Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-28179-775/2016 pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. K., V. B., B. G., A. K., O. K., S. K., L. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. K., siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po sutuoktinio A. K. mirties (2002 m. liepos 11 d.) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. K. pareiškimą, ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nors juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamasis turtas (tiek pastatai, tiek žemės sklypas), esantys (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į jį, nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, todėl pareiškėja jų paveldėti negalės ir tokio fakto nustatymas nesukurs jai teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:VĮ Registrų centras pareiškėjai nurodė, kad teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ji galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą turtą bei daiktines teises į paveldėtą turtą, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas sukels jai teisines pasekmes.Nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nereiškia, kad nekilnojamųjų daiktų nėra ar, kad nuosavybės teisė yra prarasta, kadangi teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas. A. K. nors ir nepasinaudojo įregistruoti nuosavybės teise valdomų pastatų Nekilnojamojo turto registre ir valdomų pastatų iki savo mirties 2002 metų neįregistravo, tačiau nuosavybės teisės į minėtą turtą ir paties turto neprarado. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi ir kasacinio teismo praktika, civilinės bylos Nr. 3K-3-388/2010, 3K-3-93/2009 ir 3K-3-175/2009, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, o nagrinėjimo dalykas nėra analogiškas ir iš esmės savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, tačiau nenurodė pareiškėjai į kurią instituciją ji turi kreiptis. Pažymi, kad pareiškėja neturi kitų galimybių, kaip neteismine tvarka nusistatyti faktą, kad ji, po sutuoktinio mirties, priėmė palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, priešingu atveju, būtų pažeista jos paveldėjimo teisė.Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (pareiškėja) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po 2002 m. liepos 11 d. mirusio sutuoktinio, A. K., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad mirus sutuoktiniui, liko jų santuokos metu kartu su sutuoktiniu statyti pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) taip pat asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, kuriuos ji faktiškai valdo ir rūpinasi kaip savais iki šiol nuo sutuoktinio mirties momento. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paveldėjimo tikslu siekiamas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi nekilnojamas turtas, kurį pareiškėja siekia paveldėti, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ir dėl to pareiškimą atsisakė priimti. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria spręsta, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių, pagrįstumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, nagrinėjamu ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrąja prasme įpėdiniui palikimo priėmimo nustatymo faktas sukelia teisines pasekmes – jis, nustačius palikimo priėmimo faktą, gali realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kita vertus, jam taip pat gali kilti ir atitinkamos pareigos. Konkrečiu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, t. y. kad ji priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinio mirties, sukeltų tiesiogines materialinio teisinio pobūdžio pasekmes pareiškėjai, t. y. sukurtų tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, tame tarpe ir galimybę įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Vis dėlto, įpėdinis, siekdamas įgyvendinti teises į paveldėtą turtą visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog apeliantė, po savo sutuoktinio mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ji galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą. Tuo tarpu, vien ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į jį, nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, nesuteikia pagrindo išvadai, kad toks prašymas konkrečiu atveju dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008. ir kt.) pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra svarbus teisinės registracijos atlikimo faktas, kadangi paveldimais objektais gali būti visi palikėjo turėti materialūs ir nematerialūs dalykai, nepriklausomai nuo jų registravimo viešame registre.Remiantis nustatytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju pareiškimo priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos G. K. pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo.