Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. 2013 m. balandžio 15 d. apie 22 val. Druskininkų sav. Neravų k. teritorijoje esančiame miške, vairuodamas jam priklausantį krovininį automobilį Mercedes Benz 1314, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos duoti kelią policijos tarnybiniam automobiliui, pažymėtam skiriamaisiais ženklais, kuris važiavo su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, ir nesustojo dešiniame kelkraštyje, be to, policijos pareigūno reikalavimu jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p., 191 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 5 d. ir 124¹ str. 7 d.

R. J. su pažeidimais sutiko iš dalies. Paaiškino, kad 2013 m. balandžio 15 d. vakare nuosavu sunkvežimiu Mercedes Benz 1314, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su M. V. nuvažiavo į mišką, kur pasikrovė malkų, po to važiavo miško keliuku link namų. Buvo trumpam sustojęs ir išjungęs automobilio žibintus, nes šalia jo sėdėjęs M. V. pasigedo laikrodžio, todėl pradėjo jo ieškoti ir paprašė, kad R. J. grįžtų atgal, kur krovėsi malkas. Nematė, kad jį būtų stabdę policijos pareigūnai. Bevažiuojant pastebėjo iš priekio atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, tada pasitraukė į kairę pusę, kur buvo vietos, taip duodamas kelią policijos automobiliui, tačiau vos tik jam sustojus, prie jo pribėgo policijos pareigūnai, liepė išlipti, uždėjo antrankius, apkaltino, kad jis stabdomas nesustojo, nors jis ir aiškino, kad nematė ir nesuprato, jog yra stabdomas. R. J. pripažino, kad nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, nes buvo jį pamiršęs namuose.

Tai, kad R. J. nevykdė Kelių eismo taisyklių 16 p., 191 p. reikalavimų, įrodyta administracinėje byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų G. Dumbliausko, J. Šerkšno, R. Trampo tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų G. Dumbliausko, J. Šerkšno, R. Trampo parodymais. Liudytojas G. Dumbliauskas parodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. apie 22 val. kartu su policijos tyrėjais A. Vaitkūnu ir A. Jakimovičiumi policijos tarnybiniu automobiliu vykdė patruliavimą Viečiūnų sen. teritorijoje, pastebėjo iš miško išvažiuojantį krovininį automobilį, kuris sukėlė įtarimą, nes sustojo ir išjungė šviesas, todėl nutarė patikrinti, ar nedaromas teisės pažeidimas. Privažiavus prie krovininio automobilio, šis pradėjo judėti atbuline eiga, po to sustojo. G. Dumbliauskas išlipo iš automobilio, norėdamas patikrinti vairuotojo dokumentus, bet jam einant link krovininio automobilio, šis pradėjo važiuoti, apvažiavo policijos automobilį ir nuvažiavo į priekį. Tuomet G. Dumbliauskas įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą ir važiavo paskui tą krovininį automobilį, apie tai per radijo ryšį pranešė budėtojui, kad būtų atsiųstas dar vienas policijos ekipažas. Taip persekiojo krovininį automobilį, kuris buvo pakrautas mediena, apie pora kilometrų, važiavo nuo jo atsilikęs 5-10 m atstumu su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu. Antras policijos ekipažas, atvažiavęs nuo Grūto kaimo, blokavo keliuką, tada krovininis automobilis suko į kairę ir dar pavažiavo apie kelis šimtus metrų, kol užklimpo sniege. Tuomet G. Dumbliauskas priėjo prie to automobilio ir pamatė, kad jį vairavo R. J.. Į klausimą, kodėl stabdomas nestojo, R. J. atsakė, kad nematė iš paskos važiavusio policijos automobilio ir nesuprato, kad yra stabdomas. Liudytojai J. Šerkšnas ir R. Trampas parodė, kad gavę policijos budėtojo pranešimą apie miške prie Grūto k. persekiojamą krovininį automobilį, jie tarnybiniu automobiliu, įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą, nuvažiavo į pagalbą ir užkirto tam automobiliui kelią iš priekio, dėl ko krovininis automobilis suko į šalį ir dar kiek pavažiavo, kol užklimpo. Šį automobilį vairavo R. J., jis su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. J., vairuodamas transporto priemonę, nedavė kelio policijos tarnybiniams automobiliams, kurie važiavo su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, ir nevykdė pareigos sustoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 p. reikalavimus. R. J. paaiškinimus, kad jis nematė iš paskos važiavusio policijos tarnybinio automobilio, teismas vertina kaip gynybinius. Įvykis buvo miško masyve, tamsiu paros metu, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir garsiniu signalu persekiojo R. J. vairuojamą transporto priemonę pakankamai ilgą kelio atkarpą (apie 2 km), todėl nelogiški R. J. aiškinimai, kad jis nepastebėjo švyturėlių ir negirdėjo specialių garso signalų, tuo labiau, kad antrasis policijos ekipažas su švyturėliais ir garsiniu signalu atvažiavo jam iš priekio, taigi, jis negalėjo nesuprasti, kad tai policijos tarnybiniai automobiliai. Liudytojo M. V. parodymus, kad iš priekio atvažiavęs automobilis nebuvo įsijungęs švyturėlių ir garso signalo, teismas vertina kaip nepatikimus, nes jie prieštarauja ne tik liudytojų policijos pareigūnų parodymams, bet ir paties R. J. paaiškinimams, kad iš žybčiojančių švyturėlių jis suprato, jog iš priekio atvažiuoja policijos automobilis, todėl neva suko į kairę, taip duodamas kelią. Liudytojai G. Dumbliauskas, J. Šerkšnas, R. Trampas paneigė R. J. iškeltą versiją, kad jis suko į kairę, duodamas kelią policijos automobiliams, šie liudytojai vienodai paaiškino, kad pasukęs į kairę, R. J. nesustojo ir, nemažindamas greičio, važiavo į priekį, o sustojo tik todėl, kad užklimpo sniege. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, jie nuoseklūs ir sutampantys detalėse, atitinka faktines aplinkybes. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. J. veiksmai, kuomet jis persekiojamas nesustojo, buvo kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. kaip nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismas sprendžia, kad tokia veikos kvalifikacija yra nepagrįsta. ATPK 130 straipsnio pastaboje yra apibrėžti būdai, kuriais turi būti išreikštas teisėtas uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, t. y. nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat tokio pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Kaip turi būti išreikštas policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra nustatyta ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, kurios 25 p. nurodyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, bet šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį; 26 p. nustatyta, kad stabdant transporto priemonę tamsiuoju paros metu, be kitų reikalavimų turi būti laikomasi nurodymo stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. buvo stabdomas tamsiuoju paros metu ir stabdymas vyko važiuojant jam iš galo policijos tarnybiniam automobiliui su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, bet jo švieslentėje nebuvo užrašų „STOP POLICIJA“ arba „STOP“ ir reikalavimas sustoti nebuvo pareikštas žodžiais per garsiakalbį. Antrasis policijos ekipažas, kuris atvažiavo R. J. iš priekio, stabdė tokiu pat būdu, t. y. nenaudojant šviečiančios reguliuotojo lazdelės arba skritulio su raudonu atšvaitu ir neišreiškiant reikalavimo sustoti žodžiais per garsiakalbį. R. J. nuo pat pradžių aiškino, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų, nes iš galo važiavusio policijos tarnybinio automobilio nematė, o iš priekio atvažiavę pareigūnai jokiais ženklais ir žodžiais nerodė reikalavimo sustoti. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl įvertinus tai, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad policijos pareigūnai, stabdydami R. J. vairuojamą automobilį, aiškiai ir tinkamai išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, kaip tai numatyta ATPK 130 straipsnio pastaboje, konstatuotina, kad nėra pagrindo kvalifikuoti R. J. padarytą veiką pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, kurios leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius, veika perkvalifikuojama į ATPK 124¹ str. 5 d., kurioje nustatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės. Taip pat byloje įrodyta, kad R. J. su savimi neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus, tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. R. J., neduodamas kelio policijos tarnybiniam automobiliui ir nesustodamas dešiniajame kelkraštyje, dėl ko pareigūnams teko jį persekioti miške, esant pavojingoms vairavimo sąlygoms, ir tai truko netrumpą kelio atkarpą, grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 p. reikalavimus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (anksčiau ne kartą baustas už pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymu), siekiant ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, skirtina ATPK 124¹ str. 5 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 27, 286, 287 straipsniais, teisėja

n utaria:

R. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., skirti 35 Lt baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 5 d., skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Remiantis ATPK 33 str. 2 d., galutinai skirti R. J. administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.