Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2011 gegužės 04 d. preliminariu teismo sprendimu patenkino nurodytus ieškovo reikalavimus (b.l.32-33).Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl priimto sprendimo ( b.l.38-42),prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Respublikos investiticija“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pripažįsta įsiskolinimą , tačiau nesutinka, kad jis gali būti išieškotas, nes tam nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas buvo ir yra įmonės AB“Gubernija“ akcininkas, o 2004 gruodžio 28 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, sudarytos tarp AB „Vilniaus bankas", AB bankas „Hansabankas" " (šiuo metu pagal šią sutartį reikalavimo teisė yra perleista UAB „Respublikos investicija" 10.12 punkte numatyta „Šalys susitaria ir Kredito gavėjas įsipareigoja, kad visos Kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių Trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi būti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių (ar kitokio pobūdžio sutarčių) sudarymo subordinuojamos pagal Sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu, t.y. turi būti sudaromi rašytiniai susitarimai tarp Sutarties šalių ir atitinkamą paskolą suteikusio asmens, pagal kuriuos Kredito gavėjas įsipareigos negrąžinti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti grąžinti Kredito gavėjui suteiktų paskolų iki Sutarties galiojimo pabaigos, o taip pat Kredito gavėjas įsipareigos nemokėti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti mokėti iš Kredito gavėjo bet kokių kitų pagal tokias sutarties mokėtinų sumų iki Sutarties galiojimo pabaigos." Taip pat nurodo, kad Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 4.1.6 p. numato, jog visos atsakovės piniginės prievolės pagal akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų suteiktos paskolos bus pagal, bankų atsakovės ir atitinkamos paskolos davėjo susitarimus subordinuotos visų atsakovės prievolių pagal 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 atžvilgiu. Tuo pagrindu ieškovui V. T. buvo pateiktas pasirašyti rašytinis susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigotų nereikalauti grąžinti 610.000,00 Lt skolos iki 2014-12-28 Kreditavimo sutarties galiojimo pabaigos , bet ieškovas šį susitarimą atsisakė pasirašyti. Mano, kad pilnai neatsikaičius su UAB „Respublikos investiticija“ pagal kreditavimo sutartį ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti ieškinio sumą , pažeidžia ieškovės ir kreditorės interesus. Nepatenkinus reikalavimo šioje dalyje, neturi būti priteisiamos ir palūkanos.

Prieštaravimuose nurodo, kad šiems teisiniams santykiams negalėjo būti taikomas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas , nes VšĮ „Kauno „Žalgirio" rėmėjas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo (LR Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d., LR CK 2.34 str. 2 d.), kuris neužsiima ir neturi teisės užsiimti komercine veikla, o ieškovas irgi nėra asmuo, kuris verčiasi tokio pobūdžio komercine ar profesine veikla, todėl ieškovas konkrečiu atveju neturi teisės reikalauti priteisti 8,28 % palūkanų. Be to, ieškovo nurodytas teisinis pagrindas LR CK 6.37 str. nenumato galimybės reikalauti iš atsakovės jokių palūkanų priteisimo už laikotarpį iki ieškinio padavimo, todėl neturėjo būti tenkintinas reikalavimas priteisti 62 546,89 Lt. dydžio palūkanas.

Taip pat atsakovas nesutinka su procesinių palūkanų priteisimu nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodo, kad šiuo atveju negalėjo būti reikalaujamos palūkanos pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, be to CK 6.37 str. 4 d. numato, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ir šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Įstatymas nenumato konkrečiu atveju priteisti palūkanas nuo palūkanų, o susitarimo tarp šalių dėl palūkanų skaičiavimo už palūkanas nėra. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Gubernija“ ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 2005-12-19 d. ir 2006 09 26 d. sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartis , pagal kurias VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įsipareigojo pagaminti AB „Gubernija“ reklamą , ją patalpinti Kauno halės krepšinio arenoje atitinkamoje vietoje ,teikti kitas mokamas paslaugas , o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas ne mažiau 300 000 Lt, neįskaitant PVM sutarties 4.2 nustatyta tvarka (b.16-18 ).2009 m. balandžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į įsiskolinimą bei papildomas teises perėjo iš VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ieškovui V. T. ( 2009 04 06 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1, 2 p., CK 6.101 str.., b.l.20-21). Ieškovas įgijo teisę ne tik į įsiskolinimą, bet ir į papildomas teises, tame tarpe reikalauti ir palūkanų priteisimo. Apie kreditoriaus pakeitimą atsakovui buvo pranešta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, pateikė apmokėjimui sąskaitas, atsakovas neapmokėjo už suteiktas paslaugas 610 000 Lt , dėl ko ieškovas turi teisę reikalauti įsipareigojimų įvykdymo pagal sutartį bei palūkanų priteisimo ( CK 6.716str., 2006-09-25 d.sutarties 4,4.2 p.p.).Ieškovas pripažino šį įsiskolinimą pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas –faktūras, pateikdamas ieškovui V. T. pasirašyti susitarimą (b.l.25-26). CK 6.189 str. 1 d. numato, kad sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, o CK 6.38 straipsnis ir 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės (sutartys) turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teismas nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais dėl skolos priteisimo atmetimo bei trečiojo asmens įtraukimo į bylą, kadangi pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas kilo iš paslaugų teikimo sutarties , o ne iš kreditavimo sutarties . Atsakovo nurodytoje „Kreditavimo sutartyje“ 4.1.6,10.12 punktuose nuostatuose yra numatytas paskolos gavėjo – atsakovo AB „Gubernija“ piniginių prievolių pagal jam suteiktas paskolas subordinavimas . Tuo tarpu ieškovo reikalavimas kyla ne iš paskolinių santykių, o iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties . Be to paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp kitų subjektų, t.y. sudaryta su atsakovu ir VšĮ „“Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, kurio reikalavimus perėmė ieškovas. Kreditavimo sutartis nenumatė skolos priteisimo apribojimų. Be to tarp atsakovo ir ieškovo V. T. nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl skolos priteisimo atidėjimo ( b.l.24-29).Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kreditavimo sutartis ieškovo reikalavimo sumokėti skolą pateikimo momentu buvo pasibaigusi.

Nesutiktina su atsakovo argumentais dėl palūkanų priteisimo. Civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Šiuo atveju ieškovas, perimdamas kreditoriaus teises, įgijo teisę ne tik reikalauti įsiskolinimo sumokėjimo, bet ir įgijo teisę į papildomus reikalavimus, tame tarpe ir reikalauti sumokėti palūkanas (CK 6.101 str.).Priešingai, nei teigia atsakovas, LR CK 6.37 str. 1 d. suteikia ieškovo teisę prisiteisti palūkanas pagal prievolę už laikotarpį iki ieškinio padavimo , kurių dydį numato įstatymas . Reikalavimo priteisti palūkanas pagal prievoles teisinis pagrindas yra ir LR CK 6.210 str. bei Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. Šalių pasirašytoje Sutartyje nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas, todėl atsakovui pažeidus sutartį ir laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, ieškovas pagrįstai prašė Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, palūkanų dydį apskaičiuojant pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą , galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Ieškovas pripažįsta, kad ieškovui V. T. pranešus apie reikalavimo perleidimą ir 2009 12 24 d. pateikus pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo , atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo, dėl ko ieškovas už laikotarpį nuo reikalavimo neįvykdymo dienos –nuo 2010 01 24 dienos iki ieškinio surašymo dienos (iki 2011 04 21 d.) paskaičiavo 8.28 procentų dydžio palūkanas( Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 ir 4 dalys ).

Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti šiame įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Sudarant sandorį, šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Komerciniai sandoriai – sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d.). Nesutiktina su atsakovo argumentais dėl Įstatymo netaikymo ginčo teisiniams santykiams. Tiek ieškovas, tiek atsakovas veikė kaip ūkio subjektai, ieškovo užsakymu buvo suteiktos mokamos paslaugos , tarp šalių susiklostė komercinės teisės santykiai. LR Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 dalis numato, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad preliminariu sprendimu priteistos procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos sprendimu priteistos sumos ir nėra laikytinos dvigubomis palūkanomis LR CK 6.37 str. 4 dalies prasme. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, kurias skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi šiuo atveju šalys veikė kaip ūkio subjektai , sudarydami komercinį sandorį, jų dydį nustato Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 straipsnio 4 d., kuris kaip anksčiau minėta yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis).Šios procesinės palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro neapmokėtas įsiskolinimas ir palūkanos , kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius .Tai yra nauja atsakovo prievolė, kuri skatina atsakovą greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

Remiantis išdėstytais motyvais preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu .

Priimant galutinį teismo sprendimą , iš atsakovo papildomai valstybei priteistinos išlaidos,susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias turėjo teismas 16,34 Lt (LR CK 88 str.1 d.3p., b.l.35).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2011 gegužės 4 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Gubernija“ 16,34 Lt.(šešiolika litų 34 ct.), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. , gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam Teismui per sprendimą priėmusį teismą