Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, lietuvis turintis Lietuvos Respublikos pilietybę, deklaruota gyv. vieta Klaipėdos m. savivaldybė, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveiktą, t.y:

Jis, 2016 m. kovo 30 d., apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino savo tėvui V. K., gim. (duomenys neskelbtini),užsmaugti, tiesdamas rankas link jo kaklo. Tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam V. K. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas

Motyvuojamoji dalis

Šie V. K., gim. (duomenys neskelbtini) veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino kaltu ir parodė, kad su tėvu apsižodžiavo ir nuėjo miegoti, po to sužinojo, kad jam iškviesta policija, teigia, kad buvo tik žodinis konfliktas tarp jų, tėvo nesmaugė, nužudyti negrasino, tokių minčių neturėjo. Pripažįsta, kad ir anksčiau yra buvę panašių konfliktų ir ne kartą buvo sulaikytas už tokius konfliktus, ne kartą baustas administracine tvarka dėl tokio pobūdžio konfliktų. Supranta, kad tai netinkamas gyvenimo būdas, pripažįsta, kad vartoja alkoholį, tačiau neigia, kad yra priklausomas nuo jo. Atsiprašė už tuos konfliktus, mano, kad jei nevartos alkoholio, daugiau konfliktų nebus, labai gailisi ir žada pasikeisti.

Apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., parodė, jog 2016-03-30, (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, kur gyvena su sūnumi V. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei žmona M. - V. K. įvyko eilinis konfliktas su sūnumi. Žodinio konflikto metu sūnus, matant žmonai, ir būdamas visiškai girtas puolė pasiruošęs rankas tiesti ties manojo kaklu ir rėkė užsmaugsiantis jį, bet žmona savo kūnu įsiterpė į tarpą tarp jo ir sūnaus, ir sūnus nesugriebė savo rankomis jo kaklo. Žmona sūnų įstūmė į svetainės kambarį, o jis su žmona užsirakino miegamojo kambaryje. Išsigandęs puolė kviesti policiją. Atvykus policijai, sūnus buvo agresyvus, keikė pareigūnus, jis buvo išvežtas. Tai ne pirmas sūnaus išpuolis, tiek prieš jį, tiek prieš motiną. Jis ne tik grasina smurtu, bet yra realiai žmonai ankščiau sukėlęs fizinį skausmą. Jie kreipdavosi nuolat pagalbos į policiją. Jis su žmona nebesusitvarko su girtaujančiu agresyviu sūnumi. Sūnus jų bute nėra registruotas, tačiau jie jį išlaiko, maitina, jis pajamų neturi. Gyvenamojo ploto neturi, yra išsituokęs. Prašo įpareigoti sūnų nesiartinti prie jų ir nesilankyti jų namuose. Jis pas juos nuolatos negyvena, bet kada nori tada ateina, kai neturi ką valgyti, ar kur prisiglausti, ateina į jų namus ir maldauja pamaitinti, miega laiptinėje, ten pat šlapinasi, jau yra pavargę, nuo sūnaus išpuolių. Iki šio išpuolio, jis vartojo alkoholį keturias dienas iš eilės ir tą dieną buvo visiškai girtas. Jis pilnai tiki, jei žmona nebūtų įsiterpusi tarp jo ir sūnaus, jis būtų pradėjęs jį smaugti, jis pilnai tiki, kad būtų savo grasinimus įvykdęs (b.l. 30-31). Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad visada, sūnus užgeria po savaitę, po mėnesį, gižęs skambina be perstojo į duris, laiptinėje šlapinasi, kelis kartus buvo sumušęs mamą. Kovo 30 dieną grįžo girtas, jį įleido mama. Sūnus pradėjo pulti ant jo, pradėjo grasinti, kad pasmaugs, tada mama ir iškvietė policiją. Mano, kad tikrai jį būtų pasmaugęs, jei nebūtų įsiterpus žmona. Nebegali daugiau kentėti tokių sūnaus išpuolių

Liudytoja apklausta M. V. K. parodė, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., yra jos ir jo sutuoktinio taip pat vardu V., sūnus. 2016-03-30, apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos ir vyro bute, sūnus V. K., būdamas visiškai girtas, pradėjo agresyviai elgtis tėvo atžvilgiu. Sūnus keikė tėvą ir šaukė, kad pasmaugs ir paskers. Ir puolė savo grasinimus vykdyti, pakėlęs rankas puolė prie tėvo link jo kaklo, o ji puolė į tarpą ir stūmė sūnų, jos vyras tuo metu ir ištrūko. Ji su vyru staiga užsidarė ir užsirakino miegamojo kambaryje. Išsikvietė policiją. S. V. geria jau kelintą dieną, jis būna agresyvus, keikia juos su vyru, baisiausiais žodžiais. Vakar savo tėvą užpuolė, vos išvengė baisių pasekmių. Tikrai tiki, kad būtų jos vyrą užsmaugęs. Ji laiku grįžo iš turgaus ir išgelbėjo vyrą. Ji ir pati jo bijo, jis jiems sako, kad nieko jam ta policija nepadarys. Ji su vyru jau yra pervargę nuo jo grasinimų ir girtavimo, šlapinasi ant grindų, laiptinėje būna girtas guli. Jie jau nebeturi sveikatos jo maitinti ir kentėti jo išpuolius. Būtina jį įpareigoti nesiartinti prie Jų namų, nes kitos išeities nebeturi. S. V. pas juos nėra registruotas, jis neturi kur gyventi, juos vadina nusenusiais, nukaršusiais, nors jie jį išlaiko, rūbus jam perka, maitina. S. V. būna ateina, kada nori pas juos, turėjo raktus nuo buto, bet sakosi, kad nebeturi, nors nežino, gal turi pasislėpęs, kur. Būna jis negrįžta, valkatauja, grįžta visas apsišlapinęs, murzinas, atsigauna, pagyvena pas juos. Ji su vyru kenčia nuo sūnaus, prašo jam uždrausti gyventi pas juos. (b.l. 37-38). L. M. V. K. teismo posėdyje parodė, kad sūnus puolė ant tėvo grasindamas pasmaugti, nužudyti, bandė jį sulaikyti kiek leido jėgos, tačiau kai pamatė, kad nebeišlaikys, sušuko vyrui, kad kviestų policiją, tada sūnus atsitraukė ir nuėjo. Parodė, kad sūnus girtauja jau apie 18 metų, paskutiniu metu gėrė kiekvieną dieną, yra puolęs ant jos ir anksčiau, tačiau vis atleisdavo jam. Mano, kad jei negertų, tada ir protas gerai veiks. Kaip mamai, jai gaila sūnaus, tačiau daugiau kentėti nebegali, nes pablogėjo sveikata, nori, kad sūnus atsakytų už savo veiksmus.

Iš 2016-03-30 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Klaipėdos AVPK PR patrulės Sandros Černovos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, jog 2016-03-30, apie 11:38 val., (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus V. K., gim. 1960 10 18, sugriebė rankomis savo tėvui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir smaugė, taip savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, grasino susidorojimu. (b.l. 1-4).

Iš V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., pareiškimo nustatyta, jog 2016-03-30, apie 11:30 val., (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), griebė rankomis jam už kaklo ir norėjo smaugti. (b.l. 5).

Iš 2016-03-31 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas ir nustatyta, kad M. K. pasakoja pareigūnams, kaip sūnus puolė tėvą grasindamas pasmaugti ir pareigūnams išsivedant sūnų, sūnus vartojo necenzūrinius žodžius ir toliau užgauliojo tėvus (b.l. 60-62).

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, nukentėjusiojo V. K., liudytojos M.V. K. parodymai teisme, kita medžiaga, leidžia daryti išvadą, kad V. K. kaltė grasinant sunkiai sutrikdyti tėvo V. K. sveikatą pilnai įrodyta. Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, teigdamas, kad buvo tik žodinis konfliktas ir teigdamas, jog jį apkalba, tačiau pastarojo parodymai yra nenuoseklūs ir nelogiški, vertinti kritiškai. Kaltinamojo V. K. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojos mamos M.V. K. parodymais, kurie nuoseklūs, išsamūs ir kuriuos papildo garso įrašo apžiūros protokolas iš kurio akivaizdu, jog V. K., būdamas neblaivus, 2016-03-30, apie 11.30 val. tėvų namuose siekė pasmaugti savo tėvą V. K. ir tik motinai pavykus įsiterpti tarp jų, taip pavyko atstumti kaltinamąją nuo tėvo ir jiems užsidaryti miegamajame bei iškviesti policiją. Šiuo atveju net garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota ir tai, jog net atvykus policijai kaltinamasis grasino tėvams susidorojimu, o kaltinamojo tėvai buvo išsigandę. Todėl šių aukščiau išvardintų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą, jog grasinimas bei atlikti kaltinamojo veiksmai, siekiant tai realizuoti, pasmaugti tėvą, buvo pakankamas manyti, jog šis kaltinamojo grasinimas bus įvykdytas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje jau buvo ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to liudytojų parodymais kaltinamasis jau girtavo keletą dienų. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. veikė tiesiogine tyčia. Ne tik grasindamas žodžiu, bet ir rankomis, siekdamas įgyvendinti savo grasinimą -pasmaugti nukentėjusįjį, taip siekė sudaryti įspūdį ir jį sudarė nukentėjusiajam, jog jo grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis norėjo, kad nukentėjusysis jo bijotų. T. V. K. veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. l d.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors kaltinamasis yra neteistas, tačiau ne kartą teistas administracinio pobūdžio tvarka, ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kas leidžia manyti, kad jis yra linkęs smurtauti ir nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

Byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikintina.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai viekai tirti – CD laikmena, paliktina saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei įpareigojant 8 mėn. laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. paskirti – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 8 mėnesių laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti per šį laikotarpį lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai viekai tirti – CD laikmeną, palikti saugoti byloje..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.