Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-3341-1003/2018

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-07-23
Bylos Nr.: e2-3341-1003/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00815-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danas Lisas
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: G. K., T. L.
Trečiasis asmuo: V. N.
Advokatai: Vytautas Mačiulskis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3341-1003/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00815-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.7; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovėms Rasai Piekienei, Laurai Tautkevičienei, atsakovei G. K. (ankstesnė pavardė (duomenys neskelbtini)), jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, trečiajam asmeniui V. N., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Editai Pleškaitei, nedalyvaujant atsakovui T. L., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, patikslintą ieškinį atsakovams G. K., T. L., trečiajam asmeniui V. N., dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovams G. K., T. L. prašo: neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui A. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 1541,30 Eur išlaikymo vaikui A. N. įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2018-02-05, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį; priteisti iš atsakovės 1284,42 Eur išlaikymo vaikui A. N. įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2018-02-05, skaičiuojant po 125 Eur kas mėnesį.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai nevykdo savo pareigų tinkamai auklėti, prižiūrėti savo vaiką A. N., rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo metu vaiką augina, prižiūri laikina globėja senelė V. N., vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, reikalingos jo poreikių tenkinimui. Atsakovas visiškai nesidomi, nesurūpina dukterimi, yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, ugdymo, išlaikymo, kitų poreikių tenkinimo ir nėra duomenų, kad ateityje situacija gali pasikeisti, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko A. N. atžvilgiu. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, vaikas iš jos praeityje jau buvo paimtas du kartus. Atsakovė buvo įpareigota gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, lankytis psichologo konsultacijose, išlaikyti vaiką, tačiau nustatytų įpareigojimų atsakovė tinkamai nevykdo, problemą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sprendžia pasyviai, nenoriai lankosi pas psichologą konsultacijoms, nesuvokia situacijos rimtumo, vaikui kas mėnesį teikia 20-30 Eur išlaikymą. Įvertinus atsakovės elgesį tikslinga laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią vaiko A. N. atžvilgiu. Prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo, taip pat priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovės patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamos, kad atsakovas šešerius metus visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros, auklėjimo, išlaikymo, nėra informacijos, kad atsakovo elgesys dukters atžvilgiu ateityje gali pasikeisti. Atsakovė įpareigojimus vykdo iš dalies, lanko dukterį, teikia po 20-30 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, slaugo dukterį pagal poreikį. Niekur nedirba, dažnai keičia gyvenamąją vietą, nelinkusi bendradarbiauti su socialine darbuotoja, pastoviai reikia ją raginti, motyvuoti. Vaikas iš atsakovės buvo paimtas du kartus, kiekvienas paėmimas traumuoja vaiką, žaloja jo psichinę sveikatą. Mano, kad atsakovė nededa pakankamų pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, todėl kyla abejonės, ar atsakovė galėtų tinkamai rūpintis vaiku, jei vaikas būtų grąžintas į jos šeimą, ar vaikas nebus iš jos paimtas trečią kartą. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė G. K. iš dalies nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašydama tenkinti ieškovės reikalavimus atsakovo atžvilgiu ir atmesti jos atžvilgiu. Nurodo, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, jo vartojimas buvo vienkartinis atvejis. Nustatytus įpareigojimus vykdė pagal savo galimybes, nebuvo sąmoningumo siekimo nevykdyti įpareigojimų (144-146 b. l.).

5. Atsakovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad visiškai sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais atsakovo atžvilgiu, nes atsakovas visiškai nesirūpina, nesidomi dukterimi. Ji gali vaiku rūpintis, gegužės 26 d. susituokė ir sukūrė šeimą su V. K., vaikas saugiai gali augti jos šeimoje. Anksčiau vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu alkoholio nevartoja, lankosi pas psichologą. Dukterį nuolat lanko ir bendrauja, vyksta į svečius kas antrą savaitgalį, kiekvieną dieną kalbasi telefonu. Prisideda prie vaiko išlaikymo pinigais, taip pat perka rūbus, avalynę. Ji susitvarkė savo gyvenimą, duktė gali būti grąžinta į jos šeimą, todėl nesutinka, kad teismas ribotų jos motinos valdžią dukters atžvilgiu.

6. Atsakovas T. L. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie bylos iškėlimą ir teismo posėdžius jam buvo pranešta tinkamai (74, 100, 140, 141, 151 b. l.). Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimo ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, o atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. N. atžvilgiu, priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

9. Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko A. N. tėvai (35 b. l.). Nuo 2016 m. vasario 29 d. G. K. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, išbraukta iš apskaitos 2017 m. rugpjūčio 10 d., tačiau vėl įrašyta į apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 27 d. bei nuo 2017 m. spalio 17 d., taip pat įvertinus jos gyvenamosios vietos pasiketimus (60, 62, 98, 99 b. l.). Dėl potraukio, priklausomybės alkoholiui, socialinių įgūdžių stokos vaikas iš atsakovės šeimos buvo paimtas du kartus. 2017 m. kovo 30 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (47 b. l.) A. N. nuo 2017 m. kovo 29 d. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta V. N.. Laikinoji globa nustatyta įvertinus, kad atsakovė vaiką paliko vieną be suaugusių priežiūros namuose keletui parų, juo nesirūpino.

10. Siekiant vaiką grąžinti į atsakovės šeimą, atsakovams buvo nustatyti įpareigojimai (įsipareigojimai): atsakovei: lankyti dukterį; bendradarbiauti su VTAS ir socialiniais darbuotojais; teikti išlaikymą vaikui; gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (vėliau – lankyti anoniminių alkoholikų klubą); lankyti psichologo konsultacijas; dirbti; atsakovui: lankyti vaiką ir atrasti kontaktą su vaiku; bendradarbiauti su VTAS ir socialiniais darbuotojais; teikti išlaikymą vaikui (56-59, 67-68, 118-121 b. l.).

11. Iš atsakovės priežiūrą, stebėjimą, kontrolę atliekančių institucijų pateiktų duomenų, išvadų (57-59, 62, 88-89, 94-96, 118-121 b. l.) matyti, kad atsakovė tinkamai nevykdo jai nustatytų įpareigojimų, niekur nedirba, nenoriai lankosi psichologo konsultacijose, nenoriai bendrauja su socialine darbuotoja, nuo priklausomybės alkoholiui nesigydo, neteikia pakankamo išlaikymo dukteriai (bylos duomenimis kas mėnesį moka po 20-30 Eur). Socialinė darbuotoja L. L. teismo posėdyje patvirtino, kad nors atsakovės šeimos situacija gerėja, atsakovė sudarė santuoką, tačiau atsakovė nededa pakankamų pastangų vykdant nustatytus įpareigojimus, ją reikia raginti lankyti psichologo konsultacijas, nelanko anoniminių alkoholikų klubo, nenoriai bendrauja su socialine darbuotoja, pasižadėdama atlikti nurodytus veiksmus, atsakovė nesilaiko pažado, jai trūksta motyvacijos, didesnės iniciatyvos susigrąžinti vaiką į šeimą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad šiuo metu dar negalima vaiko grąžinti į atsakovės šeimą, nes kyla abejonės, ar ji sugebės tinkamai rūpintis dukterimi, užtikrinti tinkamą vaiko interesų įgyvendinimą. Darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu negeba užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų savo dukteriai, nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, nesuvokia esamos situacijos rimtumo, neprisiima atsakomybės, kaltę verčia kitiems.

12. Bylos duomenys (57-59, 118-121 b. l.) patvirtina, kad atsakovas su dukterimi nebendrauja, išlaikymo neteikia, nesidomi dukters auklėjimu, ugdymu, sveikata, kviečiamas į peržiūras nevyksta, dukters nematė nuo vaiko gimimo, atkurti ryšio su dukterimi nesiekia. Darytina išvada, kad atsakovo požiūris į dukters auklėjimą, priežiūrą, išlaikymą išlieka pasyvus, įsipareigojimai nevykdomi.

13. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

14. Nagrinėjamoje byloje patikslintas ieškinys dėl tėvų teisių apribojimo yra pareikštas vaiko tėvams atsakovams, dėl to, sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo, būtina nustatyti tėvų priešingus vaiko interesams ir galiojančiam teisiniam reglamentavimui veiksmus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareikšdama patikslintą ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui ir laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai vengia atlikti pareigą tinkamai rūpintis savo vaiku, jį prižiūrėti, išlaikyti, nerodo pakankamų pastangų ir noro keistis, susigrąžinti vaiką į šeimą, t. y. tinkamai nevykdo nustatytų įpareigojimų bendradarbiauti su VTAS ir socialiniais darbuotojais, teikti pakankamą išlaikymą vaikui; lankyti anoniminių alkoholikų klubą, psichologo konsultacijas, pradėti dirbti ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

15. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovai neturėjo socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti savo vaiku ir sukurti saugią aplinką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados, peržiūros aktai, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro vertinimai patvirtina, kad atsakovai šiuo metu negali suteikti dukteriai ilgalaikiai saugios, stabilios, vaiko interesus atitinkančios ir užtikrinančios aplinkos, išlieka rizika, kad grąžinus vaiką į atsakovės aplinką vaiko interesai nebus tinkamai užtikrinti. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės atitinka du iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: atsakovai vengia atlikti savo pareigas tinkamai išlaikyti vaiką; tinkamai neprižiūri, nesirūpina vaiku, visa tai sudaro pagrindą riboti atsakovams tėvų valdžią jų vaiko atžvilgiu. Atsakovai vaiką turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, ko šiuo metu atsakovai, tinkamai nesirūpindami vaiko priežiūra, ugdymu, išlaikymu, neatlieka.

17. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

18. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters išlaikymo, priežiūros, auklėjimo, visiškai nebendrauja, nepalaiko ryšio su dukterimi ir nededa pastangų šio ryšio atkurti, nesidomi dukters sveikata, ugdymu. Pats atsakovas pokalbio su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistu metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Byloje nenustatyta aplinkybių, neišsakyta prieštaravimų, jog neterminuotas atsakovo tėvo valdžios ribojimas pažeistų vaiko interesus. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes byloje darytina neabejotina išvada, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad atsakovo ir vaiko tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra susiformavę, o atsakovas nesistengia jų atkurti, stiprinti.

19. Iš į bylą pateiktų duomenų (88-91, 94-96, 118-121 b. l.) matyti, kad situacija atsakovės šeimoje gerėja, pastebimas atsakovės noras spręsti dėl alkoholio vartojimo kylančias problemas, pastaruoju metu (ne mažiau kaip pusmetį) nepastebėta, jog atsakovė piktnaudžiautų alkoholiu. Atsakovė domisi dukterimi, nuolat ją lanko, perka jai reikalingus daiktus, vaistus, dovanoja dovanas, skambina darželio auklėtojai, domisi jos ugdymu, palaiko pozityvius santykius su dukterimi, teikia dalinį išlaikymą dukteriai. Atsakovės sutuoktinis motyvuoja ją keisti gyvenimo būdą ir rūpintis dukterimi. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovė nėra abejinga savo dukteriai ir nori dalyvauti jos gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.

20. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad motina turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas dėl vaiko, tinkamai rūpintis ir išlaikyti vaiką, stiprinti vaiko ir motinos tarpusavio socialinius, dvasinius, moralinius ryšius.

21. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko interesų, teisės gyventi saugioje, harmoningoje, stabilioje aplinkoje, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. L. vaiko A. N. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog atsakovas pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą, kad atsakovas ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas vaikui augti bei vystytis. Taip pat tikslinga, siekiant nepažeisti vaiko teisės į ryšį su motina, terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. K. vaiko A. N. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Apribojus atsakovams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant motinos valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs motinos, kuriai apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota motinos valdžia. Todėl laikino motinos valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog motina, siekianti, kad laikinas motinos valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (motinos pastangos išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); motina galės kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną motinos valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis motinos elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs motinos moralinių vertybių ir juos atspindinčių jos poelgių pokyčiai.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaiko poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio ir formos, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

25. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, kitų prekių, mokėti už jų socialinį, kultūrinį ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į sveikatos apsaugą, o ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų vaikų poreikius patenkinti bent minimaliai. Laikinoji globėja trečiasis asmuo V. N. detalizavo vaiko A. N. mėnesines išlaikymo išlaidas (122 b. l.), nurodydama, kad vaikui kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma maistui, higienos priemonėms, kuro išlaidoms, komunaliniams ir šildymo mokesčiams, vaikų darželiui, pramogoms, batams, rūbams, vaistams, papildams ir kt. Atsakovė iš esmės neprieštaravo trečiojo asmens nurodytoms patiriamoms vaiko išlaikymo išlaidoms. Atsakovas vaiko teisių apsaugos specialistams duotame paaiškinime (137-138 b. l.) taip pat sutiko teikti dukteriai po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį.

26. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

27. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbinga, gali dirbti ir užsidirbti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir užsidirbti. Kaip ir minėta šio sprendimo 25 punkte, atsakovas sutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad išlaikymo vaikui dydžio sumažinimas neatitiktų atsakovų mažamečio vaiko interesų, neskatintų atsakovų vykdyti pareigą išlaikyti mažametį vaiką. Priešingai, teismo nuomone, išlaikymo sumažinimas akivaizdžiai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, jo bent minimalių poreikių patenkinimą.

28. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi pareigą išlaikyti savo vaiką, atsakovai yra darbingi, gali teikti išlaikymą ir taip rūpintis vaiku, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. N. po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 6 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina V. N. (CK 3.202 str. 1 d.).

29. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

30. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1541,30 Eur išlaikymo vaikui A. N. įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2018-02-05, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1284,42 Eur išlaikymo vaikui A. N. įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2018-02-05, skaičiuojant po 125 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad nuo laikinosios globos nustatymo 2017-03-29 atsakovas visiškai neprisideda prie išlaikymo nepilnametei dukteriai teikimo, o atsakovė skyrė dukters išlaikymui po 20-30 Eur kas mėnesį. Nenustačius priešingų ieškovės išsakytiems argumentams byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo duomenų, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo vertintinas kaip pagrįstas, atitinkantis CK 3.200 straipsnio nuostatas ir teinkintinas, taip pat įvertinus atsakovų pareigą lygiomis dalimis išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.156 str.).

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

32. Neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią bei laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 str.). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

33. Atsižvelgus į šio sprendimo 32 punkte aptartą reglamentavimą, neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią, iki teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko A. N. globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta V. N. gyvenamojoje vietoje.

34. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko A. N. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, o atsakovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, šioje byloje už neturtinį reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur (40+35) žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovo priteistinas 150 Eur žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti valstybei iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti valstybei iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1541,30 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro 30 ct) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Priteisti valstybei iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1284,42 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 42 ct) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko A. N. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo.

Priteisti valstybei iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko A. N. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas