Marijampolės apylinkės teismo nutartis

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. V. pareiškimą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - A. V., A. V., M. V. ir A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai

II. Suinteresuotų asmenų pozicijos

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (reg. Nr. CBP-8525) nustatyta, kad R. G. (toliau – ir palikėja) (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėja yra pareiškėjo senelė, t. y. pareiškėjas yra palikėjos 2 eilės įpėdinė pagal įstatymą. Palikėja R. G. turi dar tris anūkus A. V., A. V., M. V. (byloje suinteresuoti asmenys). Palikėja R. G. turi vieną sūnų A. V.. R. G. sutuoktinis A. G. mirė (duomenys neskelbtini).

8. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą R. G. vardu liko sodyba su žemės sklypu, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

9. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo, matyti, kad po R. G. mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota, jos paveldėjimo byla neužvesta, palikėja testamento sudariusi nebuvo.

10. Pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl senelės R. G. palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad yra praleistas trijų mėnesių terminą, todėl iš karto kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos.

11. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo įsitikinęs, kad senelės R. G. palikimą priėmė vienintelis jos sūnus A. V. (pareiškėjo tėvas). Pareiškėjas tik visai nesenai sužinojo, kad jis nesikreipė ir nepriėmė savo mamos R. G. palikimo. Pareiškėjo įsitikinimu, jis šiuo atveju elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes sužinojęs, kad senelės R. G. palikimas nėra priimtas ir, kad jis gali jį priimti pagal įstatymą, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į notarą, po to, į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme. Pareiškėjas mano, kad terminą senelės R. G. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis gali būti atnaujintas.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas, formuodamas paveldėjimo teisės taikymo praktiką – konkrečiai aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo senelė R. G. mirė (duomenys neskelbtini), taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2015 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, kadangi jis buvo įsitikinęs, kad senelės R. G. palikimą priėmė vienintelis jos sūnus A. V. (pareiškėjo tėvas). Pareiškėjas tik visai nesenai sužinojo, kad jis nesikreipė ir nepriėmė savo mamos R. G. palikimo. Pagrindo spręsti, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nėra. Suinteresuoti asmenys A. V., A. V., M. V. ir A. V. sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, CPK

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo O. V. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą (duomenys neskelbtini) mirusios senelės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.