Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui, nedalyvaujant atsakovui D. M., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. M. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas D. M. 2021-12-08 nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir šiuo metu įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad dėl objektyvių aplinkybių tikslinga atsakovui taikyti atskyrimą dukters L. L. atžvilgiu. Atskyrus L. L. nuo tėvo, nustatytina jos gyvenamoji vieta. Mažametė gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis L. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atskirti nepilnametį vaiką L. L. nuo tėvo D. M., nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-686-797/2022 nustatyta, kad D. M. yra L. L. tėvas, o L. L. yra jo duktė. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovo L. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-08 nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2021-07-22 įsakymu Nr. A-1197 L. L. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

9. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

10. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Kaip nustatyta byloje – atsakovui paskirta laisvės atėmimo bausmė ir šiuo metu jis ją atlieka įkalinimo įstaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (terminuoto laisvės atėmimo bausmės), atsakovas šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas tėvo teises ir pareigas. Be to, nepilnametei atsakovo dukteriai nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas teisme nurodė, jog L. L. motina yra nepilnametė, kuri gyvena kartu ir jai ugdomi motinystės įgūdžiai. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje darytina išvada, kad vaiku negali pasirūpinti ne tik tėvas (atsakovas), bet ir motina, todėl būtina nuspręsti, kur vaikas turi gyventi. Nustačius dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes (tėvas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ir negali gyventi su vaiku, motina negali rūpintis vaiku dėl kitų priežasčių, ir reikia nuspręsti, kur vaikas turi gyventi), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas L. L. atskirti nuo tėvo D. M. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

11. CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

12. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

13. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią (nagrinėjamu atveju – atskyrus vaiką nuo vieno iš tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.). Nepilnametei L. L. yra nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Teismas neturi duomenų, kad laikinasis globėjas neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo globėjo pareigas vykdytų netinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovo duktė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga L. L. gyvenamąją vietą palikti nustatytą pas laikinąjį globėją iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko L. L. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, todėl šioje byloje mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Atskirti nepilnametį vaiką L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

Priteisti valstybei iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.