- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 1-567-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-44535-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
nukentėjusiajam A. G.
nedalyvaujant civilinių ieškovų-Kauno teritorinės ligonių kasos, VSDFV Kauno skyriaus atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Krasnojarske, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. T. 2017-08-30 apie 08.30 val. viešoje vietoje-prie prekybos centro „Senukai“, automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia sudavė ranka du smūgius A. G. į veidą bei vieną kartą koja įspyrė į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairės krumplinės ataugos lūžimą ir kairės alkūnės sumušimą, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, kaltinamasis A. T. 2017-08-30 apie 08.30 val. prie prekybos centro „Senukai“, automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia sudavė du smūgius ranka A. G. į veidą, bei vieną kartą koja įspyrė į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. apatinio žandikaulio kairės krumplinės ataugos lūžimą ir kairės alkūnės sumušimą, taip nukentėjusiajam A. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-30 d. apie 8 val. atvyko į prekybos centrą „Senukai“. Vaikščiodamas po parduotuvę, pasiėmė žirkles augalams karpyti ir komplektą grąžtų. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų, todėl praėjo pro kasas, nesusimokėjęs už prekes. Jam praėjus pro kasas ir jau išėjus iš parduotuvės, einant link parduotuvės „Banginis“ pamatė, kad link jo atbėga apsaugos darbuotojas. Prisivijęs apsaugos darbuotojas pasakė, kad A. T. apsivogė. A. T. jam kumščiu trenkė į veidą du kartus. Tuomet apsaugos darbuotojas jį pargriovė ir jie ėmė ritinėtis. Kad spirtų apsaugos darbuotojui iš kojos, neatsimena. Po to prie jų atbėgo dar vienas apsaugos darbuotojas ir jį sulaikę nusivedė į apsaugos postą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams jį išsivežė ir pristatė į policijos komisariatą.
Dėl to, kas įvyko, gailisi, civilinius ieškinius pripažįsta visiškai.
Kadangi kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovu. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbo funkcijos yra prižiūrėti parduotuvės apsaugos darbuotojų darbą, prižiūrėti parduotuvės apsaugos tvarką. Jo darbo grafikas yra slenkančiu grafiku, dirba kas tris dienas nuo 7 val. iki 22 val. ir taip keičiasi. 2017-08-30 d. atėjo į darbą pagal grafiką nuo 7 val., atidarė parduotuvę, ir pagrindę būna apsaugos poste prie kamerų. Apie 8:15 val. praeidamas pro vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kaip parduotuvėje vyriškis stovi prie įrankių ekspozicijos skyriuje prie replių ir pamatė kaip vyriškis pasiėmęs reples karpo apsaugos žymeklius nuo žirklių, kad nesuveiktų išeinant iš parduotuvės per apsaugos stulpelius. Pamatė per vaizdo kameras kaip vyriškis nukarpęs apsaugos žymeklius išeina iš minėto skyriaus ir jis tada iškart iš apsaugos posto išėjo, kad eiti ieškoti minėto vyriškio ir tik jam išėjus į lauką pamatė kaip minėtas vyriškis išėjęs iš parduotuvės eina link PC "Banginis". Jis paskui minėtą vyriškį pradėjo eiti ir jį pasivijęs minėtą vyriškį prisistatė, kad yra apsaugos vadovas ir, kad minėtam vyriškiui reikės eiti su juo iki apsaugos posto. Bet minėtas vyriškis pradėjo jam sakyti, kad jis imtų jo pavogtus daiktus ir jis galėtų eiti. Bet minėtam vyriškiui vėl paaiškinus, kad jis turės eiti su juo, jis jo neklausė ir minėtas vyriškis jam trenkė su kartus kumščiu į veido sritį, į kairės pusės žandikaulį. Ir dar bandė jam koja įspirti į tarpukojį, bet jis kairės rankos alkūne nuleidęs užblokavo jo smūgį ir visas smūgis jam kliuvo į kairės rankos alkūnę. Tada jis minėtą vyriškį pervertė ant žemės ir laikė jį, kad jis nepabėgtų. Po kelių minučių prie jo atėjo parduotuvės direktorė ir paskui ją atėjo apsaugos darbuotojas, kur minėtą vyriškį nusivedė į apsaugos postą. Per tą laiką parduotuvės direktorė iškvietė policiją, atvykus policijai, perdavė minėtą vyriškį policijos pareigūnams ir jam iškvietė GMP. Po įvykio jį apžiūrėjo medikai dėl alkūnės sužalojimo ir gavo nedarbingumą 8 dienoms. Dėl šio įvykio patyrė daug nepatogumų, kadangi negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, nėjo į darbą. Įžūlus vyriškio veiksmai jam sukėlė pasipiktinimą, buvo šokiruotos jo tokių veiksmų, jo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Visas konfliktas sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, vyko kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje (b.l. 18-19).
Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-30 d. apie 8:30 val. jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), savo darbe, pamatė, kaip pro langą kieme vyksta grumtynės tarp šios parduotuvės „Senukai“ apsaugos darbuotojo ir jai nepažįstamo asmens, kurį apsaugos darbuotojas A. G. bandė sulaikyti. Tačiau nepažįstamas asmuo matant pašaliniams asmenims sudavė du smūgius ranka A. G. į veidą ir spyrė koja jam į kairę ranką. Tačiau minėtas asmuo buvo sulaikytas ir perduotas policijai. Prašo atlikti tyrimą, nes toks jo elgesys sukėlė mačiusių asmenų pasipiktinimą (b.l. 24)
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) prekybos centro direktorės pareigose. Dirba kiekvieną savaitės darbo dieną nuo 8 val. iki 16:30 val. 2017-08-30 d. į darbą kaip visada atėjo prieš 8 val., pradėjo dirbti, buvo savo kabinete antrame aukšte. Jos kabineto langai yra į PC Senukai automobilio stovėjimo aikštelės pusę, visi langai yra vitrininiai, viskas kas vyksta kieme gerai matosi. Ir būnant jai kabinete apie 8:30 val. pamatė kaip beveik PC "Senukai" teritorijoje tarp jų įmonės stovėjimo aikštelės ir (duomenys neskelbtini) vyksta tarp dviejų vyriškių susistumdymas. Pradžioje nieko rimto nemanė, todėl į įvykį kažkaip nereagavo, bet atsisukusi vėl į langą ir pamatė, kad kieme vis tiek kažkas vyksta, laiko vyriškį, todėl pamanė, kad reikia eiti pasižiūrėti. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad prie konfliktuojančių vyriškių yra sustojęs automobilis ir ji su apsaugos darbuotoju ėjo arčiau pasižiūrėti. Einant prie vyriškių pamatė, kad vienas iš vyriškių yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės apsaugos vadovas. Einant matė, kaip apsaugos vadovas A. G. laiko vyriškį, abu vyriškiai yra nugriuvę, o laikomas vyriškis visaip bando iš Antano rankų ištrūkti, muistėsi rankomis, smūgiavo apsaugos darbuotojui, kiek smūgių pataikė apsaugos vadovui tiksliai pasakyti negali. Jai priėjus su apsaugos darbuotoju, jis nuėjo padėti A. G., o vyriškis išlipęs iš automobilio kur stovėjo šalia, jai padavė telefono ragelį ir ji toliau bendravo su policija ir paaiškino visą situaciją. O tuo metu A. G. su kitu apsaugos darbuotoju nusivedė sulaikytą asmenį į apsaugos postą. Šis įvykis ją atitraukė nuo jos tiesioginio darbo, patyrė dėl to nepatogumus. Taip pat buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kadangi visas konfliktas vyko viešai, kieme, tai matė ir kiti asmenys, sutrikdytas tiek jos, tiek apsaugos darbuotojo darbas, tiek kitų asmenų sutrukdytas laikas. Vyriškis savo įžūliu elgesiu prieš juos visus rodė jiems ir kitiems asmenims nepagarbą. Daugiau nieko papildyti negali (b.l. 26-27)
Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-30 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. Č. r. š. „1736“, apie 08 val. 45 min. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), mato, kaip gatvėje muša vyriškį. Prie (duomenys neskelbtini), paskui, jau teigė, kad (duomenys neskelbtini). GMP teigia, kad nereikalinga. Atvykus minėtu adresu, apsaugos poste buvo apsaugos darbuotojas – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad bandant sulaikyti asmenį, kuris bandė iš (duomenys neskelbtini) pavogti prekių, tarp jo ir sulaikomo asmens kilo konfliktas, kurio metu buvo sužalota A. G. kairė ranka. Taip pat pokalbio metu apsaugos darbuotojas A. G. nurodė, kad jam du kartus trenkė sulaikomas asmuo į veidą, vieną kartą trenkė į pilvą, tačiau apsaugos darbuotojas jį užsidengė su savo kaire ranka ir ji buvo sužalota. A. G. buvo iškviesta (duomenys neskelbtini) brigada, kuri jį apžiūrėsi išsivežė į LSMUKKL, dėl patirtų sužalojimų. Taip pat apsaugos poste buvo sulaikytas vyras, kuris sužalojo apsaugos darbuotoją. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. T., gim. 1953-12-05. Sulaikytas asmuo apie įvykį nieko neaiškino, buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS protokolo surašymo pagal LR ANK 108 str. 1 d. Daugiau nieko papildyti neturi. (b.l. 33-34)
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog A. G., parodė, kad 2017-08-30d . apie 8.30 val. jam dirbant adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovo pareigose pastebėjus asmenį, kuris pasislėpęs bandė pavogti „Fiskars“ žirkles ir „Bosch“grąžtų komplektą, praėjus pro kasas bandė jį sulaikyti. Sulaikymo metu, kieme, matant pašaliniams asmenims šis sudavė jam apie tris smūgius rankomis ir kojomis į veidą, bei kairę ranką. Po to kai jis buvo sulaikytas ir perduotas policijai, dėl patirto fizinio skausmo kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau patirtus sužalojimus žinos tik po apžiūros. Tokiu elgesiu jis sukėlė mačiusių asmenų pasipiktinimą. Prašo pradėti tyrimą. (b.l. 1-2)
Iš 2017-09-25 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį Nr. 2, kuris 2017-08-30 bandė pavogti prekių iš (duomenys neskelbtini) ir kurį bandant sulaikyti, minėtas asmuo jį sužalojo. Asmenį atpažino iš veido bruožų, kūno sudėjimo (b.l. 21-22).
Iš 2017-09-25 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. B. iš jai pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį Nr. 5, kuris 2017-08-30 aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) konfliktavo su parduotuvės apsaugos vadovu A. G.. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, amžių (b.l. 29-31).
Iš specialisto išvados Nr. G2912/2017(02) matyti, kad A. G. padaryta apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimas ir kairės alkūnės sumušimas. Apatinio žandikaulio kairės krumplinės ataugos lūžimas ir kairės alkūnės sumušimas padarytas kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ar panašiai. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2017-08-30. sužalojimai A. G. padaryti ne mažiau kaip dviejų (2) trauminių poveikių pasėkoje. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios A. T. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos kvalifikuotos teisingai. Nagrinėjamoje atveju nustatyta, kad nusikaltimai buvo padaryti viešoje vietoje – 2017-08-30 apie 8.30 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Nusikaltimai buvo padaryti darbo laiku, stebint aplinkiniams, kuriuos tokie kaltinamojo veiksmai paveikė neigiamai. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, A. T. veiksmuose kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, t.y. jo smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, šių smurtinių veiksmų metu prekybos centro „Senukai“ apsaugos darbuotojui-nukentėjusiajam A. G. kaltinamojo A. T. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Be jo pačio prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. G., liudytojų G. V., I. B. M. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvada.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis A. T. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis A. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d.), anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 100-103), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 82, 84)
Visuma aplinkybių, apibūdinančių A. T. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant BK 284 straipsnio bei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam A. T. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 13-14), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 78,25 eurų žalos atlyginimo (b.l. 61-62), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 138,25 eurų žalos atlyginimo (b.l. 66-67).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo A. T. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė išgąstį, pergyvenimus dėl savo saugumo, stresą, nepatogumus, turėjo kreiptis į medikus dėl medicininės pagalbos.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo nuomone, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykio metu jo patirta trauma, todėl nukentėjusiojo A. G., Kauno teritorinės ligonių kasos bei VSDFV Kauno skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :
pagal BK 284 straipsnį-laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį-laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. T. 78,25 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 25 euro centrus) turtinės žalos atlyginimui Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. T. 138,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 25 euro centus) turtinės žalos atlyginimui VSDFV Vilniaus skyriaus naudas.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. T. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. G. naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.