Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-282-518/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-04Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-120-468/2021Nutartis · 2021-08-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
1S-282-518/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51295-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Andrius Marapolskas
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-282-518/2020(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51295-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Andriui Marapolskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. K. (S. K.) gynėjo advokato Andriaus Marapolsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-284-468/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad prievartavo didelės vertės turtą, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent:

1.1. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne ankščiau nei 2019 m. rugpjūčio mėn., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. P. (V. P.), prie prekybos centro „M“ (duomenys pakeisti), adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai prieš A. B. naudodamas psichinę prievartą - pakeltu tonu ir agresyviai sakydamas „užkasiu“, „į duobę pasodinsiu“, „viską atneši pats ant dubenėlio“, „prisiekiu savo vaikais, kad tave užkasiu“, „kad jam bus galas“ ir taip su juo susidoros bei akcentuodamas tai, kad „neseniai Baltarusijoje ilgą laiką nelaisvėje laikė vieną verslininką, jį mušė, po ko verslininkas jam grąžino visus pinigus“, bei prieš R. C. naudodamas psichinę prievartą - sakydamas „kad jam bus blogai“, „kad kai užbaigs su A. B., tai imsis ir jo“, taip bauginant nukentėjusiuosius A. B. ir R. C. reikalavo perduoti didelės vertės turtą - 130 000 Eur, už tariamą skolą, kuri susidarė, kai jis (S. K.) laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. kartu su A. B. ir R. C. neva turėjo jo (S. K.) išgalvotų verslo reikalų;

1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. gruodžio 17 d., apie 18 val., prie „S“ (duomenys pakeisti) progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), jis neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai prieš R. C. naudodamas psichinę prievartą - sakydamas, kad R. C. dažnai lydi dukrą į baseiną, žino, kur pastarasis gyvena, kad turi juodą šunį, kieme turi šiltnamį, ir taip bauginant nukentėjusįjį R. C., reikalavo perduoti didelės vertės turtą - 65 000 Eur, už tariamą skolą, kuri susidarė, kai jis (S. K.) laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. kartu su A. B. ir R. C. neva turėjo jo (S. K.) išgalvotų verslo reikalų;

1.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. gruodžio 19 d., apie 16 val., prie „S“ progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. sausio 2 d., apie 21 val., atvykęs prie R. C. namų, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą - sakydamas „kad jau artėja laikas pinigams perduoti“, ir taip bauginant nukentėjusįjį R. C. vertė savo naudai perduoti didelės vertės turtą - 65 000 Eur, už tariamą skolą, kuri susidarė, kai jis (S. K.) laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. kartu su A. B. ir R. C. neva turėjo jo (S. K.) išgalvotų verslo reikalų;

1.4. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 28 d., tarp 18:30 val. ir 18:43 val., ir 2020 m. vasario 4 d., tarp 16:52 val. ir 17:17 val., jis, rašydamas per „Telegram” programėlę pranešimus R. C., savo naudai naudodamas psichinę prievartą vertė primygtinai ir nedelsiant nukentėjusįjį R. C. perduoti ankščiau įvardintą turtą dalimis po 2000 Eur kas mėnesį, už tariamą skolą, kuri neva susidarė, kai jis (S. K.) laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. kartu su A. B. ir R. C. neva turėjo jo (S. K.) išgalvotų verslo reikalų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. K. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas S. K. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kaltinamajam S. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis S. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo S. K. gynėjas advokatas Andrius Marapolskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir S. K. nedelsiant paleisti iš suėmimo bei paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

5. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis BPK 123 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio Kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Gynėjo vertinimu, toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad pratęsiant kardomosios priemonės suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, privaloma atsižvelgti į visus įstatyme nustatytus kriterijus - ypatingą bylos sudėtingumą, didelę apimtį, per pastaruosius du mėnesius atliktų procesinių veiksmų skaičių ir kt. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šie įstatymo reikalavimai nebuvo įvykdyti. Be to, ši byla nėra nei sudėtinga (tiriami keli nusikalstamos veikos epizodai), nei didelės apimties (byloje du kaltinamieji), o visi būtini proceso veiksmai seniai atlikti, pastarąjį mėnesį vyko supažindinimas su bylos medžiaga ir rašomas kaltinamasis aktas.

6. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau — EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis), kadangi yra kaltinamas (įtariamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismo praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją ir kt.). Gynėjas pažymi, kad aplinkybė dėl kaltinamajam gresiančios griežtos bausmės turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis: šeimine padėtimi, socialiniais ryšiais, pragyvenimo šaltinio turėjimu ir kt.

6.1. Advokatas nurodo, kad kaltinamasis S. K. nuolat gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje, kur turi ne tik darbą įmonėje „B“ (duomenys pakeisti), bet ir šeimą, tris nepilnamečius vaikus, be to, yra silpnos sveikatos (nustatyta tuberkuliozė). Taigi, S. K. socialiniai ryšiai yra itin stiprūs, charakterizuojantys jį kaip rūpestingą, o ne linkusį į nusikalstamą elgesį asmenį. Nors kaltinamasis S. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, o jo legalus pragyvenimo šaltinis yra Baltarusijos Respublikoje, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas pratęsti suėmimo terminą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis į Lietuvą atvyko legaliai, darbo reikalais, turėdamas vizą. Be to, Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra pasirašiusios savitarpio teisinės pagalbos sutartį, kuria remiantis vyksta nepertraukiamas tiesioginis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, todėl nėra jokių kliūčių, prireikus, pasiekti S. K. jo tėvynėje. Advokato nuomone, nurodytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis S. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir vengti baudžiamojo persekiojimo. Todėl sprendimas pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą S. K. atžvilgiu yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

7. Gynėjas pažymi, kad nors kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, kur gyvena jo šeima, tačiau byloje yra pateikti visi reikiami duomenys dėl galimybės S. K. laikinai apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai suabejojo minėto buto savininko L. K. 2020 m. gegužės 4 d. sutikimu, nurodydamas, kad teismui nebuvo pateiktas sutikimo originalo. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą už S. K. yra įmokėtas 6 000 Eur užstatas. Gynėjo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam taikomą suėmimą pakeisti į intensyvią priežiūrą ar/ir užstatą arba kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

u,

8. Teismo posėdyje kaltinamojo S. K. gynėjas prašė jo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Kaltinamojo S. K. gynėjo advokato A. Marapolsko skundas netenkinamas.

10. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

11. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo S. K., taip pat kito kaltinamojo V. P., nukentėjusiųjų A. B., R. C. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti, akistatų, daiktų apžiūros, veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

11.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

12. Nagrinėjamu atveju S. K. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

13. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam S. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

13.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. K. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir S. K. charakterizuojančius duomenis.

13.2. Baudžiamosios bylos duomenimis S. K. yra užsienio valstybės – Baltarusijos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikoje neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja jokie šeiminiai, darbiniai ar kitokie socialiniai ryšiai. S. K. turimi socialiniai ryšiai – nuolatinė gyvenamoji vieta, darbas, šeima yra ne Lietuvos Respublikoje, o Baltarusijos Respublikoje. Be to, kaltinamasis praeityje (2007 m.) yra teistas Baltarusijos Respublikoje už pinigų ir vertybinių popierių padirbimą, gaminimą, naudojimą ir platinimą. Byloje pateikti duomenys dėl galimybės S. K. laikinai apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra techninės sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Visgi pirmiau aptartų bylos duomenų visuma (ryšiai užsienyje, ankstesnis teistumas, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti bausmė) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. Baudžiamoji byla, kurioje S. K. pareikšti kaltinimai, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis, kurie aktualūs ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl su tuo susijusių gynėjo skundo argumentų. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam S. K. už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas S. K., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

16. Gynėjas skunde nurodo, kad S. K. turi sveikatos problemų, jam diagnozuota tuberkuliozė. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė neleistų taikyti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam S. K. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieštarauja EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomą intensyvią priežiūrą bei kaltinamojo artimųjų sumokėto dydžio užstatą). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo S. K. (S. K.) gynėjo advokato Andriaus Marapolsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kaltinamajam S. K. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ernesta MontvidienėRegina PocienėLinas Žukauskas