Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Panevėžio gatvės“ atstovui advokatui V. V.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Panevėžio keliai“ atstovams V. J., V. B., A. Z.

viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Panevėžio gatvės“, AB „Panevėžio keliai“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų ( b.l. 8-9 tomas 1) matyti, kad jose užfiksuota pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) ties prekybos centru „Senukų prekybos centras“ ir važiuojamosios kelio dangos ir pėsčiųjų salelės paviršių skirtumas sudarantis 4 cm. Iš medicininių dokumentų ( b.l. 10 tomas 1) matyti, kad D. M. diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžis, funkcinė kairio riešo kontraktūra ir nurodyta, kad trauma įvyko buityje , Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 2014-12-10 17.20 val., baigė reabilitaciją 2015-02-03. Iš 2014-12-10 Medicininių dokumentų išrašo ( b.l. 11 tomas 1) matyti, kad juose užfiksuota, kad VšĮ RPL 2014-12-10 17.20 val. atvykusi D. M. skundėsi kairio riešo skausmu, nurodė, jog prieš 30 min. griuvo ir susižalojo. Iš 2014-12-15 ir 2015-01-20 Medicinos dokumentų išrašų ( b.l. 12-13 tomas 10 ) matyti, kad D. M. kairė ranka buvo įmobilizuota langete, kuri nuimta 2015-01-20, suaugimas vyksta, rekomenduota reabilitacija. IŠ UAB „Senukų prekybos centras“ pateiktų videoirašų ( b. l. 24-25 tomas 1) matyti, kad buvo pateikti videoįrašai 2014-12-10 nuo 16.41 val. iki 17.01 val., kuriuose matyti dalis perėjos, tačiau juose nėra užfiksuota ieškovės griuvimo momento ir nematyti, kad šia pėsčiųjų perėja per filmavimo laikotarpį ėjo pėstysis nuo priešingos gatvės pusės link „Senukų prekybos centro“. IŠ Pagalbos centro garso įrašo ( b.l. 92 tomas 1) matyti, kad moteris, paskambinusi į pagalbos centrą telefonu 112 klausia policijos telefono ir mini apie traumą , taip pat jog nori sužinoti apie videokamerų buvimą „toje gatvėje“ , nes grįžo iš priėmimo. Iš UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktos medžiagos ( b. l. 44-47 tomas 2) matyti, kad D. M. informavo draudimo bendrovę jog 2014-12-10 17 val. (duomenys neskelbtini) užkliuvo už gatvės atitvaros ir ji nugriuvo ant perėjos, apdraustoji pargriuvo dėl netvarkingos perėjoje kelio dangos. Iš 2014-01-23 Darbų priėmimo akto, 2013-11-14 Darbų priėmimo-perdavimo akto , AB „Panevėžio keliai“ ir Panevėžio miesto savivaldybės susirašinėjimo ( b. l. 29-31,47-49 tomas 1) matyti, kad buvo apžiūrėti ir priimti (duomenys neskelbtini) dalies remonto darbai (paprastasis remontas) ir konstatuota, kad atlikti darbai tenkina statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus ir yra užbaigti, miesto gatvės (tame tarpe (duomenys neskelbtini)) grąžintos Užsakovui . Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2013-12-18 Panevėžio miesto infrastruktūros objektų priežiūros paslaugų ir remonto darbų sutarties Nr.22-1297 ( b.l. 68-89 tomas 1) matyti, kad šalys susitarė dėl miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir remonto darbų, kurie perkami pagal faktinį poreikį ir turimą finansavimą ( Sutarties punktai 1.1, 2.2 )

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Šioje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti patį traumos faktą ir įvertinti, ar atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė, atlikdama ieškovės nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 str., kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 13 p. reglamentuota, kad vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys be kita ko privalo atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija galiojusi eismo įvykio metu) 11 str. 7 d. 2 p. kelio savininkas (valdytojas) privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pati atsakovė gatvių remonto ir priežiūros darbų neatlieka, todėl šiems darbams atlikti su UAB „Panevėžio gatvės“ buvo sudaryta 2013-12-18 Panevėžio miesto infrastruktūros objektų priežiūros paslaugų ir remonto darbų sutartis Nr.22-1297 , pagal kurią buvo susitarta, kad gatvių priežiūros ir remonto darbus atliks UAB „Panevėžio gatvės“, tačiau iš minėtos Sutarties nuostatų ir atsakovės bei trečiojo asmens UAB „Panevėžio gatvės“ atstovų paaiškinimų matyti, kad gatvių priežiūros ir remonto darbai atliekami pagal atskirus Panevėžio miesto savivaldybės užsakymus ir turint tam lėšų ir UAB „Panevėžio gatvės“ nebuvo prisiėmusi pareigos pastoviai prižiūrėti ir tvarkyti gatves. Taigi, nors atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė ir tretysis asmuo UAB „Panevėžio gatvės“ susitarė, kad gatvių remonto darbus atliks UAB „Panevėžio gatvės“, tačiau atsakovės žinioje išliko gatvių priežiūros funkcija ir tai neatleido atsakovės, kaip vietinės reikšmės gatvių savininkės, nuo pareigos stebėti gatvių būklę, vertinti jų tinkamumą eksploatacijai, o esant reikalui užsakyti konkrečius gatvių remonto darbus UAB „Panevėžio gatvės“.

Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia (178 str.). CPK 65 str. reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Šiuo aspektu įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus visumoje, juose išdėstytos informacijos patikimumą, informatyvumą ir logiškumą, darytina išvada, kad byloje laikytina daugiau neįrodyta nei įrodyta , kad ieškovės trauma įvyko jos nurodytoje vietoje- Nemuno g. Panevėžio mieste , taigi atsakovės nuosavybės teise valdomų gatvių teritorijoje.

Ieškovė paaiškino, kad nurodytą dieną laikotarpiu apie 16.50 val. ji eidama (duomenys neskelbtini) per perėją link “Prekybos centro Senukai” koja užsikabino už iškilusios kelio dangos ir pargriuvo patirdama kairės rankos traumą. Ieškovė faktinę įvykio vietą grindžia savo pačios paaiškinimu, daugiau tiesioginių įrodymų nėra, o liudytojas Ž. M. paties įvykio nematė, o apie jį sužinojo iš ieškovės pasakojimo. Byloje yra vienintelis rašytinis įrodymas apie įvykusio nelaimingo atsitikimo vietą – Išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame apžiūros metu aiškiai konstatuota, kad trauma įvyko buityje . Jokio įrašo medicininiuose dokumentuose apie tai, kad įvykis būtų atsitikęs mieste (duomenys neskelbtini) nėra. Kodėl ieškovė to nepasakė, lieka neaišku. Dar daugiau, jei tikėti ieškovės paaiškinimu, kad ji pargriuvo gatvėje pėsčiųjų perėjoje , tokiu atveju gan keista jog šio įvykio niekas nematė, ieškovė nieko nekvietė į pagalbą, niekam nepasiskundė, neprašė pagalbos . Pagaliau iš karto po įvykio, niekam nepranešė apie jį, o pati parvairavo automobilį iki namu (duomenys neskelbtini). Tai gana ilgas atstumas, judri gatvė ( laikas po darbo kai judėjimas yra ypač intensyvus) kur yra keli šviesoforai ir vairuoti nėra taip paprasta. Iškyla klausimas ir kokiu būdu ieškovė, patyrusi kairės rankos lūžį, galėjo viena ranka vairuoti automobilį, nes po lūžio ranka tampa praktiškai nevaldoma ir yra patiriamas didelis skausmas. Kyla ir klausimas kodėl ieškovė po patirtos traumos nevyko į medicinos įstaigą, o važiavo namo ir tik iš ten kvietėsi greitąją pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad mediciniuose dokumentuose ( surašytų iš ieškovės žodžių) yra nurodyta, jog trauma įvyko buityje, kas šiaip nėra visai logiška, kai trauma patiriama gatvėje. Skambučio bendrąjam pagalbos centrui metu ieškovė net nenurodė įvykio aplinkybių, o tik kalbėjo apie video kamerų buvimą “toje gatvėje”. Kas liečia videoįrašus iš “ Senukų prekybos centro”, tai juose yra užfiksuotas vaizdas perėjoje maždaug tuo metu, kai ieškovės teigimu įvyko trauma. Peržiūrėjus šią medžiagą nėra matyti ieškovės griuvimo momento, taip pat nėra užfiksuota nei vieno pėsčiojo, kuris tuo metu būtų ėjęs minėta perėja link “ Senukų prekybos centro” nuo priešingos gatvės pusės. Nors video medžiaga yra neištisinė, bet pertrūkiai tarp vaizdo yra gana nežymūs, o turint omeny ieškovės nurodytas aplinkybes: perėjo vieną važiuojamosios gatvės dalį, sustojo, praleido pravažiuojančius automobilius, pradėjo eiti, pargriuvo, susirinko daiktus, nuėjo link “Senukų prekybos centro”, grįžo atgal ir vėl perėjo per gatvę, tai laikas , kuris trunka tikrai ne kelias sekundes. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės draudimo kompanijai pateikto pranešimo matyti, kad skiriasi ir ieškovės nurodytas traumos laikas ( 17.00 val., ieškinyje -16.50 val., nurodyta, kad ji pargriuvo užsikabinusi už gatvės atitvaros. Visi šie nelogiškumai ir nesutapimai leidžia labiau tikėti ir teigti, kad neįrodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovės nurodytu laiku nurodytoje vietoje. Taigi, ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui priklausančioje (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra kildinamas iš statinio savininko ( valdytojo) atsakomybės, kurią reguliuoja CK 6.266 str. įtvirtintos teisės normos. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d numatytos aplinkybės. Tokiu būdu, šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Taigi, sprendžiant ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą , t.y. civilinės atsakomybės taikymą atsakovo atžvilgiu, pirmiausia reikalinga nustatyti ar ieškovės nurodytas kelio važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų salelės aukščio lygio neatitikimas yra laikytinas kelio konstrukcijos trūkumu CK 6.266 str. 1 d. prasme ir tik po to spręsti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Sprendžiant šį klausimą vadovautinasi norminiais aktais, reglamentuojančiais gatvių įrengimą ir jų remontą. O būtent, LR Aplinkos apsaugos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr.D1-933 “Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 “Gatvės. Bendrieji reikalavimai” patvirtinimo”; STR 2.06.01: 1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ , STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ , Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012-08- 24 įsakymu Nr.V-239 patvirtintomis “Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėmis” ( toliau- Taisyklės). Minėtų Taisyklių 2 p. nustatyta, kad pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės nustato bendrąsias pėsčiųjų perėjų įrengimo sąlygas ir inžinerinių priemonių saugaus eismo užtikrinimui reikalavimus, o 3 p. jog jos taikomos pėsčiųjų perėjoms įrengti valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės gali būti taikomos ir vietinės reikšmės keliuose (gatvėse). Taisyklių 43 p. nustatyta, kad saugumo salelės įrengiamos siekiant užtikrinti saugų pėsčiųjų eismą per kelią (gatvę), riboti pavojingus transporto priemonių lenkimo manevrus, išvažiavimus į priešpriešinę eismo juostą, 44 p. nustato, kad pėsčiųjų perėją rengiant su saugumo salele, salelė turi būti iškili, o ties pėsčiųjų perėja saugumo salelės bordiūrus rekomenduojama nužeminti iki kelio (gatvės) dangos lygio (aukščio skirtumas turi būti ne didesnis kaip 2 cm). Atkreiptinas dėmesys, kad šios Taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, taikomos valstybinės reikšmės keliams, tačiau gali būti taikomos ir gatvėse. Taigi, nurodytų norminių aktų pagrindu galima teigti, kad imperatyvių reikalavimų pėsčiųjų salelės ir kelio važiuojamosios dallies lygių skirtumui nėra nustatyta, tačiau iš jau minėtų norminių aktų prasmės seka, kad važiuojamosios dallies ir pėsčiųjų perėjos salelės aukščiai gali skirtis ir nebūtinai turi būti vienodame aukštyje. Sistemiškai aiškinant STR ir kitus norminius aktus, darytina išcada, kad ieškovės atstovės nurodytas STR ir teiginys, kad pėsčiųjų salelės turi būti įrengtos gatvės lygyje reiškia, negali būti sutapatintos su sąvoka “vienodame aukštyje” nes pėsčiųjų perėjos gali būti įrengtos ir virš gatvės lygio ir požeminės. Tokiu būdu, konstatuotina, kad

ieškovė neįrodė, jog esama statybos konstrukcija, kai pėsčiųjų salelė yra žemiau gatvės aukščio, yra negalima. Pagal CK 6.266 str. žalą atlygina pastato savininkas tuo atveju, jei nustatoma, kad objektas turėjo kokių tai trūkumų. Kaip jau minėta, iieškovė neįrodė atsakovo statinio trūkumų. Priešingai, byloje pateikti gatvės remonto darbų priėmimo aktai, brėžiniai, projektiniai sprendiniai tik įrodo, jog (duomenys neskelbtini) remontas buvo atliktas prisilaikant norminių aktų reikalavimų, darbai buvo priimti ir tinkami naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį.

Taigi, neįrodžius neliamingo atsitikimo (traumos) fakto, statinio konstrukcijos defektų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, kitos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos nebeanalizuotinos, nes nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Tokiu būdu, ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Panevėžio gatvės“, kodas 147026330, naudai 242 EUR atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,40 EUR pašto išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.