Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-28 · Civilinė byla Nr. 2-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-28
Bylos Nr.
2-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
V. V., M. V., A. V.
Ieškovas
O. I.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-464/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovams A. V. , V. V. ir M. V. dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. , V. V. ir M. V. , prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp atsakovų sudarytas: 2007 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį, 2007 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2006 m. spalio 2 d. UAB „Vaitra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, paskolos sutartį dėl 196 800 Lt paskolos, bei taikyti restituciją. Ieškovė teigė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-163-127/2008 pagal jos ieškinį atsakovui A. V. , kuriuo be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti, kad atsakovas yra jų bendro vaiko - sūnaus M. A. I. , gimusio 2006 m. rugpjūčio 19 d., tėvas. Minimoje byloje prašydama priteisti iš atsakovo A. V. lėšas sūnaus išlaikymui, ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės privalo sumokėti po 700 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, tai yra 151 200 Lt bei 1 383 Lt vienkartinėms papildomoms išlaidoms vaiko priežiūrai atlyginti, iš viso – 152 583 Lt, ir remdamasi CK 3.196 straipsnio pirmąja dalimi prašė priteisti 96 000 Lt - konkrečią pinigų sumą, bei po 262 Lt kas mėnesį periodinių išmokų (b. l. 31 – 35). Šios bylos nagrinėjimo metu ji sužinojo, kad atsakovas A. V. savo turtą yra perleidęs tėvams atsakovams V. ir M. V. , tuo pablogindamas savo turtinę padėtį. Laikė, jog taip buvo pažeisti atsakovo A. V. kreditoriaus - jų sūnaus M. A. I. , teisės, todėl remdamasi CK 1.86, 6.66, 6.67 straipsniais, prašė pripažinti negaliojančiais paminėtus sandorius. Nurodė, jog ieškinio kaina yra 385 800 Lt.

Šio ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų V. V. ir M. V. nuosavybės teise turimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo V. V. pinigines lėšas – 98 400 Lt, esančias AB banko Hansabankas sąskaitoje, bei atsakovės M. V. pinigines lėšas – 98 400 Lt, esančias to paties banko sąskaitoje. Kartu nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-163-127/2008 areštuota atsakovo A. V. piniginės lėšos – 100 000 Lt, esančios paminėto banko sąskaitoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartimi šį ieškinį buvo grąžinęs ieškovei CPK 115 straipsnio trečiosios dalies pagrindu, nes laikė, kad ji nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų ir nepateikė nepilnamečio M. A. I. reikalavimo teisės įrodymų reiškiant actio Paulina ieškinį skolininkui A. V. . Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi šią teismo nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė tam pačiam teismui spręsti iš naujo. Kolegija nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą prielaidų) ar nesilaikė kitų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Konstatavo, kad teismas neturėjo pagrindo ieškinio priėmimo metu tirti ir vertinti teismui pateiktų įrodymų turinio, nes tai atliekama teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą (CPK 249 - 251 str., 176 - 220 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nesiėmus šių priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas ir nutarė areštuoti ieškovės nurodytą atsakovams priklausantį žemės sklypą ir lėšas, tai yra po 98 400 Lt, esančias atsakovų sąskaitose paminėtame banke.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai V. V. ir M. V. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti arba teismo nutartį pakeisti ir areštuoti jų pinigines lėšas po 48 000 Lt, o taip pat leisti iš šių banko sąskaitų pasiimti pensijas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, o tik pakartojo CPK 144 straipsnio nuostatas, nenurodydamas jokių konkrečių argumentų dėl minėtų priemonių taikymo būtinybės šioje byloje. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 str.), nes nenurodytos konkrečios aplinkybės, kodėl nepritaikius minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nesuformuluotas atskiras reikalavimas. Teismas areštavo atsakovams priklausančias banko sąskaitas, į kurias yra pervedamos pensijos, todėl kartu areštuotos ir jų pensijos, kurios yra pragyvenimo šaltinis. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nenumato laikinųjų apsaugos priemonių – darbo užmokesčio, pensijos ir kitų periodiškai gaunamų pajamų arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-591/2006). Ieškovė, turėdama teisę reikalauti iš atsakovo A. V. 96 000 Lt, actio Paulina pateikė keturis kartus didesnei sumai - 385 000 Lt. Reikalaudama taikyti tiek pat kartų didesnes laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu ir siekia drastiškomis priemonėmis nepagrįstai apsunkinti atsakovų turtinę padėtį. Teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, šalių interesų proporcingo užtikrinimo principų reikalavimus. Todėl teismo nutartis turi būti panaikinta arba pakeista, paliekant areštą atsakovų turtui, neviršijant 96 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. V. prašo skundą patenkinti ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pritaikytos priemonės pažeidžia apeliantų teises, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė, todėl teismas pagrįstai laikė, kad yra pagrindas manyti, jog netaikius šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, ieškiniu siekiama apginti mažametį ieškovės sūnų nuo nesąžiningo skolininko – A. V. , veiksmų, kuriais jis, siekdamas išvengti išlaikymo prievolės vykdymo, nesąžiningai perleido turtą savo tėvams ir tuo pablogino savo turtinę padėtį. Svarbu ir tai, kad apeliantų areštuotų sąskaitų likučiai yra labai maži, be to, iš sąskaitų išrašų matyti, jog kol buvo nagrinėjama kita civilinė byla dėl tėvystės pripažinimo ir išlaikymo priteisimo, pinigai iš jų sąskaitų buvo pervesti tretiesiems asmenims ar paimti grynais. Apeliantai klaidina teismą teigdami, jog reikalavimas yra 96 000 Lt, nes patikslintu ieškiniu tėvystės nustatymo byloje vaiko išlaikymui reikalaujama 152 583 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinia, CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo faktinio ir teisinio pagrindo nustatytų ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra (CPK 329 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė turi teisę pareikšti nagrinėjamą ieškinį, taip pat į tai, kokio pobūdžio ir dydžio kreditorinius reikalavimus siekiama apginti pareikštu ieškiniu, laiko, kad teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – turto areštą, atitinka CPK 144 straipsnio bei 145 straipsnio pirmosios dalies pirmo, antro bei trečio punkto nuostatas.

Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas suklydo apibrėždamas areštuotino turto apimtį. Pagal CK 6.66 straipsnio ketvirtąją dalį ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek tai būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. N2-163-127/2008 nurodė, jog atsakovas sūnaus M. A. I. išlaikymui iki jo pilnametystės privalo sumokėti iš viso – 152 583 Lt. Taigi ši suma, o ne ieškovės pareikštame actio Paulina nurodyta ieškinio kaina laikytina kreditoriniu reikalavimu, kurio dydis turėjo būti pagrindu nagrinėjamoje byloje apibrėžiant laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 154 str. 2 d.). Kaip minėta, teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovams V. V. ir M. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei po 98 400 Lt piniginių lėšų, esančių šių asmenų sąskaitose AB banko Hansabanke. Nesant kitokių duomenų apie atsakovams priklausančio areštuoto žemės sklypo kainą, teisėjų kolegija remiasi byloje esančiu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis, jog šio turto vidutinė rinkos vertė yra 35 952 Lt (b. l. 51), todėl skundžiama nutartis piniginių lėšų arešto dalyje pakeistina ir areštuotų lėšų suma mažintina iki 116 631 Lt, po 58 315 Lt kiekvieno iš atsakovų sąskaitose (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Be to, teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliantų argumentus, susijusius su areštu lėšų, tai yra pensijų, kurias į minimas bankų sąskaitas atsakovams V. V. ir M. V. perveda SODRA. Ieškovė, atsikirsdama į šiuos apeliantų argumentus, nurodo, kad atsakovų bankų sąskaitose nėra tiek lėšų, kiek jų yra areštuota skundžiama nutartimi, tačiau kartu nurodo, kad šia nutartimi atsakovų pensijos nėra areštuotos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant tokiai situacijai teismo nutartimi faktiškai yra apribota atsakovų teisė naudotis pensijomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei M. V. į minėtą AB banko Hansabanko sąskaitą SODRA kas mėnesį perveda 834, 49 Lt pensiją, o atsakovas V. V. į AB banko Hansabankas sąskaitą kas mėnesį iš SODRA gauna 1 428, 94 Lt pensiją. Atsakovai teigia, kad šios lėšos yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, o įrodymų, tai paneigiančių byloje nėra (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų atsakovų gaunamų pensijų dydį bei Lietuvoje esantį bendrą pragyvenimo lygį, infliaciją, padidėjusius mokesčius už komunalines paslaugas ir pan., sprendžia, kad yra pagrįsti apeliantų atsakovų argumentai, jog gaunamos pensijos yra reikalingos tiesioginiams pirminiams neatidėliotiniems atsakovų poreikiams tenkinti, todėl remdamasi nuostata, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, atitikti proporcingumo principą, iš dalies patenkina atsakovų reikalavimą, pakeičia skundžiama teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias priemones ir leidžia atsakovams V. V. ir M. V. iš nurodytų banko sąskaitų kas mėnesį paimti pinigų sumas, iš esmės atitinkančias jų pensijų dydžius (CPK 146 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pasikeitus areštuoto turto vertei ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms, šalims neužkirstas kelias bylos nagrinėjimo eigoje, esant reikalui, kreiptis į teismą su prašymu CPK 146 straipsnio pagrindu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antru punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl atsakovams V. V. ir M. V. priklausančių piniginių lėšų arešto ir ją išdėstyti taip:

,,Areštuoti atsakovo V. V. pinigines lėšas – 58 315 Lt (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai litų trys šimtai penkiolika litų), esančias AB banko Hansabankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Areštuoti atsakovės M. V. pinigines lėšas – 58 315 Lt (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai litų trys šimtai penkiolika litų), esančias AB banko Hansabankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Leisti atsakovui V. V. kas mėnesį paimti iš AB banko Hansabankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) po 1 400 Lt (tūkstantis keturi šimtai litų).

Leisti atsakovei M. V. kas mėnesį paimti iš AB banko Hansabankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) po 800 Lt (aštuoni šimtai litų).

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėVigintas Višinskis