Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su M. Š. paduotu pareiškimu dėl privataus kaltinimo bylos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2014-12-18 apie 16:30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pareiškus nuomotojui, kad jis nori išsikraustyti ir atsigrąžinti sumokėtus nuomos pinigus V. G. pradėjo draskyti pareiškėjui veidą aktyviais tiesioginiais tyčiniais veiksmais BK 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Remiantis specialisto išvada sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. G. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad analogiškus skundus pareiškėjas M. Š. buvo pateikęs teismui 2015-03-23, kurį teismas dėl tų pačių trūkumų grąžino pareiškėjui 2015-03-30 nutartimi (bylos Nr. PK-1279-827/2015), taip pat 2015-04-27, kurį dėl analogiškų trūkumų teismas grąžino 2015-05-15 nutartimi. Nepaisant to ir 2015-12-21 teismas gautas M. Š. skundas yra pateiktas su tais pačiais ir dar naujais trūkumais.

Kaip jau teismas yra nurodęs ankstesnėse nutartyse teismui paduodamas skundas ar pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pagal savo esmę yra kaltinamasis aktas, kuriame turi būti suformuluotas kaltinimas tam asmeniui, kurį privatus kaltintojas kaltina konkrečios nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad tokiame pareiškime ar skunde turi būti nurodyti ne tik kaltinamo asmens atlikti faktiniai veiksmai, kuriais privataus kaltintojo nuomone buvo padaryta nusikalstama veika, bet ir nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, kurie atitinka minėtus faktinius veiksmus, t. y. turi būti nurodytas ir tas BK straipsnis ir jo dalis, pagal kurią privatus kaltintojas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamą asmenį. Teismui pateiktame pareiškime formuluojamas kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus – turi būti nurodyta nusikalstamos veikos (faktinių veiksmų) padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, kurios yra svarbios konkrečius veiksmus kvalifikuojant pagal konkretų BK straipsnį.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, t. y. turi būti ne tik nurodyta, kokie faktiškai atlikti veiksmai, bet ir tuos veiksmus atitinkanti baudžiamojo įstatymo norma, pagal kurią kaltinamasis traukiamas atsakomybėn. Teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą, nurodydamas veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, vėliau teisme kaltinimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas.

Iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad jame yra įvardinta, data, laikas ir vieta, bei veiksmai, kurių padarymų jis kaltinam V. G., t. y. kad ši 2014-12-20 apie 17:00 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pareiškus nuomotojui (M. Š.), kad jis nori išsikraustyti ir susigrąžinti sumokėtus nuomos pinigus, pradėjo draskyti M. Š. veidą. Tačiau veikos pasekmės nėra nurodyta, tiek teismas, tiek kiti proceso dalyviai galėtų tik spėlioti, kokios galėjo būti kaltinime apibrėžtų veiksmų (t. y. to veido draskymo) pasekmės – mėlynės, plėštinės žaizdos, nubrozdinimai, pjautinės žaizdos, fizinis skausmas ar pan. Privatus kaltintojas turi nurodyti ne tik faktiškai atliktus veiksmus, bet ir tai kokias pasekmes jie sukėlė, nes BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įstatyme numatytų pasekmių atsiradimo, t. y. fizinio skausmo sukėlimo, ar nežymaus sužalojimo ar trumpo susargdinimo. Pareiškėjas formuluodamas kaltinimą ir aprašydamas faktinius veiksmus neatkleidė tais veiksmai sukeltų pasekmių – ar jais buvo padaryti konkretūs kūno sužalojimai, ar tik sukeltas skausmas. Yra tik nurodyta, kad tie sužalojimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet patys sužalojimai neaprašyti. Tai reiškia, kad V. G. reiškiamas kaltinimas nėra konkrečiai apibrėžtas, nėra konkrečiai vienoje vietoje aprašyti veiksmai, kurių padarymu kaltinama V. G., ir kurie kaltintojo manymu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi šis procesas pradedamas privataus kaltintojo skundu ar pareiškimu, todėl jis turi pareigą tinkamai nurodyti ir pareiškimo ar skundo turinį, suformuluoti kaltinimą atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai, kad prie pareiškimo yra pridėti visi dokumentais, kuriuose asmuo, turintis teisinių žinių, galėtų surasti visą trūkstamą informaciją, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos tinkamai suformuluoti kaltinimą, tai yra grynai kaltintojo, o ne teismo, kuris privalo procese būti nešališku arbitru, pareiga ir prerogatyva.

M. Š. pareiškimas paduodamas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo V. G. atžvilgiu, tačiau šią prasme teismui naujame pareiškime nėra suformuluotas joks reikalavimas, t. y. nėra reikalavimo dėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn - pripažinimo kalta padarius konkrečią nusikalstamą veiką ir bausmės ir/ar baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Prašoma tik įpareigoti V. G. atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

M. Š. visa prašo įpareigoti atlyginti žalą remdamasis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnį, tačiau teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad šis įstatymas nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo ir nusikaltimą padariusių asmenų ar už jų veikas atsakingų asmenų, t. y. nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos priteisimo, o reglamentuoja jos kompensavimą iš specialios Nukentėjusiųjų nuo asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina jau priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos (Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis). Teismas siūlo pareiškėjui įvertinti tai ir apsispręsti, ar jis tokį reikalavimą reiškia, ar tinkamai jį formuluoja, ir nurodyti, kuo jis yra grindžiamas.

Taip pat išlieka ir tas pats ankstesnėse nutartyse nurodytas trūkumas, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra formuluojami netinkamai, aprašomojoje pareiškimo dalyje reikalavimai nėra pagrįsti ir motyvuoti, todėl net teismas negali įvertinti nei jų pagrįstumo, nei spręsti dėl galimos kompensacijos dydžio.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumus, juose nurodytas aplinkybes teismas dar kartą pažymi, kad M. Š. be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, todėl siūlo pareiškėjui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese (BPK 55 straipsnis). Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo turtinė padėtis neleidžia jam pasisamdyti advokatą ar advokato padėjėją, kuris būtų jo įgaliotoju atstovu procese, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą, ir prašyti skirti jam visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą teisinę pagalbą (BPK 55 straipsnio 4 dalis).

Be to, teismas pastebi, kad pareiškėjo elgesys, kai jis nešalina teismo nurodytų trūkumų, tačiau ir neskundžia teismo nutarčių, kuriomis jo pareiškimus atsisakoma priimti, o įsitesėjus nutartims ir pralaukus kurį laiką vėl teikia naują pareiškimą su tais pačiais trūkumais, rodo, kad jis iš esmės nesutinka su teismo priimamais sprendimais dėl jo pareiškimų. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad tokiu atveju tinkamas teisiškai apdairus ir protingas elgesys būtų skųsti teismo nutartį apeliacine tvarka, jeigu su ja nesutinkama, arba pašalinti joje nurodytus pareiškimo trūkumus, o ne ignoruoti nutartyje nurodytus trūkumus ir vėl teikti pareiškimus su analogiškai trūkumais. Tokiame elgesyje yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų LR BPK 412 str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš V. G. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų, nustatyti trūkumai yra esminiai, jie trukdo bylą nagrinėti teisme, todėl pareiškimą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti M. Š. 2015-12-21 teisme gautą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. G. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.