Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) 2015-11-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2016-01-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2015-11-19 nuosprendžiu - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2017-04-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, įskaičius laikino sulaikymo laiką - 22 MGL, tai yra 828,52 Eur bauda (bauda sumokėta). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams;

4) 2018-08-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda, 2023-10-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 10 MGL bauda pakeista į 10 dienų laisvės apribojimo bausmę;

5) 2020-03-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi - subendrinus su 2018-08-14 nuosprendžiu paskirta bausme - 2 metų laisvės apribojimo bausme;

6) 2020-11-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį ir 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus bausmes, paskirtas 2020-11-30 ir 2020-03-30 nuosprendžiais - 2 metų laisvės apribojimo bausme, 2022-12-23 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P., žinodamas, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1422-945/2017 jis privalo mokėti G. P. - jų sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis iki jo pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti vaiką, tai yra laikotarpiais nuo 2020-02-14 iki 2021-04-08, nuo 2021-04-15 iki 2023-09-28, nuo 2023-10-04 iki 2024-10-07, dirbdamas ir turėdamas pajamų, visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, taip įsiskolindamas lėšų gavėjai G. P. 20 869,12 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad žinojo, jog teismo sprendimu jam yra priteistas kaltinime nurodyto vaiko išlaikymas, mokant per mėnesį po 300 Eur vaiko motinai G. P.. Pripažino, kad išlaikymo kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo, nors dirbo ir turėjo pajamų. Nemokėjo, nes vaiko motina neleido su sūnumi matytis. Kaltinime nurodytu laiku jis vykdė individualią veiklą, dirbo statybose, per metus uždirbdavo 20000-30000 Eur pajamų. Kaltinime nurodytais laikotarpiais nebuvo nedarbingas. Pinigus leisdavo savo reikmėms, investuodavo. Neginčija, kad įsiskolino kaltinime nurodytą sumą. Jau antrą kartą teisiamas už analogišką veiką. Pažada šiandien į vaiko sąskaitą sumokėti 1000 Eur ir toliau per mėnesį į vaiko sąskaitą mokėti ne mažiau, kaip po 500 Eur, be jokių reikalavimų nukentėjusiajai. Vieną mėnesį gali pervesti mažiau, kitą daugiau pinigų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus G. P. pareiškimą (1 t., b. l. 15-20).

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad kaltinamasis nemokėjo išlaikymo, priteisto teismo, jų sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nemokėjo, nors kartą jau buvo už tai nuteistas. Kiek jai yra žinoma, kaltinamasis nelegaliai dirba statybose. Antstolė nieko iš jo išieškoti negali, nes oficialiai jis jokių pajamų negauna (1 t., b. l. 21-26).

2017-06-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1422-945/2017, buvo patvirtinta G. P. ir G. P. taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad G. P. sutinka ir įsipareigoja teikti lėšas sūnaus M. P. išlaikymui po 300 Eur, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2017-04-03 iki vaiko pilnametystės, kiekvieną mėnesį iki 20 dienos, vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesdamas iki nurodytos datos į G. P. sąskaitą (1 t., b. l. 39-42).

Savanoriško daiktų/dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. P. pateikė (duomenys neskelbtini) gimimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad vaiko M. P. tėvas yra G. P. (1 t., b. l. 43-46).

Antstolė S. Ž. pateikė vykdomosios bylos Nr. 0076/17/01425 kopiją, iš kurios matyti, kad antstolės kontoroje gautas vykdyti 2017-07-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1422-945/2017 - dėl išlaikymo išieškojimo po 300 Eur per mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2017-04-03 iki vaiko pilnametystės - iš skolininko G. P., išieškotojos G. P. naudai. Vykdomosios bylos lydraštyje antstolė S. Ž. nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas G. P., laikotarpiu nuo 2020-02-14 iki 2024-10-07 būtų mokėjęs išlaikymą savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Išlaikymo įsiskolinimas 2024-10-07 yra 31001,73 Eur (1 t., b. l. 47-129).

Savanoriško daiktų/dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. P. pateikė Swedbank banko išrašą nuo 2022-02-14 iki 2024-10-08, iš kurio matyti, kad į G. P. sąskaitą jokie pavedimai iš G. P. nefiksuoti (1 t., b. l. 130-140).

Užimtumo tarnybos pažymoje Nr. SD(19.2)-10929 nurodyta, kad G. P. Užimtumo tarnyboje laikotarpiu nuo 2020-02-14 iki 2024-10-07 buvo registruotas: nuo 2020-04-23 iki 2021-03-01, nuo 2021-04-09 iki 2021-11-18, nuo 2022-02-10 iki dabar. Taip pat rašte nurodyta, kad G. P. laikotarpiu nuo 2020-02-14 iki 2024-10-07 buvo išmokėtos išmokos, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui (1 t., b. l. 141-145).

Užimtumo tarnybos rašte nurodyta, kad G. P. registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiais nuo 2020-02-14 iki 2024-10-07 buvo suteiktas užimto asmens statusas (1 t., b. l. 146-149).

Užimtumo tarnybos rašte pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 3 straipsnio teisės aktas ir nurodyta, kad G. P. buvo suteiktas užimto asmens statusas, nes asmuo nuo 2018-07-31 iki dabar vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 150-153).

Pagal Valstybinės ligonių kasos informaciją G. P. per laikotarpį nuo 2020-02-14 iki 2024-10-07 stacionariai gydėsi du kartus: nuo 2021-04-09 iki 2021-04-14 ir nuo 2023-09-29 iki 2023-10-03 (1 t., b. l. 154-161).

Antstolės S. Ž. pažymoje nurodyta, kad skolininko G. P. išlaikymo įsiskolinimas pagal vykdomosios bylos Nr. 0076/17/01425 duomenis yra: 1) nuo 2020-02-14 iki 2021-04-08 - 4518,68 Eur; 2) nuo 2021-04-15 iki 2023-09-28 - 10960,00 Eur; 3) nuo 2023-10-04 iki 2024-10-07 - 5390,44 Eur (1 t., b. l. 162-166).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje Nr. (7.1 Mr)K-12887 apie G. P. gautas pajamas 2020-2023 m. nurodyta, kad nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 pajamų suma - 5671,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 pajamų suma - 154,88 Eur. Laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 pajamų suma - 5950,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 pajamų suma - 5716,87 Eur (1 t., b. l. 167-192).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešime Nr. (9.69E)DV S-79516 nurodyta, kad G. P. dėl vaiko (-ų) išlaikymo išmokos skyrimo už M. P., kreipėsi 2018 m. sausio 15 d. Vaiko (-ų) išlaikymo išmoka yra mokama nuo 2018 m. sausio 1 d. Už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2024-10-31 G. P. išmokėta 4642,20 Eur vaiko (-ų) išlaikymo išmokų. Vaiko (-ų) išlaikymo išmokos mokėjimas nėra nutrauktas (1 t., b. l. 193-196).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad G. P., žinodamas, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1422-945/2017 jis privalo mokėti G. P. - jų sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis iki jo pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti vaiką, tai yra laikotarpiais nuo 2020-02-14 iki 2021-04-08, nuo 2021-04-15 iki 2023-09-28, nuo 2023-10-04 iki 2024-10-07, dirbdamas ir turėdamas pajamų, visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, taip įsiskolindamas lėšų gavėjai G. P. 20 869,12 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tam, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, tai yra, kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo tyčia, tai yra, žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl to taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir kaltinamajam bei prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, bei kitus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, į tai, kad būdamas sveikas ir darbingas jis sąmoningai sudarė situaciją, kuomet dirbdamas, gaudamas pajamas, pajamas skirdamas išimtinai tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, turėdamas pajamų išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kaltinime nurodytam vaikui neteikė jokio išlaikymo ir jo priverstinis išieškojimas nebuvo galimas, daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog G. P. tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino (BK 59 str. 2 d.), nes daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į tai, kad už tą patį nusikaltimą teisiamas antrą kartą, be to ir apie gailėjimąsi teisiamojo posėdžio metu neužsiminė- nėra pagrindo.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus, todėl, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis G. P. padarė būdamas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – kaltinamasis savo principus iškėlė aukščiau savimi nesugebančio pasirūpinti mažamečio vaiko poreikių; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 6 kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tvirtina vykdantis individualią veiklą, gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, kitų psichikos ir elgesio sutrikimų.

Išvadų nepadarančiam kaltinamajam už nusikaltimą šį kartą skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis) ir, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjama jo padaryta nusikalstama veika kokių nors sunkesnių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, nesukėlė, atsižvelgiant į valstybėje vykdomą bausmių politiką, į kaltinamojo teismui duotą pažadą mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą savo vaikui, teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam šiuo metu gali būti atidėtas, atidedant vidutiniam laikui, nes teismas dar suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo, kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, tame tarpe ir teismo nuožiūra (BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką), ir nuteisti – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2, 4-5 ir 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laiku G. P. įpareigojant:

2) išlaikyti savo nepilnametį vaiką M. P., gim. (duomenys neskelbtini)

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų (pvz. nemoka išlaikymo vaikui), pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis G. P. padarė būdamas recidyvistu.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).