tiek E. K. pripažino, kad yra nepažįstami asmenys, jokių asmeniškumų neturi, todėl E. K. elgesys, kai jis buvo pasiruošęs išvažiuoti, ir staiga persigalvoja, tiesiogiai susiję su tuo, kad jis pamatė neblaivų V. N. važiuojantį automobilius. Apklaustas liudytoju pareigūnas D. G. iš dalies patvirtino pareigūno E. K. parodymus, tame, kad jis buvo iškviestas į įvykio vietą dėl to, kad nustatytas faktas, jog sulaikytas asmuo, vairavęs automobilį neblaivus, o kadangi neveikė E. K. kompiuteryje internetas, todėl surašyti protokolo buvo iškviestas kitas ekipažas. D. G. paaiškino, kad V. N. pripažino, jog vairavo automobilį neblaivus, tik aiškino, kad jį patraukė tik kelis metrus, namų kieme , tikslu užstatyti garažo vartus. Analogiškus duomenis D. G. užfiksavo ir savo 2019-06-29 tarnybiniame pranešime (b.l.16). Teismui nėra pagrindo netikėti D. G. parodymais, juolab, kad skundo nagrinėjimo metu, jokių asmeniškumų tarp V. N. ir D. G. nenustatyta.

Iš V. N. 2019 m. birželio 29 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, prierašo, kurį padarė V. N. matyti, jog jis nurodo, kad „patraukiau automobilį 3 m. prie garažo durų. Išgėriau 150 gr. degtinės, po alkoholio vartojimo praėjo valanda.“ Pažymėtina, kad protokole užfiksuotame paaiškinime nėra nurodyta, jog automobilį stūmė ir tai darė ne vienas, o keli asmenys. Iš to sektų, kad V. N. , tik pateikdamas skundą teismui, sukūrė tokią „legendą“, kad automobilio nevairavo, o jį patraukė, ne užvesdamas automobilio variklį ir jį stumdamas, tačiau šiuos V. N. parodymus pareigia nuoseklūs pareigūnų parodymai duoti teisme, užfiksuoti duomenys tarnybiniuose pranešimuose bei vaizdo įraše, kurį fiksavo E. K. tarnybinis automobilis. V. N. parodymus, duotus teisme, teismas vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Liudytojų R. Ž., A. D., R. C. parodymus taip pat vertina kritiškai, kadangi visi liudytojai yra seni ir geri V. N. draugai, be to jų duoti parodymai nėra nuoseklūs ir detalūs, o ypač liudytojo A. D. parodymai, kurie prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Be to pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra minimi jokie įvykį matę pašaliniai asmenys. Liudytojas E. K. parodė, kad jokių asmenų, tuomet, kai V. N. važiavo automobilius jis nematė, tik atėjus į kiemą , ten rado vyrą ir moterį, kaip jam atrodė kaimynus. Šie liudytojo E. K. parodymai paneigia V. N. parodymus, kad automobilį stūmė trys asmenys, juolab, kad liudytojų, kurie tvirtino teisme, kad stūmė automobilį, kamera , esanti ant E. K. uniformos, nefiksavo.

V. N. nurodo, kad teismas negali vadovautis vaizdo įrašu, kurį fiksavo kamera esanti ant pareigūno E. K. uniformos, kadangi jis buvo atliktas neįspėjus V. N.. Susipažinus su pareigūno E. K. padarytu įrašu, kurį padarė prie jo rūbų pritvirtinta kamera, matyti, kad vaizdo medžiaga tik dar kartą patvirtina pareigūnų duotus nuoseklius parodymus ir neprieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, bei patvirtina, kad V. N. neneigė fakto, jog vairavo automobilį, o tik aiškino, kad jį patraukė apie 3 metrus prie garažo vartų, kas taip pat jo įrašu užfiksuota protokole. Teismas , pateiktą vaizdo medžiagą, įvertina kartu su kitais ištirtais įrodymais kaip vieningą visumą, juolab, kad įrašas neprieštarauja liudytojų D. G. , E. K. parodymams .

Teismo nuomone byloje esančia medžiaga ir teismo posėdžio metu duotais liudytojų ir iš dalies pareiškėjo paaiškinimais yra įrodyta, jog V. N. vairavo automobilį , būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilių neblaivumo laipsnis, todėl V. N. skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi pakeisti nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei skirti mažesnę baudą arbą paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę sušvelninti. Teismas konstatuoja, kad pateiktame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti V. N. skundą ir keisti ginčijamą policijos pareigūno nutarimą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia vairuotojams baudą nuo 800 iki 1100 eurų, o to paties straipsnio 6 dalis už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įtvirtina privalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą V. N. padarė metų laikotarpyje, pažeidimo padarymo dienai, baustas administracine tvarka, pensininkas, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad gyvena su sugyventine, kurį yra neįgali ir jis ją prižiūri bei nuolat vežioja ją į gydymo įstaigas. Be to pats turi sveikatos problemų, dėl kurių kartais tampa sunku paeiti. Teismui yra pateikti duomenys patvirtinantys šias aplinkybes.

Vertinant aplinkybes taip pat turi būti atsižvelgiama ir į padaryto nusižengimo pobūdį – pažeidimas priskirtinas vienam pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriais keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat eismo saugumui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. N. buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda – bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Nors pareiškėjas mano, kad jam paskirta neproporcinga nuobauda ir poveikio priemonė, jo padarytam pažeidimui ir yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo paskirtą minėtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ir neteisinga bei V. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

ANK 34 straipsnio 5 dalis įtvirtina galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau administracinė nuobauda ar poveikio priemonė vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai-tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismo nuomone, pareiškėjas galėjo ir turėjo suprati savo daromų veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad V. N. nepripažino padaręs administracinio nusižengimo, tai yra nėra jo atsakomybę jokių lengvinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi priežasčių konstatuoti, jog skunde nurodytos aplinkybės yra kažkuo išsiskiriančios ir sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu nubaustojo nurodomos aplinkybės būdingos daugeliui asmenų, tame tarpe ir padarančių nusižengimus. Šiuo atveju taikant nuobaudą švelnesnę nei numato įstatymas, iš esmės būtų formuojama neteisinga praktika, kad daugumoje atvejų kuomet dirbantiems asmenims nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis tūrėtų būti skirtos nuobaudos ir poveikio priemonė švelnesnės nei numato įstatymas.

Pastebėtina, kad administracinė nuobauda/administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos bei nubaudimo tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

V. N. skunde nurodomos aplinkybės dėl negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui. Taigi, V. N. švelninti administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. N. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą skirti nuobaudą administracinėje byloje Nr. Nr. 64-ANR_N-2357-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties nuorašą siųsti V. N., Marijampolės AVPK.