Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Viktorijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „AgroMilk“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti:

1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-03-30 sprendimą Nr. 3R-123(AG-57/04-2015);

2) Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) Kanclerio 2015-01-28 potvarkį Nr. 4D-10, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjos projektui – galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“;

3) Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos paraišką dėl projekto – galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas.

Pažymėdama faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, jog 2013-10-11 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateikė paraišką dalyvauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) projekte galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas, paramos paraiškos registracijos Nr. 1VM-KU-13-1-006888-PR001. Ministerija 2013-12-20 sprendimu neskyrė pareiškėjai paramos, nes pareiškėja neatitiko įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-11-14 sprendimu panaikino Ministerijos sprendimą ir įpareigojo Ministeriją iš naujo įvertinti pateiktą projektą. Ministerija pareiškėjos projektą vertindama iš naujo, kreipėsi su paklausimu į pareiškėją, kuriuo prašė pateikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų 2013-09-03 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-596 patvirtinto Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.1. ar 12.2., 26.1.20., 26.2.5. punktų reikalavimus. Pareiškėja dokumentus pateikė 2014-12-29, tačiau vėliau, pastebėjusi, kad pateikė klaidingą pažymą dėl ŽŪB „Agrowill Nausodė“, 2015-01-16 Agentūrai išsiuntė 2015-01-08 pažymą su teisingais duomenimis. Agentūra 2015-02-03 raštu pareiškėją informavo, kad Ministerija nusprendė neskirti pareiškėjai paramos pagal jos projektą. Pareiškėja 2015-02-11 gavo Agentūros raštą Nr. BRK-1396(10.2.2), kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad Agentūra nėra gavusi 2015-01-08 pažymos, todėl pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų nevertino. Pareiškėja Ministerijos sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015-03-30 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Nesutikdamas su priimtais sprendimais nurodė, kad tiek Komisija, tiek Agentūra savo priimtuose sprendimuose Taisyklių 12.2 punktą aiškiną skirtingai nei pareiškėja. Institucijų teigimu, Taisyklių 12.2 punktas aiškintinas taip, kad gaunamų pajamų procentinė dalis iš gyvulininkystės veiklos privalo būti skaičiuojama nuo visų gaunamų ūkio pajamų, tačiau ne tik nuo pajamų, gaunamų iš žemės ūkio veiklos. Nesutiko su Agentūros argumentais, jog pareiškėjas nurodė neteisingus duomenis apie pajamas gaunamas iš gyvulininkystės, nes pajamas skaičiavo tik nuo žemės ūkio pajamų, tačiau ne nuo visų pajamų. Toks Agentūros argumentas, pareiškėjos teigimu, nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, o be to, nei Taisyklėse, nei Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-26 įsakymu Nr. 3D-66 (toliau – ir Metodika), nėra reglamentuota ūkio pajamų sąvoka. Tuo tarpu pareiškėjas būdamas žemės ūkio subjektas ir vykdydamas žemės ūkio veiklą, pildydamas paraišką paramai ūkio pajamas suprato kaip pajamas, gaunamas būtent iš vykdomos žemės ūkio veiklos, kuria jis ir užsiima. Būtent dėl to pareiškėjas gaunamų pajamų dalį iš gyvulininkystės apskaičiavo nuo žemės ūkio pajamų, o ne nuo apskritai visų pajamų. Atitinkamai toks skirtingas Taisyklių 12.2 punkto nuostatos aiškinimas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes.

Pareiškėja skundo argumentais taip pat prieštarauja, kad Agentūra nevertino pareiškėjos papildomai pateiktų pažymų, kurios buvo pateiktos dar prieš priimant galutinį Ministerijos Kanclerio potvarkį. Pareiškėja pastebėjusi suklydimo faktą, vadovaujantis Paramos administravimo taisyklių 29 punktu, savarankiškai 2015-01-16 pateikė atnaujintas pažymas, taip ištaisydama pastebėtas klaidas, todėl Agentūra turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir priimti pareiškėjos pateiktas pažymas, kurios gali daryti įtaką galutinio sprendimo priėmimui. Tuo tarpu Agentūra pareiškėją tik informavo, kad paraiškos vertinimo procedūra yra baigta, o pareiškėjos tinkamumas paraiškai gauti vertinamas tik pagal paraiškos pateikimo dieną pateiktus dokumentus. Pareiškėjos teigimu, tuo Agentūra pažeidė gero administravimo principą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą neskirti paramos pareiškėjai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjos projektas „Kooperatyvo „AgroMilk“ galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas“ buvo vertinamas pakartotinai, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-14 sprendimą. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į teismo sprendimą buvo traktuojama, kad kooperatinė bendrovė „AgroMilk“, nors ir įsteigta 2009 m., tačiau laikytinas naujai įsteigtu ir pripažintu žemės ūkio kooperatyvu.

Analizuodama Taisyklių 12.2 punkto nuostatą nurodė, kad, šios nuostatos taikymas yra siejamas ne tik su pajamų iš žemės ūkio veiklos bet ir su visų ūkio pajamų procentinės dalies nustatymu. Šiuos argumentus grindė Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-26 įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ 2 priede nustatyta pažymos „Apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus“ forma bei šios pažymos 1 eilutėje nurodyta nuostata, kad „Pajamos iš viso“ yra gaunamos sudėjus „Žemės ūkio veiklos pajamas“ ir „Kitas pajamas“, taip pat Metodikos 2 punktu. Iš šių nuostatų darė išvadą, kad visos ūkio pajamos apima žemės ūkio veiklos pajamas ir kitas pajamas iš gyvulininkystės veiklos, todėl pajamos turi būti skaičiuojamos nuo viso ūkio pajamų (žemės ūkio veiklos pajamų ir kitų išlaidų).

Dėl pareiškėjos su paraiška pateiktų pažymų nurodė, kad iš 5 kooperatyvo narių tik ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų praėjusiais arba ataskaitiniais metais gavo iš gyvulininkystės veiklos (2012 m. – 78,18 proc.). Iš ŽŪB „Agrowill Spindulys“ pažymos buvo nustatyta, kad 2012 m. pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarė 0,00 proc. viso ūkio pajamų, ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2012 m. pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarė 3,23 proc. viso ūkio pajamų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai 2014-12-02 paklausimu buvo pasiūlyta pateikti pagrindžiančius dokumentus užtikrinant Taisyklių 12.2 p. reikalavimus. Pareiškėja pateikė pažymą dėl ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ iš kurios buvo nustatyta, kad 2012 m. pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarė 45,03 proc. visų ūkio pajamų bei pažymą dėl ŽŪB „Agrowill Nausodė“ iš kurios taip pat buvo nustatyta, kad 2012 m. pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarė 42,57 proc. visų ūkio pajamų. Šios pažymos buvo pateiktos dar su paraiška, tuo tarpu naujų duomenų pareiškėja nepateikė. Atsižvelgiant į tai buvo nustatyta, kad pareiškėjos paraiška neatitiko Taisyklių 26.1.3 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Remiantis Administravimo taisyklių 28 punktu nurodė, kad užregistravus paramos paraišką Agentūroje, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja Agentūra. Į papildomą informaciją, kurią savo iniciatyva pateikia pareiškėjas paramos vertinimo metu neatsižvelgiama. Papildoma informacija gali būti teikiama, jei ji negalėjo būti pateikta dėl objektyvių priežasčių, tačiau tokiu atveju būtina paaiškinti nepateikimo laiku priežastis. Tuo tarpu pareiškėja niekaip nepagrindė 2015-01-16 išsiųstos pažymos dėl ŽŪB „Agrowill Nausodė“ turinio pakeitimo priežasčių.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi savo paskaičiavimais, kuriuose nurodo kitokius procentus be to, pareiškėja duomenis pažymose skaičiuoja ne nuo visų ūkio pajamų, o tik nuo žemės ūkio veiklos pajamų. Pabrėžė, kad gyvulininkystės veiklos pajamos turi būti skaičiuojamos nuo visų ūkio pajamų. Pareiškėjos pateiktos pažymos taip pat neatitiko ir formos reikalavimų, nes pareiškėja pati sukūrė papildomą eilutę (4), kurioje nurodė ginčijamus skaičiavimus.

Taip pat nurodė, kad skundžiamas Potvarkis priimtas remianti teisės aktų nuostatomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-03-30 sprendimo Nr. 3R-123(AG-57/04-2015) ir Žemės ūkio ministerijos Kanclerio 2015-01-28 potvarkio Nr. 4D-10, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjos projektui – galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Žemės ūkio ministeriją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos paraišką dėl projekto – galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-14 sprendimo Nr. I-7648-968/2014 argumentus, pareiškėjos paraiška buvo vertinama pakartotinai. Įvertinus paraišką Ministerijos kanclerio 2015-01-28 potvarkiu Nr. 4D-10 (toliau – ir Potvarkis) buvo nuspręsta, jog pareiškėjos projektas nėra tinkamas paramai gauti, nes neatitiko Taisyklių 26.1.3 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Pareiškėja Ministerijos Potvarkio dalį, priimtą jos atžvilgiu, skundė Komisijai, kuri 2015-03-30 sprendimu Nr. 3R-123(AG-57/04-2015) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjui, kaip pateikusiam paramos paraišką pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, kai vykdoma gyvulininkystės veikla, taikytinos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2013-09-03 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-596. Šių Taisyklių 12.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjo ūkis priskiriamas gyvulininkystės veiklai, jei naujai įsteigto pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ne mažiau kaip 50 proc. narių užsiima gyvulininkyste ir kiekvienas kooperatyvo narys, užsiimantis gyvulininkyste, ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų praėjusiais arba ataskaitiniais metais gavo iš gyvulininkystės veiklos, ir kooperatyvas planuoja vykdyti gyvulininkystės gamybinę veiklą bei realizuoti gyvulininkystės produktus. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, kad vertinant paraišką buvo nustatyta, jog pareiškėja neatitiko šios Taisyklių nuostatos, nes prie paraiškos ir vėliau pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėja neįrodė, kad bent trys bendrovės iš penkių (kooperatyvą sudaro penki nariai: ŽŪB „Agrowill Kairėnai“, ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, ŽŪB „Agrowill Nausodė“ ir ŽŪB „Agrowill Spindulys“), t. y. ne mažiau kaip 50 proc. narių, užsiimančių gyvulininkyste, ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų praėjusiais arba ataskaitiniais metais gavo iš gyvulininkystės veiklos. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, kad šalys skirtingai aiškina Taisyklių 12.2 punkte įtvirtintą nuostatą, jog gaunamų pajamų procentinė dalis iš gyvulininkystės veiklos privalo būti skaičiuojama nuo visų gaunamų ūkio pajamų, o ne iš pajamų, gaunamų iš žemės ūkio veiklos. Būtent tokios pozicijos laikosi pareiškėja, kuri gaunamų pajamų procentinę dalį iš gyvulininkystės veiklos skaičiavo iš pajamų, gaunamų tik iš žemės ūkio veiklos, o ne nuo visų pajamų. Pareiškėjos teigimu, teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, kas konkrečiai sudaro ūkio pajamas, todėl, pareiškėjos manymu, išvadą, kad visas ūkio pajamas sudaro žemės ūkio pajamos ir kitos pajamos Agentūra padarė remdamasi tik savo nuomone. Taigi pareiškėja byloje iš esmės neginčija, jog gaunamų pajamų procentinę dalį iš gyvulininkystės veiklos skaičiavo tik iš pajamų gaunamų iš žemės ūkio veiklos, o ne nuo visų gautų pajamų.

Žemės ūkio veiklos subjektų (šiuo atveju ir pareiškėjos) pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, apskaičiavimą, jei siekiant gauti Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai arba kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, toks apskaičiavimas yra būtinas, reglamentuoja žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Žemės ūkio ministro 2003-02-26 įsakymu Nr. 3D-66. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, tikslus pajamų dalies apskaičiavimas, nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas, o tam tikra apskaičiuota pajamų dalis tiesiogiai lemia vertinamo projekto atitikimą/neatitikimą Taisyklių 12.2 punkto reikalavimams. Metodikos 2 priede yra nustatyta pažymos apie Žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus forma. Pažymos 1 punkte nurodyta, kad pajamas iš viso sudaro žemės ūkio veiklos pajamos ir kitos pajamos. Metodikos 2 punkte nurodyta, kad žemės ūkio veiklos pajamos tai pajamos, kurios gaunamos iš pagamintų žemės ūkio produktų ir iš jų gautų maisto ar ne maisto produktų realizavimo, paslaugų žemės ūkiui teikimo, bei kitos su žemės ūkio veikla susijusios pajamos, nurodytos Metodikos 3.4 ir 3.5 papunkčiuose, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. Tuo tarpu kitos pajamos apibūdintos kaip pajamos, kurios gautos realizavus produktus, nesusijusius su žemės ūkio veikla, taip pat iš veikloje naudojamo turto realizavimo, jo nuomos, alternatyviosios veiklos, finansinės veiklos ir kitos su žemės ūkio veikla nesusijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. Taigi iš paminėtų teisės nuostatų darytina išvada, kad į žemės ūkio veiklos subjektų pajamas taip pat įeina ir pajamos gaunamos ne tik iš žemės ūkio veiklos. Minėta, jog Metodikos nuostatos taikytinos tuomet, kai reikalinga apskaičiuoti žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalį, gaunamą iš žemės ūkio veiklos, tuo atveju, kai siekiama gauti Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai arba kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. Todėl vertinant pareiškėjos projektą (atitikimą Taisyklių 12.2 punktui) paramai gauti yra būtina vertinti iš gyvulininkystės veiklos gaunamų pajamų procentinę dalį, kuri būtent ir apskaičiuojama nuo visų pajamų, reglamentuotų Metodikos nuostatose. Kaip jau minėta, Metodikos nuostatos, tame tarpe ir pažymos forma, aiškiai ir suprantamai reglamentuoja, kas laikytina visomis gaunamomis ūkio pajamomis Taisyklių 12.2 punkto prasme, todėl nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad išvadą, jog ūkio pajamas sudaro žemės ūkio pajamos ir kitos pajamos, Agentūra padarė remdamasi tik savo subjektyvia nuomone. Atitinkamai nepagrįstais vertintini ir pareiškėjos skundo argumentai dėl lingvistinės ir sisteminės Taisyklių ir Metodikos nuostatų analizės, kuomet buvo priimta išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju reikia apskaičiuoti pajamas iš gyvulininkystės, todėl procentinė pajamų dalis turėtų būti skaičiuojama tik nuo visų žemės ūkio pajamų.

Apibendrinant šiuo aspektu išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad visomis pajamomis laikytinos pajamos gautos iš žemės ūkio veiklos pajamų ir kitų pajamų. Šių pajamų sąvokas reglamentuoja Metodikos 2 punkto nuostatos.

Pareiškėja skundo argumentais taip pat prieštarauja, kad Agentūra nevertino pareiškėjos papildomai pateiktos pažymos dėl ŽŪB „Agrowill Nausodė“, kuri Agentūrai buvo pateikta su 2015-01-16 raštu, pastebėjus, kad duomenys anksčiau pateiktoje ŽŪB „Agrowill Nausodė“ pažymoje buvo nurodyti klaidingai.

Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad tik ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ 2012 m. iš gyvulininkystės veiklos gaudama 78,18 proc. visų pajamų, atitiko Taisyklių 12.2 punkto reikalavimus. Tuo tarpu kitų bendrovių rodikliai buvo mažesni nei 50 proc. nuo visų gautų pajamų. Agentūra 2014-12-02 paklausimu pareiškėjos prašė pagrįsti pateiktų duomenų atitikimą Taisyklių 12.2 punktui. Pareiškėja vykdydama paklausimą papildomai pateikė pažymas dėl ŽŪB „Agrowill Nausodė“ ir ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“. Iš pateitų pažymų buvo nustatyta, kad nei viena iš šių bendrovių neatitiko Taisyklių 12.2 punkte nustatytų reikalavimų (pateikti rodikliai taip pat mažesni nei 50 proc. nuo visų gautų pajamų). Pareiškėjos paraiškos vertinimas buvo baigtas ir 2015-01-13 raštu buvo perduotas vertinti Ministerijos projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, I atrankos komitetui, kurio posėdis įvyko 2015-01-14 (Komisijos byla, I t., b. l. 164). Tuo tarpu pareiškėja ŽŪB „Agrowill Nausodė“ naują pažymą, kurioje nurodyta, kad pajamų procentinė dalis iš gyvulininkystės – 50,27 proc., Agentūrai pateikė 2015-01-16, t. y. jau po projekto perdavimo svarstymui.

Paramos administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 28 punkte nustatyta, kad užregistravus paramos paraišką Agentūroje, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja Agentūra (išskyrus informaciją apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir 29 punkte nurodytus atvejus). Į papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paramos paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama. Šių taisyklių 29 punkte nustatyta, kad pareiškėjas gali pateikti papildomą informaciją be paklausimo, jei ji yra svarbi objektyviam paramos paraiškos įvertinimui, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikta teikiant paramos paraišką <...>. Pateikiant papildomus dokumentus būtina raštu paaiškinti, dėl kokių priežasčių dokumentai nepateikti kartu su paramos paraiška. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja papildomą ŽŪB „Agrowill Nausodė“ pažymą pateikė jau po to, kai projektas buvo svarstytas Ministerijos projektų atrankos komitete, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jokios objektyvios priežasties, sutrukdžiusios tinkamai parengtus dokumentus pateikti su paraiška, ar vėliau į Agentūros paklausimą, nepateikė, todėl papildomai pateikta pažyma dėl ŽŪB „Agrowill Nausodė“ pagrįstai nebuvo vertinama. Pareiškėja teikdama papildomą pažymą nesilaikė Paramos administravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų (28, 29 punktai), todėl nėra pagrindo išvadai, kad Agentūra pažeidė gero administravimo principą, ar reikalavimą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kita vertus, pažymėtina, jog, kaip nustatyta Taisyklių 12.2 punkte, pareiškėjo ūkis galėtų būti priskiriamas gyvulininkystės veiklai, jei naujai įsteigto pripažinto žemės ūkio kooperatyvo (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra) ne mažiau kaip 50 proc. narių užsiima gyvulininkyste. Tuo tarpu bylos medžiaga nustačius, kad trys bendrovės, t. y. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ (45,03 proc.), ŽŪB „Agrowill Spindulys“ (0,00 proc.) ir ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (3,23 proc.), o tai atitinkamai sudaro daugiau nei 50 proc. kooperatyvo narių, praėjusiais arba ataskaitiniais metais negavo daugiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų iš gyvulininkystės veiklos, todėl pareiškėjos veikla negali būti priskirtina gyvulininkystės veiklai. Todėl, kaip teisingai konstatuota Komisijos sprendime, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 26.1.3 p. nuostatomis pareiškėjos projekto veikla nėra susijusi su remiama priemonės veikla.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad panaikinti 2015-01-28 Žemės ūkio ministerijos Kanclerio potvarkį Nr. 4D-10, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjos projektui – galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“, skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Žemės ūkio ministerijos Kanclerio potvarkio teisėtumo buvo atmestas, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja trečiuoju reikalavimus prašo įpareigoti Žemės ūkio ministeriją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos paraišką dėl projekto – galvijų laikymo bazių ir pašarų ruošimo technikos modernizavimas. Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl nusprendus nenaikinti skundžiamų sprendimų, šis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „AgroMilk“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.