Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose ir jos pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 28 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Ž., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas dėl to, kad jis, iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž., 2018 m. lapkričio 28 d. apie 7.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, E. Ž. išdaužus AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelių, lango stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį, iš jo pagrobė svetimą M. Z. priklausantį turtą: metalinę dėžutę, 20 eurų vertės, su joje buvusiu 41 centu, padarydamas M. Z. 20,41 euro turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka E. G. kaltei pagrįsti, jo veiksmai tinkamai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl jam paskirta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas nenustatė.

3. Nuteistojo gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – atidėti E. G. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. G. paskirtos bausmės yra neteisėtas ir neteisingas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl keistinas.

3.2. Pasak apelianto, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir ji neatliks auklėjamojo poveikio. Nors nuteistasis anksčiau teistas, tačiau nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, nepasižymėjo dideliu pavojingumu, niekam nesukėlė didelių nepatogumų ir neigiamų turtinių pasekmių. Nuteistasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, atlygino žalą, jis siekia taisytis, ieškosi darbo, registravosi Užimtumo tarnyboje. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog nuteistasis suprato savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo poelgį, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Nuteistojo nusikalstami poelgiai yra atsitiktiniai, jis turi emocinių problemų, dėl kurių kai kurie jo veiksmai yra spontaniški, visiškai neapgalvoti. Pasak apelianto, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pakenktų teigiamiems nuteistojo socialiniams ryšiams ir jam turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jo elgesys gali pasikeisti į teigiamą pusę, atidėjus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatytam maksimaliam terminui, paskiriant jame numatytas pareigas, tuo bus įgyvendintas teisingumo principas.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad, nors nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau ji priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Aiškaus nusikalstamų veikų modelio nuteistojo elgesyje nėra. Be to, įvertinus pagrobto turto vertę (22,41 Eur), šis apysunkis nusikaltimas yra mažesnio pavojingumo, didelės žalos ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, civilinis ieškovas nuteistajam pretenzijų neturėjo, kadangi turtinė žala buvo atlyginta.

3.4. Atkreipiamas dėmesys, jog šios baudžiamosios bylos išskirtinumą lemia aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs dalį paskirtos bausmės (buvo suimtas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 28 d.). Nėra jokių duomenų, kad per pastaruosius tris mėnesius laisvėje nuteistasis padarė naujus teisės pažeidimus. Iš nuteistojo teistumų istorijos galima daryti išvadą, kad realus likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam nėra tikslingas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. G. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau teigia, jog nuteistajam paskirta realiai pataisos įstaigoje atliekama terminuoto laisvės atėmimo bausmės per griežta, prašo jos vykdymą atidėti maksimaliam BK 75 straipsnyje numatytam terminui. Apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėja jo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

9. Nagrinėjamu atveju E. G. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi formalusis pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Tačiau vien jo terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui taikyti nepakanka, kadangi teismui kiekvienu atveju būtina įvertinti ir materialiuosius BK 75 straipsnyje numatytus kriterijus, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Tai yra turi būti atsižvelgiama ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, juo padarytą žalą, tačiau ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinamos atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, jų reikšmė. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Tokios galimybės visiškai pagrįstai bei teisėtai nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikaltimų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis E. G. tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė būdamas penkis kartus teistas, sistemingai baudžiamas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaip pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nuteistasis, nusikaltimą jis padarė dėl menkavertės priežasties, kadangi jam išėjus iš bausmės atlikimo vietos reikėjo pinigų, tokiu būdu jis, nesiekdamas užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio, sąmoningai, aktyviais veiksmais pažeidė probacijos sąlygas ir nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu 2018 m. rugsėjo 27 d. bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, ankstesniais nuosprendžiais E. G. taip pat buvo skiriamos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas, bauda), taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis tokiu būdu nebuvo įgyvendinta, kadangi nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. E. G. nesilaikius bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, jis buvo pasiųstas atlikti bausmę pataisos namuose. Nors, kaip teisingai pažymima gynėjo skunde, turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas nėra būdingas nuteistojo nusikalstamų veikų modeliui, tačiau, įvertinus tai, kad rūšinis jo veikų pavojingumas didėja, o ankstesniais nuosprendžiais skiriamų įpareigojimų dirbti ar registruotis darbo biržoje nuteistasis tinkamai nevykdė, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti taikant probaciją, kuri iki šiol nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo neefektyvi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis ne tik nesilaikė teismo jam nustatytų pareigų, tačiau kviečiamas neatvykdavo pas probacijos pareigūnus, administracine tvarka buvo baustas dėl to, kad 2018 m. sausio 9 d. išplūdo policijos pareigūnus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, iš ko galima spręsti, jog nuteistasis į jam taikomą priežiūrą nestruktūruotoje aplinkoje žiūri su išlygomis, nėra linkęs laikytis ne tik jam skiriamų teismo įpareigojimų, bet ir bendrųjų visuomenės normų reikalavimų.

11. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog gynėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors skunde pagrįstai pažymima, jog nusikalstamos veikos pavojingumas atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, mažesnis nei rūšinis, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus tai, jog nusikaltimas, be kita ko, padarytas veikiant bendrininkų grupe, kas lemia didesnį veikos pavojingumą, savaime nesudaro pagrindo dar kartą taikyti nuteistajam probaciją atidedant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad nuteistasis nėra linkęs tinkamai ir be pažeidimų laikytis jam nustatomų įpareigojimų, būdamas nestuktūruotoje aplinkoje, todėl, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, nebus pasiekti bausmės tikslai, nesant pagrindo manyti, jog nuteistasis toliau nebedarys nusikalstamų veikų.

12. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nepavyko pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Į jo gynėjo skunde nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, kuris nustatytas mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai taikė nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. G. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio atmesti.