Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam siūloma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę V. P., jos gynėjai advokatei I. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, nedirbančios, gyvenančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), teistos 3 kartus: 1) 2019-02-07 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., LR BK 215 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d. galutine bausme - 6 MGL (225,96 eurų) bauda; 2) 2019-08-22 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 4 mėn. laisvės apribojimo ir 6 MGL (225,96 eurų) bauda, o 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų areštą; 3) 2023-06-14 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. galutine bausme - 6 mėn. viešųjų darbų ir 6 MGL (225,96 eurų) bauda, o viešieji darbai 2023-09-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pakeisti į 59 d. laisvės apribojimo bausmę, kuri atlikta 2023-12-03,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra 2022-10-11 laikotarpiu nuo 13:13 val. iki 13:48 val. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), vyresniajai tyrėjai D. D. apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2022-10-08 D. P. prieš ją nesmurtavo, o ji susižalojo vidinę lūpos pusę pati, kuomet atsitrenkė į praviras tualeto duris; toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. P. 2023-01-17 laikotarpiu nuo 10:52 val. iki 11:24 val. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), vyresniajai tyrėjai K. J. apklausiama papildomai liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2022-12-26 D. P. prieš ją nesmurtavo ir jos nesumušė; toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. P. laikotarpiu nuo 11:36 val. iki 11:41 val. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), vyresniajai tyrėjai K. J. apklausiama papildomai liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2022-12-26 D. P. jos nemušė, o ji susižalojo kairį skruostą, pati suduodama kumščiu sau į kairį skruostą; toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. P. 2023-04-04 apklausiama liudytoja (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, adresu: (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjai R. M. žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2022-11-08 D. P. prieš ją nesmurtavo, o ji, bėgdama į tualetą, atsitrenkė į duris ir taip pati susižalojo lūpą, kad 2022-10-30 D. P. jai nesmūgiavo į veido sritį, o ji pasikvietė savo vaiko tėvą N. S., kuris jai kumščiu trenkė į nosį bei, kad 2022-12-26 D. P. prieš ą nesmurtavo, o ji pati dešinės rankos kumščiu sudavė sau į skruostą, kai 2023-12-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu D. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2022-10-08 įvykdytos nusikalstamos veikos V. P. atžvilgiu, pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. dėl 2022-10-30 įvykdytos nusikalstamos veikos V. P. atžvilgiu ir pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2022-12-26 įvykdytos nusikalstamos veikos V. P. atžvilgiu, už ką D. P. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o šis nuosprendis 2024-03-06 įsiteisėjo.

V. P. teisme parodė, kad davė melagingus parodymus, nes pasidavė sutuoktinio įtakai, kuris bijojo pateikti į kalėjimą. Šiuo metu su juo pradėtas skyrybų procesas, nebendrauja. Socialinės darbuotojos patarta lankosi tiek pas psichiatrę, tiek pas psichologę, vartoja vaistus. Tai daro geranoriškai.

Tai, jog V. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Apklausta įtariamąja V. P. parodė, kad ji psichinėmis ligomis yra sirgusi, bet šiuo metu fizinių ir psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje yra registruota, lankosi pas psichiatrę, galvos traumų neturėjo. Šiuo metu ji yra pagimdžiusi prieš (duomenys neskelbtini) laiko, todėl jai nėra lengva duoti išsamius parodymus, nes su mažu vaiku negali ilgai sėdėti tyrėjos kabinete. Dėl jai pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir išsiplėsti duodama parodymus nenori. Ji sutinka su visomis įtarime išvardintomis aplinkybėmis. Duodama parodymus melavo todėl, nes D. P. iš tikrųjų nuolat prieš ją smurtavo ir, bijodama jo keršto ir tolimesnio smurto, davė melagingus parodymus, tikėdamasi, kad dėl to jis išsisuks nuo atsakomybės ir prieš ją daugiau nesmurtaus (1 t., b. l. 137-139).

2023-04-04 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota V. S. (P.) apklausa, kurios metu ji parodė, kad jos su kaltinamuoju D. P. santykiai yra draugiški. Jie nėra sugyventiniai, bet yra sužadėtiniai. Jie kartu negyvena nuo 2022-11-15 ir bendro ūkio neveda. Su kaltinamuoju ji šeimyniniais ir giminystės ryšiais nėra susijusi. 2022-10-07 vakare jie nuėjo ir nusipirko alkoholio, kurį išgėrė. Baigus gerti alkoholį, D., ją paguldęs į lovą, išėjo. Pradėjus snausti, ji nežino, ar dėl paranojos, ar dėl ko kito, ji bėgo į tualetą. Jai bėgant, ji atsitrenkė į duris. i paskambino policijai, kuriai pasakė, kad ją vėl primušė. Prieš atvažiuojant policijai, ji pamatė, kad ji yra viena pati su vaiku. Tą kartą ji su D. susitiko jos namuose vakare, apie 7 val. Ji jam parašė žinutę, pasiūlydama ateiti atsigerti kavos. Tuo metu ji gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Alkoholio pirkti jie ėjo į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", kurioje jie galbūt nusipirko 0,5 l talpos butelį brendžio ar viskio, bet ji tiksliai neprisimena. Jie ėjo dviese. D. Galbūt susimaišė, sakydamas, kad jie ėjo su vaiku. Ji tiksliai prisimena, kad tuo metu vaiką ji buvo palikusi kaimynei. Vaiką ji pasiėmė, grįžusi iš parduotuvės. Kai jie vartojo alkoholį, vaikas buvo su jais. D. pas ją buvo, iki kol jie išgėrė alkoholį. Jis galėjo būti valandą, o gal daugiau. Ji neprisimena, kiek buvo valandų, kai jis iš jos išėjo. Būnant D., iš pradžių jie pažaidė su vaiku, o vėliau, jį užmigdžiusi, ji nuėjo miegoti. Jokio konflikto tarp jos ir D. nebuvo. Pasnaudusi 20 min., ji atsikėlė, nes ją supykino. Bėgdama į tualetą, ji atsitrenkė į duris. Ji nežino dėl ko, galbūt dėl išgerto alkoholio, jai pasivaideno, kad ją sumušė. Ji paskambino policijai ir pasakė, kad ji užsirakinusi sėdi tualete, kad ją sumušė sugyventinis. Ji nežino, kokiu tikslu ji skambino policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai atvyko greitai, tačiau ji tiksliai nepasakys, kada jie atvyko. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad ją sumušė sugyventinis D. P., kad jie kartu gėrė, kad ji pabėgusi užsirakino tualete ir kad paskambino policijai. Ji nežino, kodėl atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė tą patį. Gali būti, kad ji taip pasielgė dėl alkoholio, nors jo dėl sveikatos būklės ji ir negali vartoti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji tvirtina, kadangi ji kerštavo D. už tai, kad jis ją buvo sumušęs tą pirmą kartą. Lūpą ji įsikando, atsitrenkusi į duris, o dešinė ranka yra paraudusi dėl esančio rando. Kadangi ranka toje vietoje buvo paraudusi, tai ji policijos pareigūnams ir nurodė, kad jis buvo suėmęs ją už rankos. Dėl antro kaltinimo: ji su D. ji susitiko 2022-10-29 pavakaryje. "(duomenys neskelbtini)" nusipirkę gėlių, jie nuėjo pasveikinti jo mamos. Vaikas tuo metu buvo pas jos mamą. Jie išgėrė degtinės. Tuo metu viskas buvo gerai. Palydėjęs ją į namus, D. išėjo, o j nuėjo miegoti. Pamiegojusi ji atsikėlė, nes norėjo dar išgerti. Ji pasikvietė kitą žmogų, tai yra vaiko tėvą - N. S., kuris atvežė alkoholio. Jie susipyko dėl to, kad ji jam neleidžia matytis su vaiku. Tada jis kumščiu trenkė jai per nosį ir išvažiavo. Ji tiksliai neprisimena, trenkė vieną kartą, ar du kartus. Daugiau jos atžvilgiu jokių kitų veiksmų neatliko. Tai įvyko adresu: (duomenys neskelbtini). Trenkė, jai būnant koridoriuje. Tuo metu ji jautė skausmą, iš nosies bėgo kraujas. Daugiau jai niekur nesudavė. Tada jai kilo mintis apkaltinti D. Tuo metu jai buvo nustatytas nosies lūžis, žando patinimas. Kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje galėjo atsirasti nuo smūgio. Tuo metu, kai jai trenkė į nosį, ji atsitrenkė į sieną. Pareigūnams ji tokių aplinkybių nenurodė, nes buvo išgėrusi. Šiandien teisme ji yra blaivi. Nuo Kalėdų ji jau nebegeria. Ji supranta, kad jai gresia baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Ji supranta pareigą duoti teisingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui. Ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dėl melagingų pranešimų. Iškviestiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad ją sumušė D. P. ir, kad jis pabėgo. Ji nežino, kodėl ji nurodė D. P.. Tuo metu ji galvojo, kad sunkiau bus surasti vaiko tėvą, pabėgusį su mašina. Eilinį kartą ji apkaltino D. P. Ji nežino, kodėl jį apkaltino. Tiesiog ji taip pasielgė galbūt dėl keršto, dėl to, kad jį lengviau rasti bus. Ji turėjo galimybę nekviesti policijos pareigūnų, tačiau ji buvo išgėrusi ir taip pasielgė. Apie N. S. ji tyrėjai minėjo iš karto po įvykio. Po to ji vėl keitė parodymus. Ji parodymus keitė, nes išsigando N. S. Ji bijojo, kad jai negrasintų. Šiuo metu ji sako tiesą. Žymė ant rankos jai yra nuo gimimo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metai. Reikia klausti mamos, kai ji atsirado. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad D. čiupo už rankos, smarkiai suėmė ir liko žymė. Ji neprisimena, ką ji kitą kartą nurodė. Galbūt ji sakė, kad yra randas ar apgamas. Dėl trečio įvykio: 2022-12-25 ji buvo pas D. tėvą. Per šventes ji buvo išvykusi iš (duomenys neskelbtini) namų, nes ji buvo išsiprašiusi leisti per šventes gyventi pas mamą. Su vaiku ji nuėjo su šventėmis pasveikinti buvusio uošvio. Ten jie gėrė ar tai brendį, ar tai viskį, ji tiksliai neprisimena. Kadangi jie vartojo alkoholį, D. tėtis paskambino D., kurio paprašė ateiti pažiūrėti vaiką. Kai jie išgėrė alkoholį, D. į apačią nuvežė vežimėlį su vaiku. Jiems einant, ji paklausė, ar ji gali pas jį pasilikti. Jis atsakė, kad ji negali, nes jis nenori problemų. Tada ji supyko ant jo. Kuomet D. išėjo į jo prižiūrimą butą, ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji pati sau dešinės rankos kumščiu 1 ar 2 kartus sudavė į dešinį skruostą, o policijos pareigūnams ji pasakė, kad smūgius sudavė D. Ji D. apkaltino, nes jis jai neleido pasilikti jo prižiūrimame bute, o ji, būdama neblaivi, nenorėjo grįžti pas mamą. Kviečiant policijos pareigūnus, ji jokio tikslo neturėjo. Ji nežino, kodėl ji juos kvietė. Ji tiesiog supyko ant D., kad jai neleido pasilikti, nors ji turėjo suprasti, kad tas butas tai ne jo. Į (duomenys neskelbtini) namus ji bijojo vykti, nes buvo išgėrusi. Šiuo metu vaikas yra pas laikiną globėją. Su vaiku ji matosi kiekvieną penktadienį. Šiuo metu ji nuomojasi butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Butas priklauso vyrui, kuri šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Apie 300 eurų ji gauna neįgalumą bei netoli (duomenys neskelbtini) ji dirba valytoja. Už buto nuomą ji moka 150 eurų. Jai užtenka pinigų pragyvenimui. D. P. jai padeda išlaikyti vaiką. Ketvirtadieniais jis jos mamai paduoda tai, ką nuperka, o ji vaikui nuveža penktadienį. D. jai padeda išlaikyti vaiką galbūt dėl to, kad jis jį priėmė, kaip savo. Spalio 8 d. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, ji sakė, kad sėdi užsidariusi tualete, kad ją sumušė sugyventinis D. P., kad ji bijo išeiti iš tualeto. Kai ji būna išgėrusi, tai ji visada praktiškai verkia. Ant rankos jokio sužalojimo nebuvo, nes ten apgamas yra, o bėgdama į tualetą ji įsikando į lūpą. Bendraudama su policijos pareigūnais, ji isteriškai kūkčiojo, verkė, nes labiau norėjo suvaidinti. Ji tiksliai nepasakys, kada pas ją atvyko N. S. Jis atvyko po D. išėjimo, kažkur po pusvalandžio. D. iš jos išėjo, kai jie baigė gerti. Buvo vakaras. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad smūgiai buvo suduoti 3 val. 5 min., tai N. pas ją galėjo atvykti prieš tai valandą ar dvi. Vieną kartą N. jau buvo atvykęs pas ją. Tada jis norėjo aplankyti vaiką, tačiau ji jam neleido to padaryti. Įvykio dieną jis pas ją atvyko kažkur 2 val. nakties. Kaip jis sakė, kad atvyko, nes norėjo aplankyti vaiką. Tada jie stipriai susipyko. Jie pradėjo stumdytis. Ji sakė, kad vaiko nėra. tada jis jai ir trenkė. D. P. jai negrasino, prašydamas pakeisti parodymus. Ji supranta, kad, jei ji būtų pripažinta kalta dėl melagingų parodymų davimo, jai sunkėtų galimybės atgauti vaiko globą. Jai labai rūpi vaikas. Tai, kas vyksta nuo Kalėdų, ji stengiasi tik dėl vaiko. Ji neįgalumą turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ji serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galvoje yra (duomenys neskelbtini). Ji baigė specialią mokyklą. Ji yra gulėjusi ligoninėje. Taip pat ji yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje. Jai nustatyta diagnozė, susijusi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaistus ji naudoja. Šiuo metu ją gydo gydytoja F. Būna, kad ji D. paskambina, ir jis jai paskambina. Jie pasikalba, kaip sekasi, ir viskas. Jai bėgo kraujas, kurį ji išvalė prieš atvažiuojant policijos pareigūnams ir, jau pabėgus vaiko tėvui. Apie spalio 30 d. įvykį ji pasakojo mamai. Įvykio metu, kuomet ji kvietė policiją, ji buvo viena. Ji nežino, kieno balsas yra girdimas pranešimo fone: "su peiliu papjaus". Tuo metu, kai ji operatorei sakė, kad nebeišeis pakviesti kito asmens, buvo atėjusi kaimynė M. gyvenanti 1 bute. Ši sakė, kad neis ir neduos parodymų, nes nenori kištis. Ši pas ją atėjo pažiūrėti, ar vaikas miega, ar viskas yra gerai. Patikslina, jog M. buvo atėjusi pirmo įvykio metu, tai yra spalio 8 d. Ji nežino, kodėl byloje rašoma, kad pranešimo fone spalio 30 d. girdimas moters balsas. Kaimynė pas ją buvo atėjusi spalio 8 d., nes tuo metu, kai jie ėjo į parduotuvę, vaikas buvo pas šią. Spalio 30 d. ji tikrai viena buvo, jokios moters nebuvo. Dėl žalingo alkoholio vartojimo jai neteko gydytis psichiatrijos ligoninėje. Jau nuo Kalėdų ji negeria. Ji kreipėsi į gydytoją, kad jai išrašytų vaistų. Kaimynės M. pavardės ji neprisimena. Ši sakė, kad ši nei liudys, nei ką nors sakys. Ji šios prašė, kad ši nueitų pas tyrėją ir pasakytų, kad ši matė, kaip ji, bėgdama į tualetą, atsitrenkė į duris. Ji kalba apie spalio 8 d. įvykį. Spalio 30 d. tikrai nieko nebuvo, o ji buvo viena. Policiją ji iškvietė, išėjus kaimynei. Apie kaimynę ji nieko nepaminėjo, nes ši labai greitai išėjo. Ji nežino, kodėl sakoma, jog kažkas minėjo peilius. M. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Po spalio 8 d. įvykio jos vaikas buvo perduotas tai pačia M. Prieš geriant, ji paprašė kaimynės, kad ateitų pažiūrėti, jeigu kas būtų. Ji šiai buvo davusi buto raktus ir sakė, kad, jei ji gers, ši ateitų pažiūrėti, ar viskas jai gerai. 3 val. ši atėjo pažiūrėti, nes ši pati turi mažą vaiką. Ji šios telefono numerio neturi, nes jos nebendrauja. Ji turėjo visų įvykių vaizdo įrašus, bet visus ištrynė, nes telefone nepakako vietos. Jai atrodo, kad ji tų įrašų niekam nerodė. Įraše buvo užfiksuotas N. S. balsas, kuomet jis jai spalio 30 d. trenkė. Spalio 8 d. įraše girdisi tik muzika. Gruodžio 26 d. įrašo nebuvo. Ji policijos pareigūnams ketino parodyti balso garso įrašą, kuriame buvo užfiksuotas spalio 30 d. S. balsas. Tik vieno įvykio buvo padarytas garso įrašas. Pareigūnams, kuriems ji sakė, kad turi įrašus, ji melavo. Padaryti įrašai buvo tik spalio 8 d. ir spalio 30 d. įvykių. Tyrėjams ji nepateikė, nes jiems jų nereikėjo. Iki gruodžio 26 d. įvykio D. P. nebuvo atvykęs pas ją (1 t., b. l. 49-53).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad V. P. padarė jai inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kad D. P. prieš ją nesmurtavo, o ji susižalojo pati, kuriuos paneigė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-14 nuosprendis, Šiaulių apygardos teismo 2024-03-06 nutartis, kuria nuteistojo D. P. apeliacinis skundas buvo atmestas, kuriuo D. P. buvo pripažintas kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje prieš V. P. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. P. nutarime nurodytose apklausose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė melagingus parodymus. Tokiu būdu jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 4-26 d. d. ekspertizės akte konstatuota, kad V. P. inkriminuojamų veikų metu nustatomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai reikia atkreipti dėmesį ar gydyti bei organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių byloje nagrinėjamų veikų darymo metu ji negalėjo suvokti pavojingo susikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. V. P. šiuo metu nustatomas psichikos sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ar gydyti bei organinis asmenybės sutrikimas, kurie šiuo metu netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. P. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo bei teismo procese. V. P. dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui, ir duoti parodymus. V. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 172-177).

Ekspertė S. B. teisme parodė, kad savo išvadą palaiko, ją tvirtina. Veika kiekvienoje situacijoje gali pasikartoti vertinant aplinkybes. Šiuo metu pavojingumas išnykęs, nes aplinkybės pasikeitusios, tiriamoji gyvena viena, tačiau dėl panašaus pobūdžio aplinkybių gali veika kartotis. Tiriamajai nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiriamoji turi sunkumų. Vertinant jos atžvilgiu padarytą veiką ir jos atliekamus veiksmus situacija komplikuojasi dėl turimų sutrikimų. Įvertinus visus pateiktus duomenis rekomenduoja ambulatorinį stebėjimą, tiriamoji paskutiniu metu lankėsi pas psichiatrą, psichologą ir tęsė gydymą, mano, kad tai būtų pakankama priemonė, būtų reguliarus lankymasis ambulatorijoje, gydytojas galėtų vertinti jos būklės kitimą ir koreguotų. Psichikos sutrikimai yra, bet galima juos valdyti specialistų ir jų skiriamų vaistų pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, buvo konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, bei organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių byloje nagrinėjamos veikos darymo metu ji negalėjo suvokti pavojingo susikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, todėl ji yra pripažintina nepakaltinama (BK 17 straipsnis) ir atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad V. P. reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).

BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015), tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Kaip pirmiau minėta, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu jos sveikatos būklė nepakitusi, todėl atsižvelgiant į ekspertų išvadą ir paaiškinimus, siekiant užtikrinti, kad V. P. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

V. P. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro.