Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su M. Š. paduotu prašymu pradėti privataus kaltinimo bylą (skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka) V. G. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-20 apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pareiškus nuomotojai, kad pareiškėjas nori išsikelti ir susigrąžinti sumokėtus nuomos pinigus, V. G. pradėjo draskyti pareiškėjui veidą. Remiantis specialisto išvada sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. G. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismui paduodamas skundas ar pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pagal savo esmę yra kaltinamasis aktas, kuriame turi būti suformuluotas kaltinimas tam asmeniui, kurį privatus kaltintojas kaltina konkrečios nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad tokiame pareiškime ar skunde turi būti nurodyti ne tik kaltinamo asmens atlikti faktiniai veiksmai, kuriais privataus kaltintojo nuomone buvo padaryta nusikalstama veika, bet ir nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, kurie atitinka minėtus faktinius veiksmus, t. y. turi būti nurodytas ir tas BK straipsnis ir jo dalis, pagal kurią privatus kaltintojas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamą asmenį. Teismui pateiktame pareiškime formuluojamas kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus – turi būti nurodyta nusikalstamos veikos (faktinių veiksmų) padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, kurios yra svarbios konkrečius veiksmus kvalifikuojant pagal konkretų BK straipsnį.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, t. y. turi būti ne tik nurodyta, kokie faktiškai atlikti veiksmai, bet ir tuos veiksmus atitinkanti baudžiamojo įstatymo norma, pagal kurią kaltinamasis traukiamas atsakomybėn. Teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą, nurodydamas veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas.

Iš pareiškėjo prašymo (pareiškimo), matyti, kad jame yra įvardinta, data, laikas ir vieta, bei veiksmai, kurių padarymų jis kaltinam V. G.. Tačiau veikos pasekmės nėra nurodyta, tiek teismas, tiek kiti proceso dalyviai galėtų tik spėlioti, kokios galėjo būti kaltinime apibrėžtų veiksmų pasekmės. Tai reiškia, kad V. G. reiškiamas kaltinimas nėra konkrečiai apibrėžtas, nėra konkrečiai vienoje vietoje aprašyti veiksmai, kurių padarymu kaltinama V. G., iš kurie kaltintojo manymu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Pareiškime V. G. veiksmai yra išbarstyti po visą pareiškimą. Kadangi šis procesas pradedamas privataus kaltintojo skundu ar pareiškimu, todėl jis turi pareigą tinkamai nurodyti ir pareiškimo ar skundo turinį, suformuluoti kaltinimą atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismo to negali daryti.

Be to, BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad skunde ar pareiškime taip pat turi būti nurodyta duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos apdarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, t. y. prie dokumento turi būti pridėti kaltinimą pagrindžiantys įrodymais. Iš šie dokumentai turi būti teikiami ne teismo vidiniam naudojimui, o jie kartu su priimtu skundu ar pareiškimu dėl bylos padėjimo privataus kaltinimo tvarka turės būti siunčiami kaltinamajam, todėl tiek paties skundo, tiek jo priedų turi būti teismui pateikta tiek egzempliorių, kiek byloje yra asmenų.

M. Š. pareiškime trečiuoju asmeniu byloje yra nurodytas Lietuvos draudimas. Baudžiamasis procesas tokio proceso dalyvio kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nenumato. Be to, kaip matyti iš pareiškimo ir jo priedų, AB „Lietuvos“ draudimas kaip tretysis asmuo į bylą įtrauktas galimai tuo pagrindu, kad tarp šio subjekto ir M. Š. yra sudaryta draudimo sutartis ir ginčas galimai yra kilęs iš šios draudimo sutarties pagrindu tarp jų atsiradusių teisių ir pareigų vykdymo, kas galimai yra grynai civilio pobūdžio ginčas, neturintis nieko bendro su pareiškėjo siekiama inicijuoti baudžiamąją bylą, todėl būtina svarstyti, ar pareiškėjas pagrįstai reiškia tokius reikalavimus šiame procese ir tokiame procesiniame dokumente, ar jie neturėtų būti reiškiami paduodant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka atskiroje civilinėje byloje. Be to, pastebėtina ir tai, kad ginčo, kilusio tarp M. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ esmė pačiame pareiškime nėra atskleista, tačiau yra išreikšta reikalavimas įpareigoti Lietuvos draudimą sumokėti draudiminę sumą (draudimo išmoką) numatytą draudimo sutartyje. Ši skundo dalis neatitinka nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei Civilinio proceso kodekso reikalavimų (tretysis asmuo baudžiamajame procese, reikalavimas nukreipiamas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, neįvardintas nei ieškinio reikalavimas, nei jo pagrindas).

Vertinant kitus M. Š. prašyme (pareiškime) formuluojamus reikalavimus, pastebėtina, kad yra nesuprantami arba formuluojami netinkamai. Aprašomojoje skundo (pareiškimo) dalyje kiekvienas reikalavimas turėtų būti pagrįstas, motyvuotas, kadangi šiuo atveju to nėra, neįmanoma suprasti, kokie reikalavimai ir kodėl yra formuluojami. Pareiškėjas prašo paskirti V. G. pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnį 80 MGL kompensacijos dydį, tačiau nėra aišku, kam ta kompensacija turi būti sumokėta, kas tai yra – baudžiamojo poveikio priemonė ar kas? Taip pat prašoma priteisti 80 MGL turtinę ir neturinę žalą, tačiau šis reikalavimas nėra iki galo suformuluotas, nėra aišku, kam ta žala buvo padaryta, kurią dalį nuo šios sumos sudaro turtinė žala ir kodėl ji yra paskaičiuota MGL, o ne konkrečia pinigų suma, kuo grindžiama ši turtinė žala. Ar 19,40 eurų, sumokėtų už specialisto išvadą, taip pat yra turtinė žala, patirta dėl nusikaltimo, ar tai yra atskiros bylinėjimosi išlaidos? Kurią dalį nuo nurodytos 80 MGK sudaro neturtinė žala, kuo pasireiškė neturtinė žalą ir galiausiai, kam turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumus, juose nurodytas aplinkybes teismas mano, kad M. Š. be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, todėl siūlo pareiškėjui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese (BPK 55 straipsnis). Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo turtinė padėtis neleidžia jam pasisamdyti advokatą ar advokato padėjėją, kuris būtų jo įgaliotoju atstovu procese, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą, ir prašyti skirti jam visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą teisinę pagalbą (BPK 55 straipsnio 4 dalis).

BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų LR BPK 412 str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš V. G. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti M. Š. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. G. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.