- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-210-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39258-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- G. P.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Gintaras Andrijauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu G. P. įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) išlaikyti savo nepilnametį vaiką M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių / psichotropinių medžiagų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. P. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad žinodamas, jog pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1422-945/2017, jis privalo mokėti G. P. - jų sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis iki jo pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti vaiką, tai yra laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., nuo 2021 m, balandžio 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 7 d., dirbdamas ir turėdamas pajamų, visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, taip įsiskolindamas lėšų gavėjai G. P. 20 869,12 Eur. Tokie G. P. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad G. P. būdamas sveikas ir darbingas sąmoningai sudarė situaciją, kuomet dirbdamas ir gaudamas pajamas bei turėdamas pajamų išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jam neteikė jokio išlaikymo ir iš jo priverstinis išieškojimas nebuvo galimas. Byloje visiškai įrodyta, jog G. P. tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į tai, kad kaltinamasis savo principus iškėlė aukščiau savimi nesugebančio pasirūpinti mažamečio vaiko poreikių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas 6 kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka), ir nusprendė kaltinamajam skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kuri mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę sumažinant 1/3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkesnių pasekmių nesukėlė, į kaltinamojo teismui duotą pažadą mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą savo vaikui, teismas padarė išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam turi būti atidėtas, atidedant vidutiniam laikui, kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - viešuosius darbus.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas dalyje dėl bausmės paskyrimo, kadangi paskirta aiškiai per griežta ir neteisinga bausmė, prieštaraujanti teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Paskirta bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų numatytų BK 41 straipsnyje, taip pat netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio nuostatos. Paskirta bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai, o prioritetas suteiktas nubaudimo, bet ne prevenciniam bausmės tikslui. Tokį ydingą sprendimą pirmos instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos.
3.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį akcentavo tik jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sureikšminant jo buvusius teistumus bei tai, kad yra teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau neatsižvelgė į visų aplinkybių visumą, t. y. jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, nesiaiškino būtent dėl kokių priežasčių jis neteikė savo vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo, kokias deda pastangas gauti reikiamas lėšas ir pan.
3.3. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jos sankcijoje numatytas alternatyvias bausmes. Mano, kad buvo neatsižvelgta į tai, jog BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o šio straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, tokios kaip viešieji darbai, laisvės apribojimas, kurios yra švelnesnės nei paskirta laisvės atėmimo bausmė.
3.4. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, ką teismas pripažino kaip lengvinančia aplinkybe, tačiau nesutinka su teismo pozicija, kad jo pripažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus gailėjimosi, tik todėl, kad už tą patį nusikaltimą yra teisiamas antrą kartą. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino visas faktines veikos padarymo aplinkybes bei išreiškė gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir savo poelgio, t. y., kad neteikė savo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo. Be to, teismas nepakankamai įsigilino dėl kokių priežasčių jis neteikė savo vaikui išlaikymo, taip pat į piktybiškumo kriterijų, kuris parodo kaltininko psichines nuostatas bei rodo veikos padarymo būdą, kurios yra svarbios sprendžiant veikos pavojingumo klausimą. Nuteistasis paaiškino, jog vaikui priteisto išlaikymo nemokėjo, kadangi vaiko mama G. P. neleido matytis su sūnumi. Mano, kad jo veiksmuose neteikiant vaikui išlaikymo nėra piktybiškumo kriterijaus, jis tik norėjo, kad G. P. nedarytų jam kliūčių matytis ir bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime. Pažymi, kad su vaiko motina yra konfliktiniuose santykiuose dėl to, kad ji riboja jo, kaip tėvo teises matytis ir bendrauti su sūnumi. Kai G. P. su sūnumi atvažiuodavo pas jį į K., jis išnuomodavo apartamentus. Tuo metu vaikas vadino jį tėčiu, nors ji sakydavo, kad tai ne tėtis, o dėdė. Mano, kad teismas šių aplinkybių, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę (parenkant bausmės rūšį), tinkamai neįvertino.
3.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Bylos procesas jam padarė didelę įtaką, suprato, jog negali elgtis nusikalstamai ir savo principų iškelti aukščiau mažamečio vaiko poreikių. Be to, ir pats teismas pripažino, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkesnių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, nesukėlė.
3.6. Teismas skirdamas bausmę tik lakoniškai nurodė, jog jis yra baustas administracine tvarka, tačiau konkrečiai nedetalizavo. Nuteistasis pažymi, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, susiję su karantino metu įvestų ribojimų, draudimų bei įpareigojimų nesilaikymu, o kiti administraciniai nusižengimai buvo susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymu (ne vietoje pastatyta transporto priemonė ir kt.).
3.7. Skunde pažymima, kad jam paskirtus įpareigojimus pradėjo vykdyti dar net neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Teismo posėdžio metu savanoriškai įsipareigojo mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą savo vaikui, ir šią savo pareigą vykdo. 2025 m. sausio 15 d. G. P. pervedė 1000 Eur sumą už sūnaus M. P. išlaikymo įsiskolinimą, o 2025 m. sausio 28 d. sūnaus išlaikymui pervedė dar 500 Eur (mokėjimo pavedimai pridėti prie skundo).
3.8. Teigiama, kad nuteistasis deda visokeriopas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą užsienyje. Šiuo metu jis užsiima individualia veikla, o iš jos gaunamos pajamos nėra stabilios. Jo veiklos sritis susijusi su statybomis. Lietuvoje statybų sektoriuje mokama žymiai mažiau nei užsienyje, kur taip pat geresnės ir socialinės garantijos. Siekdamas vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus - dirbti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką M. P., planuoja įsidarbinti užsienyje, kad būtų pajėgus ir toliau teikti išlaikymą savo sūnui bei dengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Teismui pateikė UAB „C.“ 2025 m. sausio 30 d. darbo pasiūlymą dėl išvykimo į darbui į užsienį, kuriame nurodoma, jog siūlomas darbas prie gipso montavimo staliaus darbų, ir darbai planuojami tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Darbo pobūdis komandiruočių principu - 6 savaitės dirbama, 2 savaitės laisvos. Išvykimas numatomas šių metų kovo pradžioje, gegužės pradžioje ir t.t., kas du mėnesiai. Dėl jam paskirtos kardomosios priemonės (pasižadėjimo neišvykti), neturi galimybės šioje įmonėje įsidarbinti iš karto. Apeliaciniam teismui pakeitus laisvės atėmimo bausmės rūšį į viešuosius darbus, galėtų nesunkiai suderinti naują darbą su viešųjų darbų atlikimu. Tokiu būdu turėtų galimybę įvykdyti teismo skirtą įpareigojimus įsidarbinti, teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei atliktų visuomenei ir valstybei naudingus darbus.
3.9. Skunde nurodoma, kad jo prisipažinimas liudija apie teigiamus asmenybės pokyčius, patvirtina, jog ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus jam laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus alternatyvią bausmę - viešuosius darbus. Mano, kad viešųjų darbų bausmės paskyrimas yra naudingesnė visuomenei ir pačiai valstybei, taip pat ir jam, kaip nuteistam asmeniui darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama G. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus.
5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
6. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. P., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
8. Skundžiamu nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Pagal BK 164 straipsnį, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino 1/3 dalimi ir paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant nuteistajam tris suderintus įpareigojimus.
9. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad G. P. anksčiau penkis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (dokumento suklastojimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, transporto priemonės vairavimą neblaiviam, vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimą), o paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką - vengimą išlaikyti vaiką (Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu - subendrinus bausmę su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme jam skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė). Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties, o prieš tai skirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė.
10. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad G. P. septynis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių penkis kartus už Kelių eisimo taisyklių pažeidimus bei du kartus už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nuteistasis savo principus iškėlė aukščiau savimi nesugebančio pasirūpinti mažamečio vaiko poreikių, į asmenybę charakterizuojančius duomenis, gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, kitų psichikos ir elgesio sutrikimų. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nepripažino, kad nuoširdžiai gailėjosi, kadangi už tą patį nusikaltimą teisiamas antrą kartą, be to apie gailėjimąsi teisiamojo posėdžio metu nuteistasis neužsiminė. Taip pat teismas pagrįstai nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad G. P. anksčiau už nusikalstamų veikų padarymą buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda, laisvės apribojimas). Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, kurią dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
13. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
14. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad G. P. nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių pasekmių bei tai, kad nuteistasis pažadėjo mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą savo vaikui, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigodamas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
15. Nors nuteistasis siekia, jog jam būtų skiriama viešųjų darbų bausmė, kad galėtų greičiau išvykti ir įsidarbinti užsienyje, tačiau nuteistojo noras, nesudaro jokio pagrindo švelninti bausmę ar keisti bausmės rūšį į jam palankesnę. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to piktybiškai nedarė. Be to, G. P. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės savo tikslo nepasiekė, įtakos nusikalstamam jo elgesiui neturėjo, nes jis vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. P. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas yra atidėtas, yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
16. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
17. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 18 d. pažymos dėl 41,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant advokatui Evaldui Liutkevičiui antrinę teisinę pagalbą bei 166,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant advokatui Gintarui Andrijauskui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo iš nuteistojo G. P. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, advokatas Evaldas Liutkevičius buvo nušalintas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
19. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Evaldas Liutkevičius buvo nušalintas nuo bylos nagrinėjimo paties gynėjo iniciatyva, susidariusi 41,67 Eur suma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš nuteistojo nepriteistina. Prašoma išieškoti 166,67 Eur suma dėl advokato Gintaro Andrijausko antrinės teisinės pagalbos teikimo taip pat nepriteistina, kadangi gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas pagal įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš G. P. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.