Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-223/2016 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Panevėžio gatvės“, AB „Panevėžio keliai“ dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2700 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014-12-10 apie 16.40 val. -16.50 val. ėjo per pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) gatvėje Panevėžio m. link „ Senukų prekybos centro“, užkliuvo už važiuojamosios dalies bortelio ir pargriuvo, lūžo kairės rankos riešas. Dėl patirtos traumos patyrė skausmą, didelius nepatogumus, nes negalėjo pati atlikti namų ūkio darbų, negalėjo ruoštis šventėms. Dėl rankos skausmų turėjo vartoti nuskausminamuosius, lankė reabilitacines procedūras.Ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti kelių savininkas Panevėžio miesto savivaldybė, nes ji neužtikrino tinkamos (duomenys neskelbtini)g. priežiūros ir remonto. Kadangi, atlikus kelio dangos remontą ties pėsčiųjų perėjos salele iš vienos pusės liko daugiau kaip 4 cm aukščio atbraila, sudaro nepastebimą kliūtį, už kurios ieškovė užkliuvo ir patyrė sužalojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kuri atlieka savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. A. P. savivaldybė gatvių remonto ir priežiūros darbų tiesiogiai neatlieka, todėl šiems darbams atlikti su UAB „Panevėžio gatvės“ buvo sudaryta 2013-12-18 Panevėžio miesto infrastruktūros objektų priežiūros paslaugų ir remonto darbų sutartis Nr.22-1297 , pagal kurią buvo susitarta, kad gatvių priežiūros ir remonto darbus atliks UAB „Panevėžio gatvės“. A. P. miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo UAB „Panevėžio gatvės“ susitarė, kad gatvių remonto darbus atliks UAB „Panevėžio gatvės“, tačiau atsakovės žinioje išliko gatvių priežiūros funkcija ir tai neatleido atsakovės, kaip vietinės reikšmės gatvių savininkės, nuo pareigos stebėti gatvių būklę, vertinti jų tinkamumą eksploatacijai, o esant reikalui užsakyti konkrečius gatvių remonto darbus UAB „Panevėžio gatvės“.Atlikęs visų byloje esančių įrodymų tyrimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui priklausančioje (duomenys neskelbtini)gatvėje Panevėžio mieste jos nurodytomis aplinkybėmis. Imperatyvių reikalavimų pėsčiųjų salelės ir kelio važiuojamosios dalies lygių skirtumui nėra nustatyta, važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų perėjos salelės aukščiai gali skirtis ir nebūtinai turi būti vienodame aukštyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog esama statybos konstrukcija, kai pėsčiųjų salelė yra žemiau gatvės aukščio, yra negalima. Pagal CK 6.266 str. žalą atlygina pastato savininkas tuo atveju, jei nustatoma, kad objektas turėjo kokių tai trūkumų. Kaip jau minėta, ieškovė neįrodė atsakovo statinio trūkumų.Priešingai, byloje pateikti gatvės remonto darbų priėmimo aktai, brėžiniai, projektiniai sprendiniai tik įrodo, jog (duomenys neskelbtini)gatvės remontas, kuriame, ieškovės teigimu, atsitiko nelaimingas įvykis, buvo atliktas prisilaikant norminių aktų reikalavimų, darbai buvo priimti ir tinkami naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti ir priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjant bylą nekilo ginčo, jog (duomenys neskelbtini)g. savininkas yra Panevėžio miesto savivaldybė, atsakovas sutiko, kad šioje gatvėje, po atlikto gatvės remonto, pėsčiųjų perėjoje ties „Senuku“ prekybos centru po remonto atsirado ne mažesnis nei 4 cm nelygumas, t.y. po gatvės važiuojamos dalies remonto, salelė yra žemiau, nei gatvės važiuojamoji dalis. Apeliantės nuomone, ji pateikė pakankamai įrodymų apie įvykio aplinkybes, tarp byloje esančių įrodymų prieštaravimų nėra. Panevėžio miesto apylinkės teismo motyvai, jog ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovės nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, yra prieštaraujantys logikai, rodo išankstinę ir šališką nuostatą ieškovės atžvilgiu. Po įvykio ieškovė kreipėsi į PC „Senukai“, kad būtų išsaugotas konkrečios datos ir laiko vaizdo įrašas. Ieškovė, lūžus kairės rankos riešui, pati grįžo namo, nes turėdama didelį vairavimo stažą sugebėjo pati parvairuoti iki namų viena ranka. Ligoninės priėmimo skyriaus medicininiuose dokumentuose nurodytas įrašas, kad trauma įvyko buityje, nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis lūžo kairės rankos riešas. Ieškovės nurodytas patirtos traumos laikas apytikslis apie 16.50 val., visuose dokumentuose panašus laikas ir nurodytas. Draudimo bendrovei nurodyta 17 val., apie 16.50 val., ligoninėje- 16.50 val. Teismas, padarydamas išvadas, kad ieškovės parodymai yra nenuoseklūs, keliantys abejonių, rodo išankstinę nuostatą ieškovės atžvilgiu.Ieškovė, prašydama priteisti žalą, rėmėsi CK 6.266 str.. Šioje normoje įtvirtina griežtoji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiuo atveju nėra nustatinėjama neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.(duomenys neskelbtini)gatvės darbai buvo atlikti pagal atsakovės pateiktą techninę užduotį, buvo numatyta, kad gatvės danga paaukštės, todėl turi būti sukelti gatvės važiuojamoje dalyje esantys objektai, tačiau užduotyje nebuvo numatytas (duomenys neskelbtini)gatvės perėjų sutvarkymas, nors akivaizdu, kad užliejus naują dangą, gatvėje su skiriamąja juosta, perėjos esančios salelės dėl pakilusios gatvės važiuojamosios dalies, atsidurs skirtingame aukštyje. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d. 1 p. kelio savininkas privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pagal techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 jeigu važiuojamoji gatvės dalis platesnė nei keturios juostos, jos viduryje įrengiama pėsčiųjų salelė. Salelė turi būti įrengiama gatvės važiuojamosios dalies lygyje su įspėjamuoju paviršiumi. Nelygumai gali būti ne didesni nei 20 mm. Pagal Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles salelė turi būti iškili, o ties pėsčiųjų perėja saugumo salelės bordiūrus rekomenduojama nužeminti iki kelio (gatvės) dangos lygio (aukščio skirtumas ne didesnis kaip 2 cm).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija neužtikrino tinkamos (duomenys neskelbtini)gatvės priežiūros ir remonto, pateikė neišbaigtą techninę užduotį, ko pasekoje salelė atsidūrė 4 cm žemiau važiuojamosios dalies lygio. Atsakovė nereikalavo pašalinti atsiradusių nelygumų, todėl yra atsakinga už tai, kad ieškovė šioje perėjoje griuvo ir susižalojo.Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesivadovauja Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėmis, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes internete yra pateikiama kita informacija.Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtiną prezumciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Ieškovė gydėsi ambulatoriškai nuo 2014 m gruodžio 10 iki 2015 m. vasario 3 d., reabilitacija iki 2015-02-06. Dėl sužalojimų ieškovė patyrė stiprų skausmą, sukrėtimą, rankos nevaldys taip kaip iki traumos, sunku atlikti įprastus darbus, todėl prašo priteisti prašomą žalą.Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2016 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui priklausančioje (duomenys neskelbtini)gatvėje, Panevėžio mieste. Ieškovės pateikti įrodymai PC „Senukai“ vaizdo įrašas, tokio įvykio neužfiksavo. Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas taip pat to nepatvirtino. Medicininiuose įrašuose taip pat nėra užfiksuotos įvykio aplinkybės. Panevėžio savivaldybės administracija sudarė 2013-07-07 sutartį Nr.22-841 su AB „Panevėžio keliai“ dėl Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini)gatvės dalies remonto. Sutartyje numatyti darbai atitinka LR Statybos įstatymo 2 str. 2 p. apibrėžtą Statinio paprastojo remonto sąvoką – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pateikė neišbaigtą techninę užduotį, nes į ją neįtraukė kliūčių, susidariusių po gatvės važiuojamoje dalyje naujos asfalto dangos išliejimo, šalinimo. Paprasto remonto Techninės užduoties surašymas nėra reglamentuojamas teisės aktų, nes tokiems darbams atlikti techninė užduotis nėra privaloma.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su gatvės remontu ar jos eksploatavimu.Atsakovas nesutinka, kad ieškovės nurodyta atbraila yra kelio trūkumas, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pėsčiųjų perėja atliekant ankščiau minėtus darbus nebuvo įrenginėjama, nes ji jau buvo įrengta ankščiau iki darbų atlikimo.Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra konkretaus dokumento, kuris nustatytų bendrąsias pėsčiųjų perėjų įrengimo sąlygas vietinės reikšmės keliuose.Atsakovė neturi priėmusi jokio atskiro teisės akto, reglamentuojančio pėsčiųjų perėjų įrengimą, atsakovės nurodyta interneto svetainė nepriklauso savivaldybei. Svetainėje yra nurodyta, kad Savivaldybė teikia techninių kelių eismo reguliavimo priemonių įrengimo paslaugą, prie teisės aktų nurodytos ir minėtos taisyklės. Vykdant darbus nebuvo vadovaujamasi taisyklėmis, nes jokios eismo reguliavimo priemonės įrengiamos nebuvo.STR 2.06.01:1999, STR 2.06.04:2011 reglamentuoja projektavimo darbus. Šis reglamentas neprivalomas atliekant statinio paprastąjį remontą, kai statinio projektas neprivalomas.Ieškovės teiginiai, kad buvo pažeisti STR reikalavimai, nepagrįsti, kadangi atliekant paprastąjį remontą statinio projektas nebuvo parengtas, nes jis neprivalomas, o ieškovės nurodyti statybos techniniai reglamentai skirti atliekant statinio projektavimo darbus, kurie sutartyje su rangovu nenumatyti ir nebuvo atliekami.(duomenys neskelbtini)gatvės darbai buvo priimti remonto darbų priėmimo aktu, kuriame komisija konstatavo, kad atlikti darbai tenkina statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus.Atliekant darbus buvo vykdoma darbų techninė priežiūra, juos priėmė atestuotas specialistas, patvirtindamas statybos darbų žurnale kaip atitinkančius projekto ir norminių dokumentų reikalavimus.2014-01-23 surašytame (duomenys neskelbtini)gatvės dalies remonto darbų priėmimo akte konstatuota, kad atlikti statybos darbai tenkina statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus ir yra užbaigti.

AB „Panevėžio keliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir 2016 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.Gatvių tiesimas, rekonstravimas ir remontas atliekamas pagal techninius ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir kitais teisės aktais.2013 m. liepos mėn. 8 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu rangos sutarties Nr. 22-841 pagrindu nustatytomis sąlygomis sulygo dėl Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini)gatvės remonto darbų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas pateikia remonto apibrėžimą: statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos, kurios tikslas atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“Darbų techninėje užduotyje nebuvo numatyta įrengti pėsčiųjų saugos saleles, todėl kad jos jau įrengtos vadovaujantis statybas reguliuojančiais norminiais teisės aktais tiesiant/statant (duomenys neskelbtini)gatvę, o pagal Darbų techninę užduotį trečiasis asmuo atliko (duomenys neskelbtini)gatvės dalies paprastojo remonto darbus, t.y. atnaujino statinį jo nerekonstruodamas ir kapitališkai neremontuodamas ir niekaip kitaip nekeisdamas gatvės techninių parametrų.Ieškovės nurodytų reglamentų normos neturi būti taikomos tiesiogiai, nes jos reglamentuoja kaip turi būti projektuojamos, statomos pėsčiųjų perėjos ir (ar) įrengiamos saugos salelės, o ne kaip turi būti atliekami inžinerinio statinio paprastojo remonto darbai.Ieškovės teiginiai, kad Techninė užduotis, kuria vadovaujantis buvo vykdyti remonto darbai (duomenys neskelbtini)gatvėje, negali būti vertinami kaip svarūs, nes Techninei užduočiai parengti ir (ar) įvertinti Techninės užduoties kokybę yra reikalingos specialios profesinės žinios ir kvalifikacija.(duomenys neskelbtini)gatvėje remonto darbai buvo atlikti vadovaujantis statybos reglamentais, projektine dokumentacija, technine užduotimi ir 2014 m. sausio mėn. 23 d. perduoti atsakovei. Visi šie dokumentai ir faktai patvirtina, kad remonto darbai atlikti ir perduoti atsakovui be trūkumų ir defektų, ir (duomenys neskelbtini)gatvė kaip inžinerinis statinys yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, atliktų darbų perdavimo metu (duomenys neskelbtini)gatvė neturėjo konstrukcijų trūkumų.Teismas atliko nuoseklų įrodymų vertinimą ir sprendime pažymėjo, kad nėra pateikto nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė traumą patyrė (duomenys neskelbtini)gatvėje, Panevėžyje esančioje pėsčiųjų perėjoje.Viešajai atsakomybei nustatyti reikia trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų: įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio.Trečiojo asmens nuomone, ieškovė neįrodė, ne tik traumos vietos, bet ir (duomenys neskelbtini)gatvės konstitucinių trūkumų, nepateikė svarių argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.Pažymėjo, kad ieškovė buvo sudariusi draudimo nuo nelaimingų atsitikimo sutartį ir po nelaimingo atsitikimo draudimo bendrovė išmokėjo jai draudimo išmoką. Žala ieškovei yra jau atlyginta.UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą, nėra. Apeliantės teigimu, ji patyrė žalą perėjoje užkliuvus už po važiuojamosios dalies remonto atsiradusio nelygumo (4 cm aukščio), todėl prašo žalą priteisti iš savivaldybės.Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad labiau neįrodyta, kad ieškovės trauma įvyko būtent jos nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini)gatvėje, Panevėžio mieste. Apeliacinės instancijos sutinka, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės teiginius, kad ji, kojai užkliuvus, pargriuvo ir susižalojo būtent jos nurodomoje vietoje, nurodomomis aplinkybėmis: užkliuvusi konkrečiai už atsiradusio nelygumo tarp saugumo salelės ir važiuojamosios kelio dalies paviršiaus.Apeliantės nuomone, ji pateikė pakankamai įrodymų apie įvykio aplinkybes, tarp byloje esančių įrodymų, prieštaravimų nėra. Panevėžio miesto apylinkės teismo motyvai, jog ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovės nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, yra prieštaraujantys logikai, rodo išankstinę ir šališką nuostatą ieškovės atžvilgiu. Su tuo sutikti negalima. PC „Senukai“ vaizdo įraše, kuriame yra filmuojama gatvė ir perėja, kurioje, ieškovės teigimu ji griuvo, nėra užfiksuota nei pati ieškovė, nei įvykis, nors tam objektyvių kliūčių nenustatyta. Pagal ieškovės procesinių dokumentų turinį bei jos paaiškinimus negalima daryti abejones nekeliančios išvados, kad ieškovė susižalojo dėl to, kad užkliuvo būtent už atsiradusio nelygumo tarp saugumo salelės ir važiuojamosios kelio dalies paviršiaus. Ieškovė pati ieškinyje nurodo, kad tik antrą kartą eidama ta pačia pėsčiųjų perėja pamatė kliūtį, dėl kurios, kaip spėja, griuvo. Tai buvo paliktas prie perėjos salelės nebaigtas asfaltuoti apytiksliai 4 cm aukščio bortelis, už kurio užkliuvus kojai D. M. griuvo. Šiomis aplinkybėmis ji tik spėja, kad jos koja užkliuvo už bortelio. Pagal pateiktą fotonuotrauką matyti, kad tas bortelis aiškiai matomas, ieškovė pagal savo amžių jį turėjo matyti, būdama atidi ir atsargi, išvengti nurodomų pasekmių. Nurodytas nelygumas nesudaro pavojaus pėstiesiems, kaip ir kitokie gatvėse, šaligatviuose atsirandantys nelygumai. Nenustatyta, kad šis nelygumas trukdytų eismui ir piliečių saugumui. Pagal byloje esančius duomenis, (duomenys neskelbtini)gatvėje pėsčiųjų perėjos saugumo salelės ir važiuojamosios kelio dalies paviršiaus, kurioje galimai įvyko ieškovės nurodytas nelaimingas atsitikimas, skirtumas yra 4 cm. Norint nustatyti, ar galima Panevėžio miesto savivaldybei taikyti CK 6.266 straipsnyje numatytą atsakomybę be kaltės, reikia nustatyti, ar ieškovės nurodytas salelės aukščio ir kelio dangos aukščio lygio neatitikimas yra nedidelis kelio trūkumas, negalintis kelti pavojaus eismo dalyviams, jeigu jie elgiasi atidžiai ir rūpestingai. Ieškovės tvirtinimu, nelygumai gali būti ne didesni nei 20 mm. Pagal Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles salelė turi būti iškili, o ties pėsčiųjų perėja saugumo salelės bordiūrus rekomenduojama nužeminti iki kelio (gatvės) dangos lygio (aukščio skirtumas ne didesnis kaip 2 cm). (duomenys neskelbtini)gatvės remontas baigtas 2014 m. sausio mėn. darbų pridavimo aktu, nuo to laiko nusiskundimų, išskyrus ieškovę, dėl netinkamai atnaujintos perėjos neužfiksuota. Ieškovės nurodomas įvykis 2014 m. gruodžio 10 d.. Iki šiol perėjos konstrukcija nepakeista. Nurodomas statinio trūkumas nėra esminis. Jeigu ir ieškovė galėjo užkliūti už bortelio, tai ne dėl to, kad jis netinkamai įrengtas, bet dėl to, kad pati nukentėjusioji buvo neatsargi ir nerūpestinga: turėjo ir galėjo susidariusį iškilimą matyti ir išvengti kojos kliudymo, tuo labiau, kad prieš išeidama į perėją stovėjo salelėje, laukdama momento, kada galės pereiti gatvę, turėjo laikytis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir ieškovei D. M. (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Jos neatidumą liudija tai, kaip ji nurodo, kad griūnant jai iškrito telefonas, kiti daiktai iš rankinės. Nepateikta duomenų apie ieškovės dėvėtą apavą, kuris irgi galėjo turėti įtakos įvykiui.Antra vertus, nurodomą sužalojimą ieškovė galėjo patirti ir kitokiomis aplinkybėmis, kai nėra tiesioginių įvykio liudininkų, nes į gydymo įstaigą nuvyko, kaip pati nurodo, ne iš įvykio vietos, bet iš namų, į kuriuos pati parvyko automobiliu. Jai, reikalaujančiai žalos atlyginimo iš statinio-gatvės savininko, esminė įrodinėtina aplinkybė yra susižalojimas ieškovės nurodomomis aplinkybėmis neabejotinai dėl pėsčiųjų perėjoje esančio esminio jos eksploatavimo trūkumo. Panevėžio miesto apylinkės teismas byloje nustatytomis aplinkybėmis turėjo pakankamą teisinį pagrindą suabejoti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl įrodymų nepakankamumo. Didelę dalį žalos ieškovei atlygino draudimo bendrovė PZU Lietuva(868,86 Eur), todėl prašoma suma 2700 Eur negali būti priteista ir dėl šios aplinkybės.

Dėl pasakyto paliekamas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 punktu, kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-112-223/2016 palikti nepakeistą.