Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-29-153/2016

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2016-03-03Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-11-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
2A-29-153/2016
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00716-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Galina Blaževič (pran.), Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
UAB „Viskas už vieną eurą“
Atsakovas
O. B., I. M., UAB „Viskas už vieną eurą“, O. Č.
Civilinė byla Nr. 2A-29-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00716-2012-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; (S) 3.1.7.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Viskas už vieną eurą“ atstovei direktorei U. U., atsakovės O. B. atstovui advokatui G. B., atsakovės I. M. atstovui advokatui D. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Viskas už vieną eurą“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-714/2015 pagal ieškovės UAB „Viskas už vieną eurą“ ieškinį atsakovėms O. Č. (B.) ir I. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Viskas už vieną eurą“ prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 253 str. 5 ir 6 p., 255str. 3 p., priteisti ieškovei solidariai 33 533,00 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių O. Č. (B.) ir I. M.,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė motyvavo ieškinio reikalavimus dėl materialinės žalos priteisimo iš atsakovių nurodžiusi, kad su atsakovėmis buvo sudarytos darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartys, kad atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, todėl ieškovei buvo padaryta 33 533,00 Lt žala.

Teismas nurodė, kad inventorizacijos 2011-11-10 ir 2012-04-02 buvo atliktos pažeidžiant nustatytą tvarką, kadangi 2011-11-10 atliekant inventorizaciją negalėjo dalyvauti O. Č. (B.), nes darbo sutartis su ja buvo sudaryta ir ji pradėjo dirbti nuo 2011-11-11, o 2012-04-02 inventorizacijos atlikimo dieną komisijos narė G. J. pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį atostogavo.

Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų supažindintos su inventorizacijos atlikimo tvarka ir taisyklėmis. Teismas konstatavo, kad nei civilinėje, nei baudžiamoje byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2012-04-02 įmonėje, konkrečioje parduotuvėje Jurbarko mieste, būtų atliekamos periodinės inventorizacijos. Teismas nurodė, kad siekdama materialinės žalos atlyginimo darbdavė pirmiausia privalo įrodyti jai padarytą žalą priemonėmis ir būdais, kurie nekelia jokių abejonių dėl jų teisėtumo ir teisingumo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad ginčo trūkumas susidarė už laikotarpį nuo 2007-08-10 iki 2012-04-02, tai yra daug ilgesnį laikotarpį nei nurodyta ieškinyje, per tą laikotarpį parduotuvėje dirbo ir kiti asmenys, todėl nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima pripažinti, kad trūkumas susidarė būtent ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Teismas akcentavo, kad Kolektyvinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta tik 2009-11-11, tačiau duomenų apie tai, kokios materialinės vertybės buvo perduotos atsakovėms, byloje nėra, išskyrus 2009-11-10 inventorizacijos aktą, kuris buvo sudarytas dar iki O. Č. įdarbinimo. Teismas konstatavo, kad nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui nebuvo pateikti prekių inventorizacijos aprašai, kuriuose būtų surašytos rastos (perduotos) prekės pagal pavadinimus. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie piniginių lėšų inventorizavimą. Iš telefoninių pokalbių teismas nenustatė, kad atsakovės kokiais nors tyčiniais veiksmai siekė sau naudos, ir dėl to parduotuvėje galėjo susidaryti trūkumas. Teismas laikė įrodyta, kad darbuotojoms nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dirbti. Parduotuvėje nebuvo imtasi užtikrinti elementarių saugumo priemonių: nebuvo signalizacijos, raktą nuo patalpų turėjo kiti asmenys (patalpų savininkė), inventorizacijos buvo atliekamos tik formaliai, o nuo 2009-11-10 iki 2012-04-02 apskritai jos nebuvo atliekamos, materialinės vertybės (prekės) darbuotojams (atsakovėms byloje) perduodamos padrikai, kaip nurodė I. M., iškraunant dėžes tiesiog gatvėje prie parduotuvės. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovė teismo nustatytų aplinkybių niekaip nepaneigė, o iš esmės jas pripažino (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Teismas, įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog trūkumas laikotarpiu nuo 2009-11-10 iki 2012-04-02 atsirado dėl atsakovių kaltės, priešingai, teismas sprendė, jog atsakovės įrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.