Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos H. atstovo advokato Mato Balėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-885-1057/2024, kuriuo administracinio nusižengimo teisena Ž. L. nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, požymių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Ž. L. buvo kaltinamas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) investicinės bendrovės UAB P. (toliau – P.), kurios akcininke yra H., visuotinio akcininkų susirinkimo tvarkos laikymąsi, akcininko teisės dalyvauti šiuose susirinkimuose bei kitų akcininko neturtinių teisių užtikrinimą, 2023 m. gruodžio 28 d. 12 val. vykusio P. visuotinio akcininkų susirinkimo (toliau – ir Susirinkimas) metu neužtikrinęs galimybės H. dalyvauti šiame Susirinkime, be kita ko, kalbėti ir užduoti klausimų, H. reikalavimu neįrašęs į Susirinkimo protokolą pageidaujamos informacijos, pažeidė H., kaip P. akcininkės, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytas teises.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Apeliaciniame skunde pareiškėjos H. atstovas advokatas M. Balėnas nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį Ž. L. nutraukimu, nesant administracinio nusižengimo požymių. Apeliantas ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį jų vertinimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

10. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

12. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra viena iš neturtinių akcininkų teisių, apimanti ir teisę kalbėti bei klausti (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 21 straipsnio 1 dalis). Neturtine akcininko teise yra ir jo teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, ABĮ 21 straipsnio 3 dalis numato galimybę akcininkui balsuoti raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Nors balsavimas raštu biuleteniais nėra visuotinio akcininkų susirinkimo forma, o tik balsavimo susirinkime susibūrimo formos alternatyva, tačiau visiems susirinkime dalyvaujantiems akcininkams savo valią išreiškus dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu, svarbios yra ABĮ 27 ir 29 straipsniuose įtvirtintos nuostatos. ABĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas visuotinis akcininkų susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Sekretoriaus galima nerinkti, jei visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai. Pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu. Be to, pagal ABĮ 29 straipsnio 2 dalį, protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas. Taip pat pažymėtina, kad ABĮ 27 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu, užpildęs bendrąjį balsavimo biuletenį arba pateikęs balsavimo nurodymą.

13. Apygardos teismo vertinimu, lingvistiškai ir sistemiškai vertinant minėtas ABĮ įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad akcininkai savo teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime gali įgyvendinti betarpiškai ir tiesiogiai dalyvaudami visuotiniame akcininkų susirinkime arba iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį. Kiekvienas akcininkas pasirenka tai, kaip ir kokiu būdu jis įgyvendina neturtines akcininko teises dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Ž.“ direktorius Ž. L. 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą dėl P. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, patvirtino šio susirinkimo darbotvarkę, nurodė, kad susirinkimo sprendimų dėl kiekvieno Susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus, Valdymo įmonės ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti Susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu, galima gauti Valdymo įmonės patalpose (1 t., b. l. 42–43). 2023 m. gruodžio 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (1 t., b. l. 44–56), Susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas (1 t., b. l. 58) ir užpildyti bendrieji balsavimo biuleteniai patvirtina, kad P. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raštu, Susirinkime balsavo 2 akcininkai (H. ir UAB „I.“), turintys 83 628 619 balsų, kas sudaro 99,57 proc. viso balsų skaičiaus, taigi susirinkimo kvorumas buvo. Akcentuotina tai, kad visi Susirinkimo sprendimai buvo priimti arba nepriimti, priklausomai nuo to, kaip savo balsavimo teisę įgyvendino būtent didžiausia P. akcininkė – H., turinti 69 proc. visų akcijų bei tuo pačiu balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kuri taip pat buvo ir šio susirinkimo iniciatorė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad P. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko, H. jame dalyvavo ir savo valią išreiškė balsuodama visais Susirinkimo darbotvarkės klausimais, tai yra H. niekaip nebuvo kliudoma dalyvauti Susirinkime.

15. Apelianto teigimu, nepaisant to, kad H. Susirinkime dalyvavo iš anksto pabalsavusi Susirinkimo darbotvarkės klausimais raštu, H. atstovui į Susirinkimą atvykus ir fiziškai, jame jam nebuvo leista kalbėti ir užduoti klausimų, o ribojant teisę kalbėti ir klausti, taip pat yra ribojama ir akcininko teisė dalyvauti susirinkime, nors ABĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ABĮ ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų numatytais atvejais. Pirmiausia pažymėtina, kad H. atstovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai akcentuoja ABĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą be įstatyminio pagrindo riboti akcininko teises, kadangi neturtinės akcininko teisės, kaip ir bet kurios kitos asmenų civilinės teisės, turi savo įgyvendinimo tvarką ir taisykles, įtvirtintas tame pačiame ABĮ. Atitinkamai, ABĮ yra aiškiai ir imperatyviai reglamentuota visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka, priklausomai nuo to, kaip akcininkai pasirenka įgyvendinti savo turimas neturtines teises. Nagrinėjamu atveju, visiems susirinkime dalyvavusiems P. akcininkams, tai yra H. ir UAB „I.“, (past. – trečiasis akcininkas T. M. Susirinkime nedalyvavo, tai yra nei iš anksto balsavo raštu, nei fiziškai atvyko į Susirinkimą) nutarus savo valią išreikšti dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu užpildant ir pateikiant bendrąjį balsavimo biuletenį, Valdymo įmonė, kaip teisingai nurodoma ir atsiliepime, turėjo pareigą laikytis ir laikėsi ABĮ 21 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų (nerinko pirmininko ir sekretoriaus, akcininkų sąrašą pasirašė, taip pat protokolą pagal gautus balsus surašė ir pasirašė Valdymo įmonės vadovas – jį atstovaujantis asmuo), iš kurių galima spręsti, jog Susirinkimas gyvai, tai yra toks, kurį organizuotų pirmininkas ir jo eigą fiksuotų sekretorius, kuriame būtų pateikiama, analizuojama medžiaga, aptariami darbotvarkės klausimai ir pan. bei po to balsuojama, vykti nebegalėjo, net ir H. bei UAB „I.“ atstovams į Susirinkimą atvykus ir fiziškai bei pageidaujant, kad vyktų gyvas susirinkimas, nes tokiu atveju jis jau yra laikomas įvykusiu akcininkams savo valią išreiškus raštu.

16. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, kad akcininko teisė kalbėti bei klausti, kaip teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime sudėtinė dalis, negali būti išimtinai siejama tik su akcininko teise balsuoti. Kita vertus, anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad ši neturtinė akcininko teisė vis tik yra tiesiogiai susijusi su akcininko teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tinkamu realizavimu ir visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomų klausimų įvertinimu, tai yra suteikta tam, kad sudaryti sąlygas bendrovės akcininkams tarpusavyje diskutuoti dėl visuotinio akcininkų susirinkimo metu svarstytinų darbotvarkės klausimų, gauti vadovybės (ar kitų asmenų) atsakymus bei paaiškinimus į kylančius klausimus ir būtent tokiu būdu priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomais klausimais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad H. Susirinkime norėjo diskutuoti ir užduoti klausimus, išimtinai susijusius su Susirinkimo darbotvarke ir kuriais nėra reikalinga priimti akcininkų sprendimus, tačiau ši aplinkybė, kaip ir fizinis akcininkių atstovų atvykimas į Susirinkimą, ką iš esmės konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, nesudaro pagrindo spręsti, kad Susirinkimo dieną nesuteikus galimybės akcininkės H. atstovui užduoti atitinkamus klausimus Valdymo įmonės atstovui ar kitiems asmenims, akcininkės H. teisė kalbėti ir klausti šiuo atveju buvo pažeista.

17. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip minėta, H., kaip ir kita akcininkė UAB „I.“, savo teisę balsuoti Susirinkime svarstomais klausimais įgyvendino iki visuotinio akcininkų susirinkimo, raštu užpildydama bendrąjį balsavimo biuletenį, žinodama, kad, remiantis imperatyviomis ABĮ nuostatomis, savo valios Susirinkimo metu (jeigu jis vyktų ir gyvai) pakeisti negalės, o tai reiškia, kad H. dar iki Susirinkimo susipažino su visa medžiaga, reikalinga priimti sprendimus visais Susirinkimo darbotvarkės klausimais ir jokių klausimų dėl visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytinų klausimų jai nekilo. Priešingu atveju, tai yra turėdama kokių nors klausimų ar norėdama padiskutuoti su Susirinkimo darbotvarke susijusiais klausimais, ji būtų pasinaudojusi savo teise dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime būtent tik betarpiškai ir tiesiogiai dalyvaudama Susirinkime, o ne balsuodama iki jo. Kad H., prieš išreikšdama savo valią raštu, jokių klausimų dėl Susirinkimo darbotvarkės Valdymo įmonei neturėjo, rodo ir tai, jog ši akcininkė per visą laikotarpį nuo pranešimo apie Susirinkimą gavimo dienos iki Susirinkimo nepasinaudojo ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalis 2 punkte įtvirtinta teise, tai yra iš anksto nepateikė Valdymo įmonei jokių klausimų, susijusių su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, į kuriuos ši įmonė būtų privalėjusi atsakyti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad H. teisė visuotinio akcininkų susirinkimo metu kalbėti bei klausti nagrinėjamu atveju, tai yra 2023 m. gruodžio 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai aiškino ir taikė ABĮ, todėl dėl šios kaltinimo dalies priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

18. H. atstovo teigimu, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį Ž. L. turėtų būti patrauktas ir dėl to, kad jis H. reikalavimu neįrašė į Susirinkimo protokolą pageidaujamos informacijos, tai yra neįtraukė H. atstovo advokato V. D. pastabos apie netinkamą ABĮ 29 straipsnio 2 dalies interpretavimą, taip pažeisdamas šios akcininkės ABĮ bei CK 2.90 straipsnio 2 dalyje numatytas teises. Tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu visiškai pagrįstai konstatavo, kad Susirinkimo protokolas buvo surašytas laikantis ABĮ įtvirtintų taisyklių ir jokios H., kaip P. akcininkės, teisės šiuo aspektu taip pat nebuvo pažeistos.

19. Sutiktina su apeliantu, kad CK 2.90 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad įstatymai gali numatyti protokolui kitokius ar papildomus reikalavimus, nei numato šio straipsnio 2 dalis. Kaip buvo minėta, ABĮ imperatyviai numato, kad kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsuoja raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas (ABĮ 29 straipsnio 2 dalis). Nors apeliaciniame skunde pateikiama kitokia interpretacija, iš minėtos teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino taisyklę, pagal kurią visiems susirinkime dalyvavusiems akcininkams balsavus raštu, protokole turi būti fiksuojami tik akcininkų balsai, balsavimo rezultatai ir jų pagrindu priimti akcininkų sprendimai. Nesant visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, kurie organizuotų gyvą susirinkimą ir fiksuotų tokio susirinkimo eigą, įstatymų leidėjas nenumato reikalavimo į tokį protokolą įtraukti bet kokią kitą informaciją, nei užfiksuota akcininkų raštu pateiktuose bendruosiuose balsavimo biuleteniuose. Be to, pažymėtina, kad nors Valdymo įmonė neturėjo pareigos protokole fiksuoti kitokią informaciją nei užfiksuota akcininkų raštu pateiktuose bendruosiuose balsavimo biuleteniuose, ji Susirinkimo protokole (dalyje „I. Organizaciniai klausimai“) vis tik užfiksavo faktą, kad tarp Valdymo įmonės ir H. atstovų vyko aptarimas ir diskusija dėl ABĮ 27 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Taigi Susirinkimo protokole yra aiškiai užfiksuota, kad Valdymo įmonės ir H. atstovai aptarinėjo ir diskutavo dėl ABĮ 27 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reglamentavimo interpretavimo, tai yra užfiksuota, kas diskutavo ir kokia tema. O, priešingai nei norėtų apeliantas, nei ABĮ nuostatos, nei minėta CK 2.90 straipsnio 2 dalis nenustato reikalavimo daryti susirinkime dalyvaujančių asmenų pasisakymų stenogramas ir juo labiau jas fiksuoti susirinkimo protokole. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors H. atstovo advokato V. Drizgos tiksli pastaba, tai yra pažodžiui, ir nėra tiesiogiai užfiksuota Susirinkimo protokole, tačiau ji yra aiškiai atspindėta protokolo prieduose (2024 m. sausio 8 d. H. pastabose dėl Susirinkimo protokolo bei UAB „Ž.“ 2024 m. sausio 12 d. išvadoje dėl H. pastabų (1 t., b. l. 68–69, 73–74), kurie yra neatskiriama protokolo dalis. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, toks H. Susirinkimo metu išdėstytos pozicijos užfiksavimas Susirinkimo protokole, niekaip neužkerta kelio H. toliau ginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad H. teisė reikalauti į visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą įrašyti pageidaujamą informaciją, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Todėl ir dėl šios kaltinimo dalies nėra jokio pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei buvo priimtas skundžiamu nutarimu.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena Ž. L. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių, nutraukta pagrįstai, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl proceso išlaidų

21. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti H. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šis prašymas apeliaciniame skunde nėra niekaip detalizuojamas (nėra nurodoma prašoma priteisti išlaidų suma). Kita vertus, H. atstovas skundą nagrinėjančiam teismui pateikė papildomą prašymą priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kuriuo prašoma priteisti H. visas bylinėjimosi išlaidas (patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose), prašyme nurodant, jog pareiškėja bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu papildomai patyrė 1 316,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimą).

22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo asmens atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

23. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį Ž. L. atžvilgiu buvo pradėta pagal H. pareiškimą. Skundžiamu nutarimu ši teisena Ž. L. nutraukta konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, o H. atstovo apeliacinis skundas šia nutartimi atmetamas. Atsižvelgiant į tai, H. atstovo prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tai yra nei apeliacinio skundo prašymas, nei papildomai pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-885-1057/2024 nepakeistą ir pareiškėjos H. atstovo advokato Mato Balėno apeliacinio skundo netenkinti.

Netenkinti H. atstovo advokato M. Balėno prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.