Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. individualios įmonės skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2016-05-19 patvarkymą dėl arešto pakeitimo Nr. S16-22068; įpareigoti skolininką į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams. Nurodoma, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2016-05-03 vykdomąjį raštą dėl 28907,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės ir 2016-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės turtui už 28 585,08 Eur sumą. Antstolė gavo skolininkės prašymą leisti vykdyti mokėjimus iš areštuotų piniginių lėšų už 7445,80 Eur sumą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje elektroninių pinigų įstaigoje UAB „EVP International”. Antstolė priėmė 2016-05-19 patvarkymą dėl arešto pakeitimo Nr. S16-22068 ir nustatė laisvai disponuojamą 7445,80 Eur sumą skolininko sąskaitoje, Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutarties, kuria leista skolininkei mokėti darbuotojams darbo užmokestį, įmokas valstybės biudžetui ir visas kitas einamąsias įmokas iš skolininko atsiskaitomųjų sąskaitų, civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 pagrindu. Antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, pažeidė išieškotojo teises, nes nepaklausė išieškotojo pozicijos minėto skolininko prašymo atžvilgiu. 2016-05-19 patvarkymas Nr. S16-22068 yra visiškai teisiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas, todėl neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnyje keliamų reikalavimų. Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 teismas nurodė, kad skolininkui neleidžiama atsiskaityti su kreditoriais (UAB „Restauracija“ pagal taikos sutartį, VMI prie LR FM pagal mokestines paskolos sutartis, Nordea finance Lithuania pagal finansines nuomos (lizingo) sutartį, S. V. įmone „Santera“). Pastebėtina, kad skolininko prašyme, kuriuo pagrindu antstolė priėmė ginčijamą patvarkymą, buvo nurodyti teismo uždrausti atikti mokėjimai. Antstolės formalus skolininko prašymo tenkinimas, nenagrinėjant Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutarties ir neišreikalaujant iš skolininko papildomų dokumentų, kurie įrodytų prašomos nustatyti laisvai disponuojamos sumos pagrįstumą, pažeidė išieškotojo teises ir teisėtus interesus į operatyvų bei ekonomišką vykdymo procesą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad antstolės priimtas patvarkymas yra neteisėtas.Antstolė 2016-05-31 patvarkymu Nr. S16-25171 skundo dalies dėl prašymo įpareigoti skolininkę į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams netenkino. Nurodoma, kad ginčijame patvarkyme nurodytas priėmimo pagrindas – Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartis, todėl negalima teigti, kad patvarkymas nemotyvuotas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo ir jos dydžio, įvertino visas aplinkybes, kiek ir kokių mokėjimų per mėnesį skolininkė turi atlikti, todėl antstolė vykdė teismo nutartį. Jeigu skolininkė atlieka mokėjimus, kurių teismo nutartis neleido atlikti, už tokius veiksmus yra atsakingi įmonės valdymo organai. Antstolė pabrėžė, kad, priėmus Kauno apygardos teismo 2016-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016, buvo patikslinta suma, kuri gali būti panaudota nutartyje nurodytiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, taip pat mokėjimų, kuriuos galima atlikti, pobūdis, bei nurodyta, kad skolininkės vadovei išaiškintina, kad už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas. Šiuo pagrindu antstolė savo iniciatyva priėmė 2016-05-30 patvarkymą Nr. S16-24775 dėl arešto pakeitimo, kuriuo buvo panaikinta 2016-05-19 patvarkymu Nr. S16- 22068 nustatyta laisvai disponuojama suma. Taigi, skundo dalis dėl 2016-05-19 patvarkymo Nr. S16-22068 panaikinimo yra patenkinta. Kadangi Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 teismas nurodė, kad skolininkei neleidžiama atsiskaityti su kreditoriais, nes priešingu atveju būtų pažeista ne tik ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostata, bet ir kitų kreditorių turtinės teisės ir teisėti interesai, kreditorių lygiateisiškumo principas, pareiškėjos prašymo įpareigoti skolininkę į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams patenkinimas pažeistų tiek 2016-03-30 nutartį, tiek ĮRĮ, todėl jis negali būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti skolininką į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams. Teismas savo išvadą grindė tuo, kad nuo Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutarties priėmimo dienos iki 2016-05-26 nutarties, kuria skolininkei nebeleista atlikti einamųjų įmokų, skolininkei buvo leista be kitų mokėjimų mokėti einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, neviršijant 53 887,34 Eur sumos. Taigi, antstolė 2016-05-19 patvarkymą priėmė neperžengdama teismo 2016-03-30 nutartimi nustatytų apribojimų skolininkės sąskaitoms. Teismas pastebėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už netinkamą teismo 2016-03-30 nutarties vykdymą, nors pareiškėja ir nurodė, kad, leidus antstolei atsiskaityti tik su kai kuriais kreditoriais, buvo mokėjimai atlikti kitokiomis sumomis ir kitiems subjektams, nei buvo nurodyta skolininkės 2016-05-17 prašyme dėl leidimo vykdyti mokėjimus. Teismas pažymėjo, kad, kaip išaiškino Kauno apygardos teismas 2016-05-26 nutartyje, kuria buvo patikslintas 2016-03-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas. Be to, 2016-03-30 nutartimi nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos buvo sustabdytas skolininkės turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus, todėl prašymas įpareigoti skolininką į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams negali būti tenkinamas ir dėl šios aplinkybės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (tokiau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolė skundžiamu patvarkymu pažeidė Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi nustatytą leidimą, o teismas nepagrįstai to neįvertino. Antstolė, priimdama patvarkymą, leido skolininkei atlikti mokėjimus ne einamosioms įmokoms, o kreditorių reikalavimams dengti. Kauno apygardos teismo 2016-05-26 nutartis buvo priimta pareiškėjo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu. Pareiškėjas Kauno apygardos teismui pateikė informaciją, jog antstolė leido skolininkui atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog skolininkė nesąžiningai naudojasi suteiktu leidimu vykdyti mokėjimus, 2016-05-26 nutartimi pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2016-05-26 nutartyje nurodė, kad 2016-03-30 nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo išaiškinta, kokius konkrečiai mokėjimus ir einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų atsakovė gali mokėti, taip pat buvo nurodyta, jog atmetamas ieškovės prašymas leisti per vieną kalendorinį mėnesį naudotis 3 312,82 Eur suma, reikalinga atsiskaityti su kreditoriais (UAB „Restauracija“ pagal taikos sutartį, VMI prie LR FM pagal mokestinės paskolos sutartį, Nordea Finance Lithuania pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį), kadangi tai pažeistų ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, kitų kreditorių turtines teises ir teisėtus interesus, kreditorių lygiateisiškumo principą. Skolininkė mažiausiai 2 349,85 Eur suma nepagrįstai sumažino savo turtą ir pažeidė kitų kreditorių teises. Tačiau, teismas nepagrįstai neįvertino patvarkymo neteisėtumo. Nors antstolė vėlesniu patvarkymu panaikino nustatytą laisvai disponuojamą sumą, tačiau neįpareigojo skolininkės grąžinti nepagrįstai išmokėtos 7 445,80 Eur sumos. Skolininko kreditoriams yra padaryta 7 445,80 Eur žala, dėl kurios atsiradimo atsakinga antstolė.Antstolė, priimdama patvarkymą, tinkamai neįvertimo Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi suteikto leidimo vykdyti mokėjimus apimties, taigi, pažeidė savo pareigą įsitikinti skolininkės prašomų atlikti mokėjimų pagrįstumu.Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas teisingai konstatavo, kad nuo 2016-03-30 nutarties priėmimo dienos iki 2016-05-26 nutarties, kuria skolininkei nebeleista atlikti visų kitų einamųjų įmokų, skolininkei teismas leido be darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių valstybei, socialinio draudimo įmokų mokėjimo, taip pat mokėti ir kitas einamąsias įmokas, tik neviršijant 53887,34 Eur sumos, todėl antstolė skundžiamą 2016-05-19 patvarkymą priėmė neperžengdama teismo 2016-03-30 nutartimi nustatytų apribojimų skolininkės sąskaitoms. Teismas teisingai pažymėjo, kad už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl įmonės valdymo organo atsakomybės už galimai netinkamą teismo nutarties vykdymą, apie kurį kalbama atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įpareigojimo skolininkui į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (toliau – apeliantės) skundo dalis dėl antstolio veiksmų, susijusių su įpareigojimu skolininkui įmokėti pinigines lėšas už negrįstai atliktus mokėjimus, atmesta, konstatuojant, kad antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo leista skolininkei atlikti einamuosius mokėjimus, neperžengdama teismo nustatytų apribojimų, o už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą yra atsakingi įmonės valdymo organai, pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumą, tame tarpe ir antstolio pareigos įpareigoti skolininką įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus nevykdymo pagrįstumą, pirmiausia nurodo, kad pareiškėjo pasirinkta teisena skundžiami tik antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančio CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka teismas nesprendžia, kaip antstolis atliko vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (CPK 513 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Taigi, skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių tik procesines teises.Kadangi savo kompetencijos ribose teismas turi teisę konstatuoti tik atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ir (arba) įpareigoja atlikti veiksmą, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar antstolis turėjo pareigą įpareigoti skolininką įmokėti pinigines lėšas už nepagrįstai atliktus mokėjimus, taip pat patikrina 2016-05-19 priimto patvarkymo Nr. S16-22068 teisėtumą, dėl kurio pripažinimo neteisėtu kiltų pareiga įpareigoti antstolį atlikti pareiškėjo prašyme nurodytą veiksmą. Šiems procesiniams veiksmams patikrinti apeliacinės instancijos teismas nustatė:Antstolės kontoroje buvo atliekami vykdomieji veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių 28 907,08 Eur sumai išieškojimo iš skolininkės pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-9387-199/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971, b. l. 5, 11). Šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovo V. Č. individualios įmonės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto“ priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai materialaus turto, trūkstamai sumai areštuoti skolininko pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 28585,08 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 08 ct) sumai, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų sumokėti įsiskolinimą ieškovui, darbo užmokestį atsakovo įmonės darbuotojams bei privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetą. Taip pat nutartyje išaiškinta, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį. Tuo atveju, jei į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

2016-03-21 priimtas patvarkymas Nr. S16-11566 dėl turto arešto (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971, b.l. 52). 2016-05-03 priimtas dar vienas patvarkymas Nr. S16-18985 dėl turto arešto pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-9387-199/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971, b. l. 5, 152). 2016-03-31 antstolės kontoroje gautas pranešimas apie Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutarties priėmimą civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016, kuria priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos skolininkei iškėlimo. Teismo 2016-03-30 nutartimi leista iš areštuotų sąskaitų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių pinigų įstaiga UAB „EVP International“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 53 887,34 Eur. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovė prašė leisti skolininkei per vieną kalendorinį mėnesį naudotis 3 312,82 Eur suma, reikalinga atsiskaityti su kreditoriais (UAB „Restauracija“ pagal taikos sutartį, VMI prie LR FM pagal mokestinės paskolos sutartis, Nordea finance Lithuania pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį), tačiau šią ieškovės prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįsta, nes laikė, jog tai nėra einamosios įmokos. Taigi, teismas, įvertinęs skolininkės pateiktus įrodymus dėl veiklos sąnaudoms reikalingų lėšų, laikė pagrįstomis naudotis iš areštuotų sąskaitų 53 887,34 Eur sumą (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971, b.l. 119-125). (CPK 179 str. 3 d.).2016-03-31 skolininkė pateikė antstolei teikimą – informaciją Nr. SD-59, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi, piniginės lėšos naudotinos tik skolininkės einamajai veiklai vykdyti ir einamosioms įmokoms mokėti, neribojant trečiųjų asmenų atsiskaitymų su bendrove (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971, b.l. 138).Išnagrinėjus Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-9387-199/2016, kurioje 2016-03-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2016-04-14 sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris išieškotojo 2016-05-03 pateiktas vykdyti antstolei J. Ž., kuri užvedė vykdomąją bylą Nr. 0161/16/01587. Būtent šioje vykdomojoje byloje buvo atlikti toliau nurodomi procesiniai veiksmai. 2016-05-17 skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01587 pateikė anstolei prašymą dėl leidimo vykdyti mokėjimus iš pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9387-199/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971) bendrai 7 445,80 Eur sumai iš areštuotų piniginių lėšų, esančių skolininkės atsiskaitomojoje sąskaitoje elektroninių pinigų įstaigoje UAB „EVP International“ Nr. (duomenys neskelbtini) (prašyme nurodyti mokėjimo pavedimai: AB „Energijos skirstymo operatorius“ 116,73 Eur; L. R. – 500 Eur; TŪB „Ryšių sistemos“ – 52,64 Eur; UAB „Verslo teisės centras“ – 174,83 Eur; UAB „Toirenta“ – 59,79 Eur; UAB „Proringas“ – 21,18 Eur; P. G. – 867,87 Eur; A. G. – 1 500 Eur; D. P. – 500 Eur; UAB „Dignusa“ – 38,72 Eur; D. Z. – 506 Eur; UAB „Bitė Lietuva“ – 107,97 Eur; UAB „Charlot“ – 147,79 Eur; S. V. įmonė „Santera“ – 444,67 Eur; UAB „Restauracija“ – 918,93 Eur; UAB „Nordea Finance Lithuania“ – 368,11 Eur; ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – 438 Eur; ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – 390 Eur; AB TEP LT – 126,01 Eur; UAB „Karanta“ – 160,80 Eur; UAB „Sergel“ – 5,79 Eur (vykdomoji byla Nr. 0161/16/01587, b.l. 111-112), remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir Kauno apygardos teismo 2016-03-30 d. nutartimi.2016-05-19 priimtas apeliantės skundžiamas patvarkymas Nr. S16-22068 dėl arešto pakeitimo, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016, skolininkės sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma laisvai disponuojama suma – 7 445,80 Eur (vykdomoji byla Nr. 0161/16/01587, b.l. 118). Pažymėtina, kad 2016-03-30 nutartimi buvo leista iš areštuotų sąskaitų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš nutartyje nurodytų bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų.Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 patikslino Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad atsakovei UAB “Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas” iki nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties) įsiteisėjimo leistina mokėti tik darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių pinigų įstaiga UAB „EVP International“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 49 848 Eur. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovės UAB “Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas” direktorei E. Č. išaiškintina, kad už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas. Ši nutartis anstolės kontoroje gauta 2016-05-30 (vykdomoji byla Nr. 0161/16/01587, b.l. 196).2016-05-30 priimtas patvarkymas Nr. S16-24775 dėl arešto pakeitimo, kurame nurodoma, kad panaikinamas 2016-05-19 patvarkymas Nr. S16-22068 dėl arešto pakeitimo (vykdomoji byla Nr. 0161/16/01587, b.l. 197). Akivaizdu, kad antstolė šį patvarkymą priėmė 2016-05-30 gavusi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016, kuria leista disponuoti nutartyje nurodytose bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis tik mokant darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Nes apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų po 2016-05-30 nutarties priėmimo skolininkė jau neturėjo teisės.Taigi, byloje nustatyta, kad pradėjus vykdomuosius veiksmus pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-9387-199/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių 28 907,08 Eur sumai taikymo (vykdomoji byla Nr. 0161/16/00971, b. l. 5, 11), Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkei UAB “Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas”. Pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas sukelia ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes – skolininkės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti.Antstolė, vadovaudamasi ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu priimta Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi, priėmė apelianto skundžiamą 2016-05-19 patvarkymą Nr. S16-22068 dėl arešto pakeitimo, kuriame, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nurodė paminėtus patvarkymo priėmimo pagrindus ir nustatė skolininkės sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojamą sumą – 7 445,80 Eur. Taigi, antstolė vykdė Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartį, kuria leista iš areštuotų sąskaitų vykdyti mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytus leidimus, atkreipia dėmesį, kad antstolė vis tik 2016-05-19 patvarkyme Nr. S16-22068 nurodė ne 2016-03-30 teismo nutartyje nurodytą elektroninių pinigų įstaigos UAB „EVP International“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o skolininkės prašyme nurodytą tos pačios įstaigos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vykdydama teismo nutartį padarė klaidą. Tikrindamas patvarkymo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą teisėtumą, šios klaidos pirmosios instancijos teismas nepastebėjo. Dėl šios nustatytos klaidos, kurios taip pat nepastebėjo ir pareiškėjas, o ne dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, susijusių su tuo, kad antstolė nesiaiškino kaip skolininkas vykdo Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti neteisėtu patvarkymą dėl leidimo atsiskaitymų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo nurodyta 2016-03-30 nutaryje. Tačiau, nepaisant to, byloje esančiais duomenimis jau nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad 2016-05-30 priimtu patvarkymu Nr. S16-24775 2016-05-19 patvarkymas Nr. S16-22068 jau yra panaikintas. Taigi, šio antstolės veiksmo pripažinimas neteisėtu apeliacinės instancijos teismo nustatytu faktiniu pagrindu iš esmės nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes šiuo metu vykdymo procesas savaime jau yra sugrąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties šiame punkte nurodytų aspektu. Net ir tuo atveju, jeigu apelianto skundžiamas patvarkymas Nr. S16-22068 būtų nepanaikintas, nustačius apeliacinės instancijos teismo pastebėtą klaidą, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančio CPK XXXI skyriaus normomis, teismas pagal savo kompetenciją turėtų galimybę atkurti pareiškėjo pažeistas procesines teises tik pripažinęs patvarkymą Nr. S16-22068 neteisėtu ir įpareigojęs antstolę įvykdyti tinkamai Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartį – priimti kitą patvarkymą dėl leidimo skolininkei vykdyti mokėjimus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ne įpareigoti skolininkę grąžinti į ankstolės depozitą pinigines lėšas, jai netinkamai įvykdžius 2016-03-30 ir 2016-05-26 nutartis. Jeigu ginčijamame patvarkyme būtų nurodyta Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartyje nurodyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti patvarkymo skunde nurodytais motyvais ir taikyti pareiškėjo nurodytą jo teisių gynimo būdą nebūtų teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, nepaisant patvarkyme Nr. S16-22068 nurodyto klaidingo sąskaitos numerio, antstolė tiesiog vykdė Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutarties rezoliucinę dalį pagal leistinų mokėti mokėjimų piniginį mastą ir paskirtį, o ne pagal konkrečių kreditorių turtinius reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė tinkamai neįvertimo Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi suteikto leidimo vykdyti mokėjimus apimties ir paskirties. Pareiškėjo skunde nurodytas antstolio galimai padarytos 7 445,80 Eur žalos dydis, t. y. leistų atlikti mokėjimų mastas, patenka į Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi nustatytų su mokėjimais susijusių leidimų mastą (iš viso 53 887,34 Eur suma), todėl pagal šią teiseną negali būti pripažintas kaip antstolio veiksmais kreditoriams padarytos žalos dydis. Šį procesinį veiksmą, išskyrus minėtą klaidą, antstolė atliko nustatytos kompetencijos ribose. Pareiškėjas kelia klausimą dėl skolininkės prašyme nurodytų mokėjimų AB „Energijos skirstymo operatorius“ 116,73 Eur; L. R. – 500 Eur; TŪB „Ryšių sistemos“ – 52,64 Eur; UAB „Verslo teisės centras“ – 174,83 Eur; UAB „Toirenta“ – 59,79 Eur; UAB „Proringas“ – 21,18 Eur; P. G. – 867,87 Eur; A. G. – 1 500 Eur; D. P. – 500 Eur; UAB „Dignusa“ – 38,72 Eur; D. Z. – 506 Eur; UAB „Bitė Lietuva“ – 107,97 Eur; UAB „Charlot“ – 147,79 Eur; S. V. įmonė „Santera“ – 444,67 Eur; UAB „Restauracija“ – 918,93 Eur; UAB „Nordea Finance Lithuania“ – 368,11 Eur; ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – 438 Eur; ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – 390 Eur; AB TEP LT – 126,01 Eur; UAB „Karanta“ – 160,80 Eur; UAB „Sergel“ – 5,79 Eur teisėtumo. Vertindamas šių argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pakartoja, kad bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančio CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka teismas nesprendžia kaip antstolis atliko vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą normomis. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl skolininkės prašomų atlikti mokėjimų konkretiems kreditoriams yra susiję su tokius mokėjimus atlikusių asmenų veiksmų teisėtumo įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 str.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su anstolės, tiek su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad už Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties vykdymą, t.y. už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas. Šios pareigos buvo įsakmiai išaiškintos taip pat ieškovės UAB “Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas” direktorei E. Č..Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąsias vykymo veiksmus reglamentuojančias teisės normas antstolis gali priimti patvarkymą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, kurio tikslas kaupti lėšas išieškojimui (CPK 688 str., 689 str.). Patvarkymas pervesti lėšas yra anstolio priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmas. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad, priėmus Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, skolininkės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas buvo sustabdytas ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos skolininkei iškėlimo. Antstolė bet kuriuo atveju po Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties priėmimo neturi teisės vykdyti priverstinius skolos išieškojimo iš restruktūrizuojamos įmonės veiksmus, todėl apelianto prašymas įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl skolininkės įpareigojimo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą pinigines lėšas yra nepagrįstas. Aukščiau nurodytų teisinių argumentų pagrindu konstatuojama, kad atskirojo skundo motyvais pripažinti antstolės 2016-05-19 priimtą patvarkymą Nr. S16-22068 neteisėtu nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.