Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos GelvoraSergel uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys: K. G., R. G., antstolė Svetlana Kastanauskienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. gruodžio 12 d. gautas ir 2024 m. gruodžio 16 d. priimtas pareiškėjos GelvoraSergel uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) prašymas nustatyti skolininkui K. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. G. darbo užmokesčio.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

3. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jei skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

4. Byloje nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/22/00698 pagal Utenos rajono apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5533-844/2021 nuspręsta išieškoti iš skolininko K. G. 43,82 Eur skolos, 1,58 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 45,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 20 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo , 9,00 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur komisinio mokesčio, sumokėto bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, 4,50 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti kreditorės UAB „Sergel“ naudai. Nustačiusi, kad K. G. ir R. G. yra sudarę santuoką, antstolė išsiuntė pasiūlymą skolininkei per 20 (dvidešimt) dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkė per antstolės nurodytą terminą sutikimo nepateikė. Antstolė 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-56-38038 dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėja, nepažeisdama CPK 667 straipsnyje nustatytos nustatymo tvarkos, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

5. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018, 27 punktas). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, todėl pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamų pajamų.

6. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, Vedybų sutarčių registre nėra duomenų, kad skolininkas bei jo sutuoktinė būtų pasidalinę santuokoje įgytą turtą ar nutraukę santuoką. Išrašai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės patvirtina, kad skolininkas niekur nedirba, o jo sutuoktinė dirba, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi, 667 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.

Išsiųsti suinteresuotiems asmenims pareiškimą bei šią nutartį per jų Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), o asmenims, kurie neturi EPP – jų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu su specialia žyma, įpareigojančia siuntą saugoti 30 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.