- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1098-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36682-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- I. K., T. F. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) I. K. ir T. F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K. ir T. F. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N. ir A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė antstolio A. N. veiksmus, t. y. 2016 m. rugsėjo 16 d. 9 val. 7 min. atliktą seifo dėžučių Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368 atidarymą, pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2016 m. rugsėjo 16 d. antstolio turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02042. Nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes antstolis pareiškėjams priklausančias dėžutes atidarė nedalyvaujant pareiškėjams ar jų atstovui. Antstolio veiksmai yra neteisėti dar ir dėl to, kad jis atliko vykdymo veiksmus ir pareiškėjos atžvilgiu, kuri nėra skolininkė.Antstolis 2016 m. spalio 6 d. patvarkymu skundą atsisakė tenkinti. Pažymėjo, kad antstolis turto patikrinimo nevykdė, o vykdė turto apžiūrą, siekdamas identifikuoti seifų dėžutėse esantį turtą, skolininkui pačiam po pakartotinių įpareigojimų nevykdant pareigos pateikti informaciją apie seifo dėžutėse saugomą turtą. Seifo dėžutės yra pareiškėjo vardu, o pareiškėja nurodoma tik kaip seifo naudotoja. Anot antstolio, turto aprašyme dalyvavo antstolio paskirtas atstovas, kas atitinka įstatyminį reglamentavimą. Antstolis nesprendė turto priklausomybės klausimo kuriam nors iš asmenų, o turtą tik aprašė – turtas ir toliau saugomas banke.Suinteresuotas asmuo išieškotojas A. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi skundo dalį dėl pareiškėjo T. F. K. reikalavimų paliko nenagrinėtą, o pareiškėjos I. K. skundą atmetė. Priteisė suinteresuotam asmeniui A. K. iš pareiškėjos I. K. 1549,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad Vilniaus miesto teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjui T. F. K. buvo nustatytas terminas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1000 Eur užstatą galimų suinteresuoto asmens A. K. bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Nustatytu laiku pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teismas skundo dalį dėl T. F. K. reikalavimų paliko nenagrinėtą.Teismas nustatė, kad antstolis A. N., vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0157/16/00285 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016, ir vykdomąją bylą Nr. 0157/15/02042 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2T-110-370/2015, 2016 m. vasario 26 d. turto arešto aktu areštavo AB banke „Swedbank“ esančias skolininko T. F. K. seifų dėžutes Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368, uždrausdamas disponuoti jose esančiu turtu. 2016 m. liepos 27 d. antstolis įpareigojo skolininką T. F. K. pateikti informaciją, koks turtas saugomas skolininko vardu AB banke „Swedbank“ seifo dėžutėse (pateikti saugomo turto sąrašą). 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu antstolis pavedė AB bankui „Swedbank“ sudaryti sąlygas skolininko vardu esančių seifo dėžučių apžiūrai. 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimu antstolis informavo skolininko atstovę advokatę A. R. apie seifo dėžučių apžiūrą ir pakvietė dalyvauti apžiūroje 2016 m. rugsėjo 15 d. 10 val. 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymu pareiškėjo atstovė dėl užimtumo byloje prašė atidėti seifo dėžučių apžiūrą. 2016 m. rugsėjo 15 d. antstolis informavo atstovę apie pasikeitusį turto apžiūros laiką ir nurodė, kad turto apžiūra įvyks 2016 m. rugsėjo 16 d. 9 val. Skolininko atstovė 2016 m. rugsėjo 15 d. pakartotiniu prašymu prašė atidėti apžiūros laiką. 2016 m. rugsėjo 16 d. 9 val. 7 min. atvykus į AB banką „Swedbank“, patekus į seifų skyrių, atidarytos seifų dėžutės Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368; turto aprašu Nr. B-92305 aprašytas seifo dėžutėse saugomas turtas. Turto apraše nurodyta, kad sudarant turto aprašą dalyvavo išieškotojos atstovas advokatas V. Š., antstolio padėjėjas D. K., AB banko „Swedbank“ atstovės (trijų asmenų komisija). Turto apraše taip pat nurodyta, kad skolininkas ir jo atstovas apžiūroje nedalyvavo.Teismas sprendė, kad skolininkas ir pareiškėja apie turto apžiūrą tinkamai informuoti, priežasčių, dėl kurių į apžiūrą negali atvykti skolininkas ar kitas jo įgaliotas atstovas, nenurodė. Skolininko atstovė buvo informuota apie ketinamą atlikti areštuoto turto apžiūrą. Aprašant skolininko turtą dalyvavo antstolio paskirtas turto saugotojas – AB bankas „Swedbank“, todėl šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad turto apžiūra ir aprašymas neatvykus skolininkui, pareiškėjai ar jų atstovui vyko nepažeidžiant CPK 677 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad seifo dėžutėse esantis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl antstolis nepagrįstai atliko ir pareiškėjai priklausančio turto apžiūrą, nors ji nėra vykdymo proceso dalyvė. Antstolis nesprendė skolininko vardu esančiuose seifuose buvusio aprašyto turto priklausomybės, tačiau aprašė visą seifo dėžutėse esantį turtą, kuris saugomas banke. Be to, skolininkas 2015 m. gruodžio 14 d. rašte nurodė, kad jam priklauso asmeninis turtas ir asmeniniai daiktai laikomi AB banko „Swedbank“ seifo dėžutėse. Pareiškėja skunde nenurodė, kuris turto apraše aprašytas turtas priklauso jai nuosavybės teisėmis, todėl vertintini kaip deklaratyvūs jos teiginiai, grindžiami turto priklausymu jai. Be to, iš AB banko „Swedbank“ rašto matyti, kad skolininko seifo dėžutėmis Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368 naudojosi tik pats skolininkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Apžiūrint turtą nedalyvavo pareiškėjai nei jų atstovai, dėl ko buvo grubiai pažeistos jų teisės vykdymo procese. Antstolis neatsižvelgė į pareiškėjų atstovės pageidavimą apžiūrą paskirti jai patogiu laiku, nes pakirtais laikais ji negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių (dėl dalyvavimo kitose bylose).Teismas netinkamai taikė CPK 677 straipsnio 1 dalies normą, neatsižvelgė į normoje nustatytą imperatyvą, kad apžiūroje turi dalyvauti skolininkas. Pareiškėjai yra pasirinkę vykdymo procese dalyvauti per atstovę advokatę, todėl advokatė turėjo objektyvią galimybę dalyvauti apžiūroje. Antstolis neatsižvelgė į atstovės negalėjimą dalyvauti apžiūroje jo paskirtu metu, veikė išimtinai išieškotojo interesais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankas yra teisėtai paskirtas turto saugotojas.Nepagrįstai vykdymo veiksmai atlikti ir I. K. atžvilgiu, be jos žinios vykdant apžiūrą jai priklausančių daiktų, nors ji nėra vykdymo proceso šalimi.Pareiškėjai apie jų atžvilgiu ketinamus atlikti veiksmus nebuvo informuoti, kadangi juos atlikti nutarta labai operatyviai.Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo iš pareiškėjos priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės.
Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:Teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdymo procesas vyko nepažeidžiant CPK 677 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Skolininko (jo atstovo) nedalyvavimas aprašant turtą nelaikytina užkertantis kelią apžiūrai, nes, priešingu atveju, nesant skolininko geros valios ir bendradarbiavimo, turto aprašymas taptų apskritai neįmanomas, o tai paneigtų paties turto aprašymo instituto esmę ir paskirtį.Sutiko su teismo išvada, kad skolininko turto saugotoju paskirtas AB „Swedbank“, kuriame buvo seifų dėžutės. Tai tinkamai atsispindi ir turto apraše. Atmestinas skundo argumentas, kad turto saugotojas paskirtas neteisėtai, nes saugomas ir skolininko sutuoktinės turtas (koks konkrečiai turtas ji nenurodė, o skolininkas raštu pateikęs antstoliui informaciją, jog seifų dėžutėse yra jo asmeninis turtas).Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: T. F. K. atskirąjį palikti nenagrinėtu, I. K. atskirąjį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:Pareiškėjai klaidingai aiškina CPK 677 straipsnio 3 dalies normą, teigdami, kad antstoliui aprašant turtą skolininko dalyvavimas yra būtinas, nes pačioje normoje nurodyti ir kiti subjektai, kurie dalyvauja vietoj skolininko, kai paties skolininko nėra.Pareiškėjų atstovei advokatei A. R. buvo tinkamai pranešta apie numatomą turto aprašymo vietą ir laiką, toks informavimas laikomas tinkamu ir pareiškėjų informavimu. Todėl aprašant turtą galėjo dalyvauti tiek ji, tiek patys pareiškėjai, tiek kiti jų įgalioti atstovai, nes pareiškėjai byloje turi ir kitus atstovus – advokatus R. D. ir G. M.. Pagal CPK 627 straipsnį advokatės užimtumas kitose bylose nelaikomas pagrindu antstoliui atidėti vykdymo veiksmus.Seifo dėžučių nuomos sutartys sudarytos skolininko vardu. Pats skolininkas 2015-12-14 rašte nurodė, kad jam priklauso asmeninis turtas ir asmeniniai daiktai, laikomi AB „Swedbank“ seifo dėžutėse. Pareiškėja tik skunde pradėjo tvirtinti neva turtas jai priklauso bendrosios nuosavybės teise. Antstolis nesprendžia turto priklausomybės klausimo, o tik vykdo CPK 677 straipsnyje nustatytą pareigą dėl turto aprašo sudarymo.Pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydis nepagrįstai didelis. Byloje buvo parengtas atsiliepimas į pareiškėjų skundą su išsamia teisine argumentacija ir motyvuotu prašymu taikyti pareiškėjo atžvilgiu užstatą, atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriame buvo keliami užstato teisės instituto taikymo ir aiškinimo klausimai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Byla yra su užsienio elementu, kas patvirtina jos sudėtingumą. Susisiekimas, pozicijos derinimas su užsienyje gyvenančia atstovaujamąja (jos teisininkais JAV), vertimai, reikalauja papildomų darbo sąnaudų. Dėl to 1549,30 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas realiu, protingu ir teisingu.Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi skundą dalyje dėl skolininko paliko nenagrinėta. Atskiruoju skundu nėra ginčijama ši nutarties dalis, todėl skolininko T. F. K. atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skolininko T. F. K. atskirojo skundo
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi skolininko T. F. K. skundą paliko nenagrinėtą. Nors pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu ginčijama visoje apimtyje, tačiau atskirajame skunde nenurodytas nei vienas argumentas dėl teismo nutarties neteisėtumo dalyje dėl skolininko skundo palikimo nenagrinėtu. Todėl, nesant apelianto nesutikimo motyvų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės dėl jų pasisakyti. Todėl atskirasis skundas dėl teismo nutarties dalies, kuria skolininko T. F. K. skundas paliktas nenagrinėtas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjos I. K. atskirojo skundo
Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis A. N., vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0157/16/00285 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016, ir vykdomąją bylą Nr. 0157/15/02042 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2T-110-370/2015, 2016 m. vasario 26 d. turto arešto aktu areštavo AB banke „Swedbank“ esančias skolininko T. F. K. seifų dėžutes Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368, uždrausdamas disponuoti jose esančiu turtu. 2016 m. liepos 27 d. antstolis įpareigojo skolininką T. F. K. pateikti informaciją, koks turtas saugomas skolininko vardu AB banke „Swedbank“ seifo dėžutėse. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas įvykdė antstolio įpareigojimą dėl informacijos apie seifo dėžutėse saugomą skolininko turtą. Antstolis ėmėsi CPK 677 straipsnyje nustatytų veiksmų skolininko turtui seifo dėžutėse aprašyti.Apeliacinis teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad antstolis atlikdamas turto aprašymą pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalį. Remiantis teisiniu reglamentavimu, surašant turto aprašą, turi dalyvauti skolininkas. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu šių nėra, dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui) (677 straipsnio 3 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą skolininko nedalyvavimas aprašant turtą nelaikytinas užkertančiu kelią turto apžiūrai. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad skolininko dalyvavimas turto apžiūroje yra privalomas, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad areštuojant skolininko T. F. K. turtą nei jis, nei jo šeimos nariai, nei atstovai nedalyvavo, nors apie numatomą turto apžiūrą ir jo aprašymą vykdymo proceso dalyviai bei atstovė buvo informuoti tinkamai. Nors atskirajame skunde remiamasi tuo, kad advokatė negalėjo dalyvauti apžiūroje dėl užimtumo kitose bylose, tačiau atstovo užimtumas kitose bylose nelaikytinas priežastimi, sudarančia pagrindą antstoliui atidėti vykdymo veiksmus (CPK 627 straipsnis). Todėl turto apžiūroje nedalyvaujant skolininkui ir jo šeimos nariams, atstovei, antstolio paskirto turto saugotojo (administratoriaus) (šiuo atveju AB bankas „Swedbank“) įgaliotų atstovų dalyvavimas turto aprašyme yra tinkamas CPK 677 straipsnio 3 dalies reikalavimų įvykdymas.Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad apeliantės teisės buvo pažeistos dėl to, kad antstolis sudarė ne tik skolininko, bet ir jos (skolininko sutuoktinės) turto aprašą, nors apeliantė nėra vykdymo proceso dalyvė. CPK 677 straipsnis įpareigoja antstolį sudaryti areštuojamo turto aprašą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis ne vieną kartą patvarkymais įpareigojo skolininką bei jo sutuoktinę pateikti informaciją apie banko seifuose saugomą turtą, tačiau skolininkas neįvykdė pareigos antstoliui pateikti informaciją (CPK 645 straipsnis). Kita vertus, net ir tuo atveju, jei seifo dėžutėse būtų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, toks turto statusas neapriboja antstolio teisės tokį turtą areštuoti, jei jame nėra nustatytos skolininko ir jo sutuoktinės dalys (CPK 145 straipsnio 5 dalis, 667 straipsnis). Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antstolis nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria suinteresuotam asmeniui A. K. iš jos priteista 1549,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos manymu, priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės, nes byla nesudėtinga, byloje buvo rengti du nedidelės apimties procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.16 punktuose nustatytas galimai maksimalias sumas, bylos sudėtingumą, darbo sąnaudas, procesinių dokumentų (atsiliepimas į pareiškėjų skundą, prašymas taikyti pareiškėjo atžvilgiu užstatą, atsiliepimas į atskirąjį skundą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) apimtis, teisinga ir protinga bylinėjimosi išlaidų suma laikytina 1000 Eur. Dėl nurodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, sumažinant suinteresuotam asmeniui A. K. iš pareiškėjos I. K. priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1549,30 Eur iki 1000 Eur.
Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
Suinteresuotas asmuo A. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 607,10 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius duomenis.Remiantis CPK 98 straipsnio 1–2 dalimi ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 punktu maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą sudarytų 335,48 Eur (838,7×0,4). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, į teisinių paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma mažintina ir suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 335 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. K. ir T. F. K. atskirąjį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinę dalį, sumažinant suinteresuotam asmeniui A. K. iš pareiškėjos I. K. priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1549,30 Eur iki 1000 Eur. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. K. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 335 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.