- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-26
- Bylos Nr.
- 2-591/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Provit Industrija“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas civilinėje byloje Nr. 2-901-538/2006 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Provit Industrija“, dėl apmokėjimo už akcijas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteiti iš UAB „Provit Industrija“ 255 000 Lt už parduotas UAB „Pegasus“ akcijas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė ieškinių reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ieškinio reikalavimų ribose. Nurodė, jog atsakovo veiksmai nevykdant sutarties įrodo, kad atsakovas siekia išvengti prievolės įvykdymo, todėl yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui UAB „Provit Industrija“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, o turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant bendros 255 000 Lt ieškinio reikalavimų sumos.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Provit Industrija“ pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta, nes ieškovas nėra pateikęs įrodymų pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovui jokia materialinė žala nepadaryta, nes ieškinyje ginčijamas akcijas ieškovas valdo iki šiol. Dėl ieškovo reikalavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Laikinosios apsaugos priemonės turės neigiamų pasekmių atsakovo ūkinei – komercinei veiklai, gali būti nutraukta atsakovo veikla. Antstolis areštavo atsakovo sąskaitą banke 255 000 Lt sumai ir nekilnojamąjį turtą 950 000 Lt sumai. Dėl sąskaitos arešto atsakovas negali mokėti atlyginimų darbuotojams, negalėdamas pirkti žaliavų negali gaminti produkcijos. Negalėdamas vykdyti sutarčių atsakovas privalės mokėti baudas, todėl patirs dar didesnius nuostolius. Šiai dienai atsakovas yra patyręs 86 200 Lt nuostolių, iki lapkričio 1 d. jie padidės iki 299 000 Lt. Teismas nepranešdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pažeidė atsakovo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, tačiau teismas taikė nuostolių, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą V. G. iki 2006m. rugsėjo 29 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 86 200 Lt ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba pateikti banko garantiją, priešingu atveju teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas nutartyje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Nutartyje teismas nurodė galimo areštuoti turto eiliškumą ir juridinio asmens sąskaita gali būti areštuota tik tais atvejais, kai įmonė neturi kitokio turto, nes rinkoje nuolatos sandorius sudarinėjančio subjekto sąskaitos areštas apsunkina veiklą ir šis patiria nuostolių. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nesprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant minėtą teismo nutartį, klausimas, tačiau pažymėjo, kad atsakovas turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Iš pateikto prašymo teismas padarė išvadą, jog atsakovas dėl sąskaitos arešto patyrė 86 200 Lt nuostolių, todėl ieškovas įpareigotinas užtikrinti atsakovės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str. 1 d.). Todėl teismas nustatė terminą ieškovui V. G. iki 2006 m. birželio 29 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 86 200 Lt ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba pateikti banko garantiją. Teismas nurodė, jog nepateikus užtikrinimo priemonių taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos (CPK 148 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria ieškovas yra įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 86 200 Lt sumą. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Teismas pranešė, jog nagrinės atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas neatsiuntė atsakovo prašymo ieškovui. Ieškovas pateikė prašymą nagrinėti minėtą klausimą viešame teismo posėdyje, nes atsakovas negalėjo prašyti panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi buvo padavęs atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir šis klausimas nagrinėtinas atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka (CPK 148 str. 5 d.). Teismas įpareigojo ieškovą užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nors atsakovas to neprašė. Teismas nuostolių sumą nustatė tik remdamasis pateikta pažymą, nors pažymoje išdėstytų įrodymai nebuvo pateikti teismui. Ieškovas neprašė areštuoti atsakovo einamosios sąskaitos, teismas nutartyje taip pat nenurodė, jog areštuojama sąskaita, todėl nėra pagrindo atsakovo patiriamus nuostolius susieti su ieškovu. Atsakovas teigė, jog negali užstatyti turto bankui, nes turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau atsakovas jokio turto neturi, nes imdamas paskolą iš banko užstatė kitos bendrovės turtą. Taigi, teismas, neturėdamas įrodymų apie galimų nuostolių dydį įpareigojo ieškovą įnešti 86 200 Lt. Ieškovui, kaip fiziniam asmeniui ši suma yra labai didelė, o jos neįnešus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, nes atsakovas bus paėmęs paskolą iš banko, t.y. turės prievoles kitiems kreditoriams, bet nebeturės turto į kurį bus galima nukreipti išieškojimą.Atsakovas turi galimybę neareštuoti sąskaitos įnešdamas 255 000 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba patiekdamas banko garantiją tokiai pat sumai, tuomet jo nuostoliai nesieks 86 200 Lt, o atitiks banko palūkanų dydį arba 6 procentų metines palūkanas. Todėl teismas privalėjo įpareigoti ieškovą įnešti daug mažesnę sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti atsakovo prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones CPK 150 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 40). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimą būtent CPK 150 straipsnio tvarka ir nustatęs, jog neišnyko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai atmetė atsakovo prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įstatymas teismui suteikia tokią teisę, todėl įstatymo nuostatos nepažeistos.
Apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovas nebuvo suformulavęs konkretaus prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tačiau iš prašymo turinio ir pažymos matyti, jog atsakovas įrodinėja patiriamus nuostolius ir nurodo jų dydį, todėl šis trūkumas nelaikytinas esminiu (CPK 115 str. 4 d.).
Apeliantas teisingai nurodo, jog teismas, nustatydamas patiriamų nuostolių dydį rėmėsi tik atsakovo teiginiais išdėstytais pateiktoje pažymoje.
Pirmosios instancijos teismas sprendimas - įpareigoti ieškovą sumokėti 86 200 Lt atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui, nepagrįstas. Iš pažymos (b.l. 54-55) matyti, kad atsakovas nuostolius jis gali patirti dėl pinigų arešto. Teismas, spręsdamas galimų nuostolių atlyginimo klausimą, nesiaiškino ir neatsižvelgė į piniginių lėšų arešto būtinybę ir dėl to patiriamų nuostolių atsiradimo galimybę bei patiriamų nuostolių mastą. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nusprendė areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nepakankant nusprendė areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepažeisdamas įstatymo nuostatų, nustatytų CPK 145 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, t.y. visų pirma turi būti taikomas atsakovo turto areštas ir tik jo nesant arba esant nepakankamai gali būti areštuojamos piniginės lėšos. Iš turto aprašo (b.l. 32) matyti, jog antstolis areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą – pastatą sandėlį. Iš patvarkymo dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (b.l. 33) matyti, kad antstolis areštavo atsakovo 255 193,50 Lt, esančius AB bankas Hansabankas ir įpareigojo banką pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolis areštavo ne tik rastą nekilnojamąjį atsakovo turtą, bet ir pinigines lėšas visai ieškininio reikalavimo sumai, t.y. viršydamas teismo nutartimi nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių apimtis. Minėtame areštuoto nekilnojamojo turto apraše nenurodyta areštuoto turto vertė, todėl nėra žinoma kokios vertės nekilnojamasis turtas yra areštuotas, ar jo pakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o jei nepakanka, tai kiek nepakanka. Atsakovas nurodė, jog areštuoto nekilnojamojo turto vertė 950 000 Lt, tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti kokios vertės nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Kadangi nežinoma areštuoto nekilnojamojo turto vertė, todėl negalima nustatyti kiek piniginių lėšų galėjo areštuoti antstolis taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir ar iš viso buvo būtinybė areštuoti atsakovo pinigus. Kadangi atsakovo galimi nuostoliai siejami tik su pinigų areštu, todėl neturint duomenų apie galimų piniginių lėšų arešto mastą, nebuvo įmanoma paskaičiuoti atsakovo galimų nuostolių dydžio. Kadangi teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones antstoliui nėra suteikta teisė įpareigoti banką pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovo areštuotos piniginės lėšos paliekamos atsakovo sąskaitoje tik apribojamos disponavimo jomis teisės (CPK 145 str. 6 d.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.;337 str. 1d. 3 p.). Teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo, turi išsiaiškinti areštuoto nekilnojamojo turto vertę, nustatyti kiek papildomai piniginių lėšų buvo galima areštuoti ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes turi spręsti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.