Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-05-17 nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. apie 22 val. Druskininkų sav. Neravų k. teritorijoje esančiame miške, vairuodamas jam priklausantį krovininį automobilį Mercedes Benz 1314, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė pareigos duoti kelią policijos tarnybiniam automobiliui, pažymėtam skiriamaisiais ženklais, kuris važiavo su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, ir nesustojo dešiniame kelkraštyje, be to, policijos pareigūno reikalavimu jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p., 191 p. reikalavimus kas atitinka, ATPK 124¹ str. 5 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus teisės pažeidimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. buvo surašytas už tai, kad jis nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė KET 16,17 punktų reikalavimus, kad atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Skunde teigiama, kad net ir mojuojant skrituliu arba pareikalavus sustoti per garsiakalbį jokios įtakos automobilio sustojimui nebūtų, kadangi R. J. tikslas buvo bet kokiu būdu pasišalinti, nes krovininiu automobiliu buvo gabenama vogta mediena ir automobilio sustojimas nepriklausė nuo R. J. valios, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, kuomet automobilis užklimpo ir sustojo pats. Nurodo, jog policijos pareigūnai neturėjo galimybės kalbėti per garsiakalbį, nes vairuojamas tarnybinis automobilis dažnai keitė važiavimo trajektoriją, apvažiuodamas ant miško kelio iškritusią medieną. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad R. J. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 15 kartų bei 2013-04-15 pareigūnų stabdoma R. J. transporto priemonė vežė vogtą medieną, ką patvirtina šiuo metu į Druskininkų apylinkės teismą perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 70-1-00082-13. Apelianto nuomone, teismui nebuvo pagrindo tikėti M. V. parodymais, nes jis yra R. J. giminaitis, todėl jo teisminio posėdžio metu duoti pakeisti parodymai vertintini kritiškai kaip siekdamas sušvelninti R. J. padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad R. J. veiksmuose buvo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių.

Pats R. J. nurodė, jog nematė, kad jį būtų stabdę policijos pareigūnai, tik bevažiuojant pastebėjo iš priekio atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, tada pasitraukė į kairę pusę, kur buvo vietos, taip duodamas kelią policijos automobiliui. Iš liudytojo G. D. parodymų matyti, kad stabdant pažeidėjo vairuojamą krovininį automobilį, jis įjungė mėlynos ir raudonos spalvos tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą ir važiavo paskui krovininį automobilį ir taip persekiojo šį automobilį, tačiau šis vis tiek nesustojo. Kai automobilis sustojo, jo vairuotojas R. J. paaiškino, kad nematė iš paskos važiavusio policijos automobilio ir nesuprato, kad yra stabdomas, todėl ir nestojo. Liudytojai J. Š. ir R. T. parodė, kad persekiojo krovininį automobilį, įsijungę tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, jie užkirto tam automobiliui kelią iš priekio, dėl ko krovininis automobilis suko į šalį ir dar kiek pavažiavo, kol užklimpo. Iš R. J. vairuojamą automobilį persekiojusių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad persekiojamas pažeidėjo vairuojamas automobilis sustojo ne stabdomas, o tik užklimpęs sniege ir nebegalėdamas važiuoti.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai nuosekliai ir analogiškai nurodė, kad abu tarnybiniai automobiliai persekiojo R. J. vairuojamą automobilį su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais ir tokiais jų parodymais nebuvo jokio pagrindo netikėti. O pažeidėjo paaiškinimus, kad jis nematė iš paskos važiavusio policijos tarnybinio automobilio, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės ir jais nesivadovavo. Liudytojo M. V. parodymai, kad iš priekio atvažiavęs automobilis nebuvo įsijungęs švyturėlių ir garso signalo, teismo taip pat skundžiamame nutarime teisingai įvertinti kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad įrodyta, jog R. J., vairuodamas transporto priemonę, nedavė kelio policijos tarnybiniams automobiliams, kurie važiavo su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, ir nevykdė pareigos sustoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 p. reikalavimus, tačiau spręsdamas, ar R. J. veiksmuose buvo ATPK 130 str. numatyto pažeidimo sudėtis, taip pat aiškinosi, ar policijos pareigūnų reikalavimai šiuo atveju buvo teisėti, t.y. ar atitiko įstatyme numatytus reikalavimus ir padarė išvadą, kad išreikštas policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę šiuo atveju neatitiko norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Su tokia padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka.

ATPK 130 straipsnio pastaboje yra apibrėžti būdai, kuriais turi būti išreikštas teisėtas uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, t. y. nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat tokio pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai reglamentuoti ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, kurios 25 p. nurodyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, bet šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį; 26 p. nustatyta, kad stabdant transporto priemonę tamsiuoju paros metu, be kitų reikalavimų turi būti laikomasi nurodymo stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Šiuo atveju, aukščiau aptartais įrodymais, neginčijamai buvo nustatyti faktai, kad R. J. vairuojamas automobilis buvo stabdomas tamsiuoju paros metu ir stabdymas vyko važiuojant jam iš galo policijos tarnybiniam automobiliui su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, bet jo švieslentėje nebuvo užrašų „STOP POLICIJA“ arba „STOP“ ir reikalavimas sustoti nebuvo pareikštas žodžiais per garsiakalbį. Antrasis policijos ekipažas, kuris atvažiavo jam iš priekio, stabdė tokiu pat būdu, t. y. nenaudojant šviečiančios reguliuotojo lazdelės arba skritulio su raudonu atšvaitu ir neišreiškiant reikalavimo sustoti žodžiais per garsiakalbį. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju automobilio stabdymo būdas neatitiko norminiuose aktuose reglamentuotų išraiškos formų. Be to, ir pats R. J. tvirtino, kad policijos pareigūnai jokiais ženklais ir žodžiais nerodė reikalavimo sustoti, todėl jis nesuprato, jog yra stabdomas policijos.

Išanalizavus bylos duomenis darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pažeidėjas suvokė padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl laikytina, kad R. J. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta ir nėra pagrindo kvalifikuoti jo padarytą veiką pagal minimą straipsnį.

Įvertinęs faktinius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai R. J. veiksmus perkvalifikavo pagal ATPK 124¹ str. 5 d., kur nustatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės. Taip pat byloje įrodyta, kad R. J. su savimi neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus, tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos skundo argumentai, jog R. J. už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 15 kartų, ir kad tuo metu, kai buvo padarytas šis pažeidimas, jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra argumentai, kurių pagrindu būtų galima laikyti įrodytu padarius jį ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Įvertinus visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos - Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.