Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-991-548/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: eII-991-548/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00826-2025-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ričardas Juodis
Pažeidėjas: G. K.
Advokatai: Vidas Adomaitis

Kategorijos

16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-991-548/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00826-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.8.1; 16.11.11; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 20 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilmai Janonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. ir jo atstovui Vidui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundą dėl Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Dičkaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Dičkaus (toliau – institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 24 d. 17.30 val. vairuodamas transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prekybos centro „Šilas“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį automobilį Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino, nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė nukentėjusiajai, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Policijos patrulių 2025 m. balandžio 24 d. 19.27 val. automobilio Toyota Prius vairuotojas buvo surastas, jam nustatytas 1,00 promilės neblaivumas. Nutarimu už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką paskirtą 600 Eur bauda, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką paskirta 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 1200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas pareiškėjo G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundas, kuriuo prašoma pakeisti institucijos 2025 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ANK 423 str. 3 d., kuriuo buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn. ir vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. pareiškėjui paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėn.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi. Kaip svarbią aplinkybę nurodo tai, kad automobilio nevairavo neblaivus, tačiau atsakomybė jam taikyta už tai, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo už padarytą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymi, kad iš tiesų vairuodamas kliudė transporto priemonę ir tik nežymiai apgadino automobilį, tačiau pradžioje ne visiškai suprato, kad iš tiesų kliudė automobilį. Vėliau sutuoktinė važiavusi su juo kartu, jam pasakė, kad galimai jis kliudė kitą automobilį, dėl ko šiek tiek pavažiavęs jis sustojo ir grįžo atgal pažiūrėti ar iš tikrųjų buvo padaryta žala. Pastebėjo, kad apgadinimai tik kosmetinio pobūdžio, todėl su sutuoktine išvažiavo namo. Grįžęs namo vartojo parduotuvėje nusipirkto alkoholio (alaus). Nurodo, kad nebūdamas teisininku negalėjo tiksliai įvertinti teisinio reguliavimo ir iš jo kylančių pareigų. Jo nuomone eismo įvyko metu nebuvo padaryta jokia ženkli žala, nenukentėjo asmenys, praeityje nėra baustas už analogiškus ar panašius administracinius nusižengimus, nėra teistas, jam paskirta pakankamai didelė piniginė bauda, nurodo, kad šis jo padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne gyvenimo būdo rezultatas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundžiamą 2025 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad iš surinktų įrodymų byloje, matyti, kad savo veiksmais pareiškėjas nesilaikė ir pažeidė KET reikalavimus. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 str. 6 d. nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės siekiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje nurodyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Įstatymo leidėjas numato administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Skiriamos baudos bei poveikio priemonės dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsni o sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjui institucija pritaikė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Institucijos nuomone, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2025 m. balandžio 24 d. su žmona važiavo apsipirkti į „Moki – veži“, nes remontuoja butą, reikėjo prietaisų ir medžiagų. Grįždami užsuko į parduotuvę „Šilas“ parduotuvę apsipirkti maisto prekių, nes žmona prižiūri savo 93 metų mamą, pati žmona taip pat po operacijos, sunkiai vaikšto. Kol žmona apsipirkinėjo maisto prekių, jis greitai parduotuvėje nusipirko alaus. Parduotuvėje išvažinėdamas iš aikštelės jautė, kad kažką kliudė, išlipo, pasižiūrėjo, bet ant kito automobilio nematė jokių įlenkimų, tik 2 nežymius įbrėžimus, nusprendė, kad čia smulkmena ir nuvažiavo. Su šiuo nusižengimu sutinka, prisipažįsta ir yra pasiryžęs atsakyti. Grįžo namo pavalgė ir tada išgėrė alaus. Alų vartojo dviejų valandų laikotarpyje. Ir po tų dviejų valandų atvažiavo policija. Pirmu tikrinimu jam nustatė 1,02 promilių neblaivumą, po 20 minučių alkotesteris parodė 1,22 promiles. Surašė jam protokolą. Taip pat pareigūnai beveik dvejiems mėnesiams konfiskavo automobilį. Jis prašė nekonfiskuoti, bet jie vis tiek konfiskavo, todėl mano, kad yra jau pakankamai nukentėjęs, atlygino žalą nukentėjusiajai, mokėjo advokatams, paskirta bauda. Nurodo, kad jis turi teisę vairuoti nuo 1990 metų. Namuose po įvykio vartojo alkoholį, nes tikėjosi, kad pareigūnai atvažiuos greitai, kadangi pas pažįstamą po eismo įvykio atvažiavo greitai, bet kadangi jie atvažiavo po dviejų valandų, leido sau išgerti. Prašo panaikini aplinkybę, kad vairavo neblaivus.

Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas Vidas Adomaitis paaiškino, kad viską išdėstė skunde. Jo ginamasis neneigia pažeidimo, kuris yra padarytas. Nebūdamas teisininku, galbūt subtilybių nežino, galbūt nežinojo, kad KET ir kiti įstatymai numato draudimą vartoti alkoholį po įvykio. Jis nepadarė drastiškiausio pažeidimo, kai automobilis vairuojamas neblaivaus asmens. Pateikti papildomi dokumentai, t. y. išrašas iš „Šilas“ parduotuvės ir banko sąskaitos išrašas. Iš jų matyti, kad alkoholis buvo pirktas parduotuvėje, alkoholis vartotas namuose ir tik po to, kai sugrįžta į namus. Tai reabilituojantis veiksnys ta apimtimi, kad asmuo nevažiavo apsvaigęs nuo alkoholio. Ginčo dėl eismo įvykio nėra, asmuo suprato, kad pateko į įvykį, nesilaikė taisyklių. Pasišalinimas iš įvykio vietos dažniausiai siejamas su asmens noru išvengti atsakomybės, kad nebūtų nustatytas. Šiuo atveju tokios intencijos ginamasis neturėjo, jis žino ir suvokia, kad aikštelė filmuojama, o tai rodo ir tai, kad jis tikėjosi, kad policija atvažiuos. Savo poziciją remia Lietuvos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir Kauno apygardos teismo byla Nr. AN2-141-397/2025. Byloje iš esmės panašiomis aplinkybėmis asmeniui buvo paskirta švelnesnė, nei įstatymo nustatyta bausmė. Nurodo, kad svarbu atsižvelgti į proporcingumo principą. Šiuo atveju yra žmona, kuri turi sveikatos problemų, žmonos mama su sveikatos problemomis, reikalingas automobilis, drastiškas specialios teisės atėmimas, tam laikotarpiui, kuris numatytas policijos nutarime neatitinka bausmės tikslių ir, jo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti patenkinus skundą ir panaikinus policijos nutarimą. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo paskirti teisės atėmimą 6 mėnesiams. Nurodo, kad pareigūnas priėmęs nutarimą taip pat neatsižvelgė į tinkamą reglamentavimą, nuo kada skaičiuojamas teisės vairuoti atėmimo terminas, įprastai tokio pobūdžio bylose nutarimas priimamas tokiu būdu ir terminas skaičiuojamas ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo protokolo surašymo. Prašo skundą tenkinti pilna apimtimi.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu institucijos 2025 m. liepos 10 d. nutarimu pareiškėjas G. K. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, nutarimu jam paskirta 1200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Pareiškėjo atstovas nesutinka su priimtu nutarimu, iš esmės teigdamas, jog paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo principo yra neadekvati padarytam pažeidimui.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, atsakomybė tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Su šiuo padarytu pažeidimu ir paskirta nuobauda pareiškėjas G. K. sutinka. Kadangi skunde keliamas nuobaudos (specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) skyrimo klausimas ANK 423 straipsnio 3 dalies kontekste, teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

ANK 423 straipsnio 3 dalis numato neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Vadinasi nusižengimas gali būti padaromas trimis alternatyviais veiksmais, t. y. kai nežymų sveikatos sutrikdymą arba turto sugadinimą pažeisdamas KET padaro neblaivus (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų asmuo, taip pat, kai asmuo vengia apsvaigimo pasitikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Šiame straipsnyje imperatyviai nustatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. G. K. kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina paties pareiškėjo prisipažinimas bei išvardintų rašytinių įrodymų visuma, iš kurių matyti, kad 2025 m. balandžio 24 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę PC Šilas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie tai nepranešęs policijai. Policijos patrulių 2025 m. balandžio 24 d. 19.27 val. vairuotojas buvo surastas, jam nustatytas 1,00 promilių neblaivumas, t. y. jis padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Skunde nurodoma, kad svarbi aplinkybė yra ta, kad G. K. automobilio nevairavo neblaivus tačiau jam atsakomybė taikyta už tai, kad alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo už padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę ir už asmenų, vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai ir po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Nagrinėjamu atveju G. K. padaręs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos, buvo surastas praėjus dviems valandoms po jo, jam nustatytas 1 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas, asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad G. K. nevairavo automobilio neblaivus, tačiau esant pasišalinimui iš eismo įvykio, nėra galimybės nustatyti tikrąjį asmens blaivumą, todėl pareiškėjo atstovo teiginio negalima patikrinti jokiais objektyviais būdais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, t. y. išrašą iš „Šilas“ parduotuvės ir banko sąskaitos išrašą. Pareiškėjo atstovas teigia, kad iš jų matyti, jog alkoholis buvo pirktas parduotuvėje ir vartotas tik po to, kai sugrįžta į namus. Nurodo, kad tai yra reabilituojantis veiksnys ta apimtimi, kad asmuo nevažiavo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti dokumentai visų pirma nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad pareiškėjas vairavo blaivus, antra ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo elgesys ir padarytas nusižengimas įvertintas tinkamai ir konstatuota, kad padarytas nusižengimas numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pats G. K., tiek jo sutuoktinė suvokė, kad pareiškėjas automobilių stovėjimo aikštelėje sukėlė eismo įvykį, pareiškėjas pats skunde nurodo, kad iš savo automobilio išlipo apžiūrėjo automobilį, kurį kliudė, pamatė, kad pažeidimai buvo kosmetinio pobūdžio, todėl nepalaukęs apgadinto automobilio savininko arba neiškvietęs policijos pareigūnų, suvokdamas pasišalinimo iš eismo įvykio pasekmes, išvažiavo namo. G. K., kaip atsakingam, pareigingam vairuotojui, turinčiam teisę vairuoti automobilį nuo 1990 m. ir susipažinusiam su kelių eismo taisyklėmis, turėjo būti žinoma, kad po eismo įvykio privaloma sulaukti kito asmens, kurio transporto priemonė dalyvavo įvykyje arba iškviesti policijos pareigūnus, be to turėjo būti žinoma ir tai, kad iki kol bus nustatytas asmens blaivumas, vartoti alkoholinius gėrimus draudžia įstatymas ir už tokį pažeidimą yra numatyta atsakomybė.

Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – pakeisti nutarimą priimtą administracinio nusižengimo byloje, kurioje G. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams ir paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nežinojo teisinio reguliavimo, todėl pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį tik namuose, vairavo blaivus, remiasi teismų praktika ir nurodo, kad jam turėtų būti skiriamas trumpesnis nuobaudos terminas, nei asmenims, kurie neblaivūs vairavo transporto priemones.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nustatyta, kad pareiškėjas G. K. teismo posėdyje iš esmės neginčijo savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, nurodė, kad alkoholį vartojo jau grįžęs namo po įvykio, kas šiuo atveju ir sudaro nusižengimo objektyviąją pusę, tačiau teigia, kad tinkamai nežinojo įstatyminio reguliavimo, todėl vartojo alkoholį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nustatyta, jog yra kelios pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams atitinka teisingumo ir sąžiningumo principų skiriant pareiškėjui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį bei administracinio poveikio priemonę, tačiau teismas nenustatė jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą G. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo atstovas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo remiasi Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje AN2-141-397/2025. Minimoje nutartyje konstatuota, kad pažeidėjas prisiėmė kaltę, nesiekė išvengti atsakomybės, padėjo išsiaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes, neieško būdų pateisinti savo elgesį, atsižvelgta ir į tai, kad pažeidimas padarytas gruodžio mėnesį, nakties metu, uždarame kieme, be to atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo pobūdis yra kitoks, t. y. asmuo vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Nagrinėjamu atveju G. K. padaręs administracinį nusižengimą, t. y. eismo įvykio metu apgadinęs svetimą turtą, kitą transporto priemonę, siekdamas nuslėpti nusižengimo faktą pasišalino iš įvykio vietos ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad eismo įvykio aplinkybės nebus išaiškintos. Kaip pats pareiškėjas nurodo, alkoholį po eismo įvykio vartojo todėl, kad policijos pareigūnai neatvyko pakankamai greitai. Be to pareiškėjas nurodo, kad nebūdamas teisininku negalėjo tiksliai įvertinti teisinio reguliavimo ir iš jo kylančių pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata įtvirtina ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas asmuo, priimantis atitinkamus sprendimus turi pasidomėti ar jo atliktini veiksmai nepažeis teisės aktų normų, o nepasidomėjimas ir įstatymu uždraustų veikų ar pažeidimų padarymas nežinant apie galiojantį teisinį reguliavimą neatleis pažeidėjo nuo atsakomybės. Šiuo atveju negalima nevertinti ir to, kad G. K. teisę vairuoti turi nuo 1990 m. todėl preziumuotina, kad asmuo su tokiu vairavimo stažu ir turintis teisę vairuoti išmano kelių eismo taisykles. Be to teismas pažymi, kad pareiškėjui G. K. prieš darant administracinį nusižengimą buvo žinoma aplinkybės apie žmonos ir kitų artimųjų sveikatą, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė baudos dydį vairuotojams bei specialiosios teisės atėmimo terminą ir pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jį supančiai aplinkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas institucijos 2025 m. liepos 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundas netinkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Dičkaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas Ričardas Juodis