Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1018/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-21
Bylos Nr.: 2A-1018/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
Atsakovas: akcinės bendrovės „Gubernija“
Ieškovas: V. T.

Civilinė byla Nr. 2A-1018/2012Procesinio sprendimo kategorijos 37., 42.8, 54.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-124/2011 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 610 000 Lt skolos pagal 2005 m. gruodžio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 26 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo AB „Gubernija“ ir VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, 8,28 proc. dydžio palūkanas bei 8,28 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdė sutarties reikalavimų, neapmokėjo pateiktų sąskaitų 610 000 Lt sumai. 2009 m. balandžio 6 d. sutartimi VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ savo reikalavimą perleido ieškovui V. T.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2011 m. gegužės 4 d. preliminariu teismo sprendimu patenkino nurodytus ieškovo reikalavimus. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl priimto sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti, įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Respublikos investicija“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pripažino įsiskolinimą, tačiau nesutiko su jo išieškojimu. Atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo ir yra įmonės AB „Gubernija“ akcininkas, o 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, sudarytos tarp AB „Vilniaus bankas“, AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu pagal sutartį reikalavimo teisė yra perleista UAB „Respublikos investicija“) ir atsakovo, 10.12 punkte numatyta, kad „Šalys susitaria ir Kredito gavėjas įsipareigoja, kad visos Kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių Trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi būti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių (ar kitokio pobūdžio sutarčių) sudarymo subordinuojamos pagal Sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu, t.y. turi būti sudaromi rašytiniai susitarimai tarp Sutarties šalių ir atitinkamą paskolą suteikusio asmens, pagal kuriuos Kredito gavėjas įsipareigos negrąžinti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti grąžinti Kredito gavėjui suteiktų paskolų iki Sutarties galiojimo pabaigos, o taip pat Kredito gavėjas įsipareigos nemokėti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti mokėti iš Kredito gavėjo bet kokių kitų pagal tokias sutarties mokėtinų sumų iki Sutarties galiojimo pabaigos.“. Taip pat nurodė, kad Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 4.1.6 punktas numato, jog visos atsakovo piniginės prievolės pagal akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų suteiktas paskolas bus pagal bankų, atsakovo ir atitinkamos paskolos davėjo susitarimus subordinuotos visų atsakovo prievolių pagal 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 atžvilgiu. Tuo pagrindu ieškovui V. T. buvo pateiktas pasirašyti rašytinis susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigotų nereikalauti grąžinti 610 000 Lt skolos iki 2014 m. gruodžio 28 d., t. y. iki Kreditavimo sutarties galiojimo pabaigos, bet ieškovas šį susitarimą atsisakė pasirašyti. Mano, kad pilnai neatsiskaičius su UAB „Respublikos investicija“ pagal Kreditavimo sutartį ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti ieškinio sumą. Vertino, jog nepatenkinus šios reikalavimo dalies, neturi būti priteisiamos ir palūkanos.

Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad šiems teisiniams santykiams negalėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d., CK 2.34 str. 2 d.), kuris neužsiima ir neturi teisės užsiimti komercine veikla, o ieškovas irgi nėra asmuo, kuris verčiasi tokio pobūdžio veikla, todėl ieškovas šiuo konkrečiu atveju neturi teisės reikalauti priteisti 8,28 proc. palūkanų. Be to, ieškovo nurodytas teisinis pagrindas, t. y. CK 6.37 str., nenumato galimybės reikalauti iš atsakovo jokių palūkanų priteisimo už laikotarpį iki ieškinio padavimo, todėl neturėjo būti tenkintinas reikalavimas priteisti 62 546,89 Lt dydžio palūkanas.

Taip pat atsakovas nesutiko su procesinių palūkanų priteisimu nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad šiuo atveju negalėjo būti reikalaujamos palūkanos pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, be to, CK 6.37 str. 4 d. numato, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ir šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Įstatymas nenumato konkrečiu atveju priteisti palūkanas nuo palūkanų, o susitarimo tarp šalių dėl palūkanų skaičiavimo už palūkanas nėra. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas su prieštaravimais nesutiko, prašė palikti nepakeistą preliminarų teismo sprendimą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Kreditavimo sutartimi, kuri sudaryta tarp kitų subjektų. Ieškovo nuomone, šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuri nenumatė jokių apribojimų į skolos priteisimą. Paaiškino, kad ieškovas nėra sudaręs su atsakovu jokio rašytinio pasižadėjimo atidėti skolos išieškojimą. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes ieškovas prašė patenkinti reikalavimus, kylančius iš komercinių sandorių, koks ir buvo sudarytas tarp šalių. Viešajai įstaigai nedraudžiama verstis komercine veikla, sudaryti komercinius sandorius. Nurodė, kad procesinės palūkanos nėra dvigubos palūkanos, nes tuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje. Mano, kad nėra pagrindo įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Respublikos investicija“, nes priimtas sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas galutiniu sprendimu 2011 gegužės 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai priteisė iš atsakovo AB „Gubernija“ valstybei 16,34 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nesutiko su atsakovo nurodytais motyvais dėl skolos priteisimo atmetimo bei trečiojo asmens įtraukimo į bylą, nes pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas kilo iš paslaugų teikimo sutarties, o ne iš Kreditavimo sutarties. Pažymėjo, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp kitų subjektų, t. y. sudaryta su atsakovu ir VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, kurio reikalavimus perėmė ieškovas, Kreditavimo sutartis nenumatė skolos priteisimo apribojimų, tarp atsakovo ir ieškovo V. T. nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl skolos priteisimo atidėjimo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Kreditavimo sutartis ieškovo reikalavimo sumokėti skolą pateikimo momentu buvo pasibaigusi.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su atsakovo argumentais dėl palūkanų priteisimo. Nurodė, jog civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas, perimdamas kreditoriaus teises, įgijo teisę ne tik reikalauti įsiskolinimo sumokėjimo, bet ir įgijo teisę į papildomus reikalavimus - reikalauti sumokėti palūkanas (CK 6.101 str.). Pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovas, CK 6.37 str. 1 d. suteikia ieškovui teisę prisiteisti palūkanas pagal prievolę už laikotarpį iki ieškinio padavimo, kurių dydį numato įstatymas. Nurodė, jog reikalavimo priteisti palūkanas pagal prievoles teisinis pagrindas yra ir CK 6.210 str. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. Nustatė, kad šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas, todėl atsakovui pažeidus sutartį ir laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, ką jis pats pripažįsta, ieškovas pagrįstai prašė priteisti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas.

Teismas sprendime nurodė, kad šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti šiame įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nustatė, kad sudarant sandorį šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, todėl taikė minėto įstatymo nuostatas ir pripažino, kad preliminariu sprendimu priteistos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo yra pagrįstos.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo netaikymo ginčo teisiniams santykiams. Konstatavo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas veikė kaip ūkio subjektai, ieškovo užsakymu buvo suteiktos mokamos paslaugos, tarp šalių susiklostė komercinės teisės santykiai. Nurodė, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad preliminariu sprendimu priteistos procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos sprendimu priteistos sumos ir nėra laikytinos dvigubomis palūkanomis CK 6.37 str. 4 d. prasme. Šios procesinės palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro neapmokėtas įsiskolinimas ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius. Pripažino, kad tai yra nauja atsakovo prievolė, kuri skatina atsakovą greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB „Gubernija“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti valstybei teismo išlaidas bei atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė jo reikalaujamą skolą iš atsakovo. Atsakovas ieškovo reikalaujamą sumą sumokėti atsisakė, nes ieškovas yra atsakovo akcininkas, o pagal Kreditavimo sutarties 10.12, 4.1.6 punktų nuostatas, kurias ieškovas neabejotinai žinojo, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių sumų iki bus visiškai atsiskaityta su UAB „Respublikos investicija“ pagal Kreditavimo sutartį. Ta aplinkybė, kad ieškovas vengia pasirašyti Kredito sutarties 10.12 punkte numatytą susitarimą, nepaneigia to, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių sumų, o, priešingai, parodo, jog ieškovas piktnaudžiauja savo, kaip kreditoriaus, teisėmis ir pažeidžia atsakovo bei kreditoriaus UAB „Respublikos investicija“ interesus.

2. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė 2009 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės, kas lemia, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 24 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Minėtas įstatymas taikomas komerciniams sandoriams, sudarytiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų. Ūkio subjektai minėtame įstatyme yra apibrėžti kaip asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris neužsiima ir neturi teisės užsiimti komercine veikla. Ieškovas neturėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“. Dėl šios priežasties ieškovas neturėjo teisės reikalauti, o teismas negalėjo priteisti 8,28 proc. palūkanų, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Be to, CK 6.37 str. taip pat nenumato galimybės ieškovui reikalauti iš atsakovo apskritai jokių palūkanų priteisimo už laikotarpį iki ieškinio padavimo. Dėl šios priežasties apskritai jokios palūkanos už laikotarpį nuo prievolės sumokėti skolą iki ieškinio pateikimo teismui nepriteistinos. Atitinkamai tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė minėtas palūkanas.

4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo santykiams nėra taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, ieškovui iš atsakovo negalėjo būti priteistos ir procesinės palūkanos pagal šį įstatymą. Be to, CK 6.37 str. 4 d. numato, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ir šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Įstatymas nenumato konkrečiu atveju priteisti palūkanas nuo palūkanų, o susitarimo tarp šalių dėl palūkanų skaičiavimo už palūkanas nėra. Tai tik patvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo minėtas palūkanas.

5. Teismas išnagrinėjo bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant ir tuo pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas informavo teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė. Be to, posėdžio dieną sugedo atsakovo atstovo automobilis, kuris taip pat sąlygojo atsakovo atstovo neatvykimą į teismo posėdį. Teismui pateiktini šią aplinkybę įrodantys dokumentai.

6. Atsakovas prašė įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „Respublikos investicija“, tačiau teismas šį atsakovo prašymą atmetė. UAB „Respublikos investicija“ yra Kreditavimo sutarties šalis ir didžiausias atsakovo kreditorius. Įsigaliojus skundžiamam sprendimui, atsakovas pirma turės atsiskaityti su ieškovu, o ne su savo didžiausiu kreditoriumi. Pastebėtina, kad ieškovui priteista suma yra didelė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamas sprendimas turės įtakos UAB „Respublikos investicija“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažinimas, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „Respublikos investicija“ teisių ir pareigų. Atitinkamai tai lemia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

Atsiliepimas

Ieškovas V. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog, remiantis Kreditavimo sutarties nuostatomis, ieškovas neturi teisės iš atsakovo reikalauti jokių sumų iki tol, kol bus atsiskaityta su kreditoriumi UAB „Respublikos investicija“. Tokia išvada darytina, nes ieškiniu pareikštas ir skundžiamu teismo sprendimu patenkintas turtinis reikalavimas kyla ne iš paskolinių santykių, o iš reklamos, t. y. atlygintinių paslaugų teikimo. Taigi Kreditavimo sutartis jokių apribojimų ieškovui nagrinėjamu atveju nenumato, o ieškovas turi niekaip nesuvaržytą teisę į skolos, kurios atsakovas neginčija, priteisimą iš atsakovo AB „Gubernija“. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

2. CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. AB „Gubernija“ buvo tinkamai informuota apie tai, kad reikalavimą iš VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra perėmęs ieškovas, ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi reikalavimo perleidimo sutarties nepateikimu kaip pagrindu netenkinti ieškinio. Be to, tai, kad atsakovui buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą, pagrindžia byloje esantys įrodymai.

3. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Būtent tokią veiklą vykdė VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ sudarydamas komercinį sandorį su atsakovu. Dėl šios priežasties ieškovas, kaip VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ teisių perėmėjas, turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų tiek pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, tiek pagal CK 6.37 str., 6.210 str. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

4. Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą įrodymą apie tai, kad AB „Gubernija“ atstovas iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 10:30 val. pasibaigusio teismo posėdžio turėjo net 4 valandas atvykti į šios civilinės bylos 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdį Šiaulių apygardos teisme, bei tai, kad AB „Gubernija“ teismo posėdyje galėjo atstovauti ir kitas atstovas, pagrįstai atsakovo atstovo neatvykimo priežastis į teismo posėdį nepripažino svarbiomis ir, vadovaudamasis CPK 246 str. 2 d., civilinę bylą išnagrinėjo. Be to, byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, atsakovas byloje pateikė prieštaravimus, kuriuose išdėstė savo poziciją, kaip matyti, naujų įrodymų pateikti neketino, todėl, išnagrinėjus civilinę bylą nedalyvaujant atsakovui, nebuvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

5. Įvertinus tai, kad Kreditavimo sutartis nėra aktuali ginčo teisiniams santykiams, darytina išvada, jog šios civilinės bylos išsprendimas jokios įtakos UAB „Respublikos investicija“ teisėms ir pareigoms neturi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą neįtraukė UAB „Respublikos investicija“. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikosi ieškovas, kuris yra pagrindinis UAB „Respublikos investicija“ akcininkas ir direktorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos jo dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 str.).

2005 m. gruodžio 19 d. sutarties tarp AB ,,Gubernija“ ir VšĮ „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ dalykas yra bendrosios AB ,,Gubernija“ bendrinio ženklo ir jos produkcijos reklamavimas 2005/2006 m. krepšinio sezono, sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja klubo krepšinio komanda Kauno ,,Žalgiris“, bendrovei suteikiant generalinio rėmėjo statusą (Sutarties 1 str.). 2009 m. balandžio 6 d. VšĮ „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ ir V. T. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius atlygintinai už 500 000 Lt perleidžia, o naujasis kreditorius savo rizika perima reikalavimo teisę gauti iš skolininko 610 000 Lt įsiskolinimą pradiniam kreditoriui. Šalys patvirtina, kad reikalavimo teisė ir visa su reikalavimo teisėmis susijusi rizika pereina naujajam kreditoriui nuo šios sutarties pasirašymo momento.

Ieškovas įvykdė reikalavimo perleidimo sutarties reikalavimus (b. l. 22) ir pagrįstai 2009 m. gruodžio 24 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą AB ,,Gubernija“ dėl jam priklausančios sumos išmokėjimo.

Akivaizdu, kad atsakovas, nesant tam pagrindo, negalėjo reikalauti pasirašyti ieškovui nenaudingus susitarimus, kaip to pageidavo AB ,,Gubernija“ (b. l. 24). V. T. ir atsakovas AB ,,Gubernija“ nėra sudarę 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutarties, ieškovas tuo metu nebuvo atsakovo akcininku, be to, kreditavimo sutarties 10.12 p. prasme ,,paskola“ ir įsiskolinimas pagal bendrovės bendrinio ženklo ir jos produkcijos reklamavimo sutartį nėra tapatūs dalykai. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas pasirašyti 2010 m. sausio 29 d. susitarimą (b. l. 24, 25-26) yra niekinis, negaliojantis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (b. l. 28).

Aplinkybė, kad ieškovas yra atsakovo AB ,,Gubernija“ akcininkas nekeičia situacijos. Apeliantas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0640404060817-20 tarp atsakovo ir AB ,,Vilniaus bankas“, AB bankas ,,Hansabankas“, kuris pagal šią sutartį reikalavimo teisę yra praleidęs UAB ,,Respublikos investicija“, ieškovas yra šios bendrovės vienintelis akcininkas. Minėtos kredito sutarties 10.12 punkte nustatyta, kad šalys susitaria ir kredito gavėjas įsipareigoja, kad visos kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi būti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių (ar kitokio pobūdžio sutarčių) sudarymo subordinuojamos pagal sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu, t.y. turi būti sudaromi rašytiniai susitarimai tarp sutarties šalių ir atitinkamą paskolą suteikusio asmens, pagal kuriuos kredito gavėjas įsipareigos negrąžinti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti grąžinti kredito gavėjui suteiktų paskolų iki sutarties galiojimo pabaigos, o taip pat kredito gavėjas įsipareigos nemokėti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti mokėti iš kredito gavėjo, bet kokių kitų pagal tokias sutartis mokėtinų sumų iki sutarties galiojimo pabaigos. Taigi šiame sutarties punkte kalbama apie paskolos sutartį ir paskolą suteikusio asmens įsipareigojimą nereikalauti grąžinti kredito gavėjui suteiktą paskolą iki sutarties galiojimo pabaigos.

Tačiau nagrinėjamu atveju šioje kreditavimo sutartyje nėra nurodyta, kad sutarties nuostatos galioja ir kreditoriui sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. atsakovas neturi teisės reikalauti, kad reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos būtų išmokėtos tik 2014 m. gruodžio 28 d. Iš minėtos sutarties turinio seka, kad ieškovas šią sutartį sudarė ne kaip AB ,,Gubernija“ akcininkas, o kaip privatus fizinis asmuo – naujasis kreditorius, kuris turi teisę imtis visų priemonių savo interesams ginti, atsakovas nėra šios sutarties dalyvis, jis šios sutarties ir neginčija, todėl negali reikalauti, kad ieškovo atžvilgiu būtų taikomas kreditavimo sutarties 10.12 p., ieškovui V. T. nesutikus prisiimti atsakovo 2010 m. sausio 29 d. pasiūlytų sąlygų, atsakovas turi vykdyti reikalavimo perleidimo sutartį.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 7 d. reikalavimus, nes ieškovas nepateikė AB ,,Gubernija“ 2009 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties, raštu nepranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą. Nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu yra reikšmingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimas dėl pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdus. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d. formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d. yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. CK 6.109 str. 1 d. nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą AB ,,Gubernija“ apie tai, kad reikalavimą iš VšĮ „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ yra perėmęs ieškovas V. T., ką patvirtina atitinkami bylos dokumentų nuorašai – ieškovo 2009 m. gruodžio 24 d. pretenzija, atsakovo atsakymas dėl prievolių vykdymo bei jo priedo 2010 m. sausio 29 d. susitarimo projektas (b. l. 23-26).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo turinį nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymas, konkrečiai CPK 306 str. 2 d. numato draudimą, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė klausimo dėl Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. numatytų reikalavimų netinkamo vykdymo, t. y. pareigos naujajam kreditoriui pateikti skolininkui reikalavimo perleidimo sutartį. Atitinkamai tai reiškia, kad apeliantas negalėjo savo apeliacinio skundo grįsti minėtais argumentais, tačiau, kaip matyti, net įvertinus minėtą argumentą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos 1996 m. liepos 3 d. Viešųjų įstaigų įstatymo (nr. I-1428) 3 str. 4 d. nustato, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atlygintinas paslaugas atsakovui teikusi VšĮ „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ neturi teisės užsiimti komercine veikla. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą, kurį jis įgijo pagal sudarytą komercinį sandorį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, jam taikytinas Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip tai numatė ir CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str., priteisė palūkanas už visą priteistą sumą, įskaitant pagrindinį įsiskolinimą ir palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, teismo išvados yra argumentuotos.

Apeliantas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytus procesinių teisės normų pažeidimus. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo posėdyje nedalyvavus AB ,,Gubernija“ atstovui teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje kitame teisme, t. y. į teismo posėdį apygardos teisme neatvyko dėl svarbių priežasčių. Ieškovas pateikė argumentus, kurie nenuginčyti, kad atsakovą šiame posėdyje galėjo atstovauti ir kitas asmuo, atsakovo atstovas dalyvavęs posėdyje kitame teisme turėjo realią galimybę laiku grįžti į apygardos teismo buveinę ir dalyvauti teismo posėdyje. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, atsakovas byloje pateikė prieštaravimus, kuriuose išdėstė atitinkamą savo poziciją dėl pareikšto ieškinio. Pažymėtina, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiui atsakovas jokių papildomų dokumentų nepateikė. Vertinant šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų, kuriuos nurodo apeliantas. Pažymėtina, kad net ir konstatavus, jog buvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, nebūtų pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą, nes nurodyti trūkumai yra formalaus pobūdžio, o Lietuvos Respublikos CPK 328 str. draudžia vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas turės įtakos UAB ,,Respublikos investicija“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažinimas, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą, kad nagrinėjamu atveju pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas kilo iš paslaugų teikimo sutarties, o ne iš kreditavimo sutarties. UAB ,,Respublikos investicija“ neturėjo būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tokios nuomonės laikosi ir ieškovas, pagrindinis UAB „Respublikos investicija“ akcininkas ir direktorius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visgi ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos, nes jis nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusDonatas Šernas