- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1797-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08205-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria ieškovės E. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui Z. B. dėl bažnytine tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. B., prašydama: panaikinti šalių bažnytine tvarka sudarytos ir civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytos santuokos įrašą dėl atsakovo kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 423 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat 846 Eur į mėn. išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 20 d. iki balandžio 4 d.; nustatyti ieškovės nurodomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe automobilį Citroen C3, AirCross, jį priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei iš atsakovo - 8 250 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė byloje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui - po 423 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) nustatyti laikiną ieškovės nurodomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Vaikui dar nėra dvejų metų, šiuo metu ieškovė rūpinasi juo, maitina krūtimi. Šalys buvo sutarusios, kad vaiko išlaikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 300 Eur, šio sutarimo atsakovas laikėsi iki 2022 metų sausio 20 dienos, tačiau nuo to laiko vaikui išlaikymo nemoka, todėl priteistinas laikinas išlaikymas.
2.2. Prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią iki sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas su sūnumi I. B. bendrautų lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ne daugiau kaip po 2 val. dalyvaujant ieškovei.
2.3. Atsakovas faktiškai niekada nėra buvęs su vaiku daugiau nei dviejų valandų. Atsakovas daro neigiamą įtaką vaiko emociniam ir dvasiniam vystymuisi ir auklėjimui, neturi bendravimo, auklėjimo, priežiūros įgūdžių, taip pat turi priklausomybę alkoholiui, yra agresyvus, nemoka valdyti emocijų, ne vieną kartą yra grasinęs nusižudyti, tokia jo psichinė būklė kelia pavojų vaiko raidai.
2.4. Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas su vaiku matydavosi tik sau patogiu laiku, savaitgaliais, maksimaliai po dvi valandas, kelis kartus į susitikimus buvo atvykęs apsvaigęs nuo alkoholio, būdavo konfliktiškas, susierzindavo dėl mažiausios smulkmenos, elgdavosi neadekvačiai. Pažadėjęs atvykti kelis kartus neatvyko. Vaiko akivaizdoje pradėjo dažniau ieškovę stumdyti, įžeidinėti, neleisdavo vaikui su ieškove bendrauti jo akivaizdoje. Ieškovei 2022 m. vasario mėnesį paprašius, kad nelankytų vaiko kol nepavyks nusiraminti, atsakovas pradėjo ieškovę skųsti visoms įmanomos institucijoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo Z. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant ieškovę E. B., išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; kitoje dalyje ieškovės prašymo netenkinti.
4. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, o būtent tai, kad Pagalbos plane konstatuota, kad atsakovas siekia bendravimo su vaiku, atvyksta iki ieškovės gyvenamosios vietos, kad lauke galėtų pasimatyti su sūnumi, taip pat tai, kad ieškinyje nurodyti skirtingi ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos adresai, kad vaikas yra mažametis, kuriam dėl jo nedidelio amžiaus yra būtina kasdienė nuolatinė suaugusio asmens priežiūra, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės teiginys, kad ji gyvena su vaiku, o atsakovas gyvena skyriumi, yra tikėtinai pagrįstas. Be to, tikėtina, kad būtent ieškovei tenka pagrindinė rūpinimosi vaiku našta, taip pat ir finansinė, todėl tenkinama pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
5. Kadangi šalys pradėjo gyventi skyrium, byloje nėra duomenų, kad atsakovas teiktų nuolatinį pakankamą išlaikymą sūnui, atsakovas yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, tai sudarė pirmosios instancijos teismui teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo.
6. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, ir jis nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 533 Eur atskaičius mokesčius. Be to, kiekvienam vaikui valstybė skiria 73,50 Eur dydžio išmoką. Iš Sodros duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), kur iki susilaukdama vaiko gavo apie 1 400 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, o šiuo metu ieškovė yra draudžiama valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki trijų metų, gauna 330,51 Eur dydžio socialinę išmoką; ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, ji asmeninės nuosavybės teise valdo 23,95 a ploto žemės sklypą, taip pat 16,12 a ir 1,25 a ploto dalis kituose žemės sklypuose Vilniuje. Teismas taip pat nustatė, kad Sodros 2022 m. balandžio 7 d. duomenimis, atsakovas nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. vertėsi individualia veikla, nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo ir nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna apie 2 600 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių; atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Šalių atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai antstolių vykdomosiose bylose.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje nėra galimybių išsamiai įvertinti šalių turtinės padėties, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių buvimo, įsiskolinimų tretiesiems asmenims masto ir kt., todėl preliminariai įvertinus bylos aplinkybes, tarp jų tai, kad vaikas yra nedidelio amžiaus, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis ne visus mėnesius siekia 2 600 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, atskirais mėnesiais buvo mažesnis, įvertinus, kad ieškovė, tikėtina, gauna valstybės vaikui skiriamą išmoką, spręstina, kad iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui priteistinas laikinas išlaikymas, mokamas 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
8. Spręsdamas dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2022 m. vasario mėn. taikoma atvejo vadyba būtent dėl to, kad atsakovas kreipėsi į vaiko teisų apsaugos specialistus dėl bendravimo su sūnumi; 2022 m. vasario 22 d. Pagalbos plane šalims be kitų pagalbos priemonių rekomenduota kreiptis į mediatorių, kuris padėtų susitarti dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, nurodyta socialiniams darbuotojams tarpininkauti dėl mediacijos, informuoti tėvus kur gauti nemokamą mediaciją; vaiko tėvai įpareigoti teikti informaciją apie situaciją šeimoje, pranešti apie pokyčius, įsileisti į namus, palaikyti kontaktą telefonu ir el. paštu. Teismas vertino, kad 2022 m. vasario mėn. prasidėjusiame atvejo vadybos procese, tarpininkaujant specialistams, vaiko tėvai galimai derina (ar suderino) tam tikrą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, todėl teismo įsikišimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nežinant atsakovo pozicijos, neištyrus ginčo aplinkybių, neįvertinus progreso atvejo vadybos procese, galėtų būti perteklinis ir pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą.
9. Be to, anot teismo, ieškovės prašoma nustatyti ypač minimali bendravimo tvarka gali pernelyg apriboti atsakovo teises ir teisėtus interesus, o bylos nagrinėjimui užtrukus, gali susiklostyti situacija, kuomet atsakovas, gaudamas atvejo vadybos socialines paslaugas, koreguos savo netinkamą, ieškovės vertinimu, elgesį, nekels vaikui grėsmės ir faktiškai galės bendrauti su vaiku ilgesnį laiką, tuo tarpu byloje galios ypač minimali bendravimo tvarka. Tokia situacija nebūtų tinkama, nes sudarytų prielaidas pažeisti ne tik atsakovo teisę bendrauti su vaiku, tačiau ir nepilnamečio vaiko teisę turėti ryšį ir bendrauti su abiem tėvais, todėl teismas atmetė prašymą dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės d. 13 priimta nutartimi, prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti pilna apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismo nustatytas 250 Eur laikino išlaikymo dydis neužtikrina vaiko poreikių, kuriuos ieškovė detalizavo teismui pateiktoje lentelėje, pridėdama tuo pačiu ir įrodymus dėl ženkliai padidėjusios infliacijos. Teismas nepateikė jokių pagrįstų skaičiavimų, nenurodė, kokių vaiko poreikių ieškovė galėtų netenkinti. Šioje proceso stadijoje ieškovė galėtų nepirkti vaikui lavinančių priemonių ir žaislų, atsisakyti vasaros išvykos, buities pagerinimo, tačiau kitos išlaidos yra būtinos. Ieškovė sutinka, kad išlaikymo išlaidos būti dalinamos po lygiai tarp abiejų tėvų ir jų dydis būtų 296,5 Eur, juo labiau, kad atsakovas iki 2022 m. sausio mėnesio mokėjo tam tikrą laiką 300 Eur vaiko išlaikymui.
10.2. Stebimas nuoseklus ir ženklus kainų ir su būsto išlaikymu susijusių išlaidų (elektros energijos ir kt.) bei mokesčių augimas, maisto produktų kainų didėjimas.
10.3. Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus, ir nereiškia, kad kiekvienu atveju būtina priteisti tik jos dydžio išlaikymą.
10.4. Atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės, nei ieškovės, gauti papildomų pajamų dėl vaiko priežiūros ir maitinimo krūtimi ieškovė neturi jokių galimybių.
10.5. Spręsdamas dėl laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo teismas tik darė prielaidas, jog tėvai galimai derina tarpusavio bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teismas neįsigilino į priežastis, dėl kurių yra nesutarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad esamas atsakovo elgesys neturi žalingo poveikio vaiko psichinei raidai, apskritai nenagrinėjo atsakovo elgesio tinkamumo / netinkamumo. Ieškovė ieškinyje pateikė platų nepagarbaus, žeidžiančio ir žeminančio atsakovo elgesio ieškovės atžvilgiu aprašymą, agresijos priepuolių prie vaiko atvejų ir atsakovo susitarimų dėl susitikimų nesilaikymo pavyzdžių. Atsakovas yra alkoholikas, reguliariai užgeriantis 2-3 mėnesiams, emociškai nestabilus, agresyvus ir destruktyviai besielgiantis, neturintis nuolatinio ryšio su vaiku, negalintis užtikrinti vaiko sveikos raidos ir auklėjimo. Kol atsakovas neįgyvendins socialinių darbuotojų / mediatorių ar kuratorių skirtų priemonių, nurodytų Pagalbos plane, kurios jam padės valdyti emocijas, jis negali bet kada panorėjęs matytis su vaiku. Atsakovas nedalyvauja mediacijoje, nededa pastangų. Atsakovo agresiją, nesugebėjimą valdyti emocijas patvirtina pateikiamas susirašinėjimas su ieškove, ieškovės skundai policijai ir pan.
10.6. Atsakovas nebendrauja su vaiku nuo balandžio 14 d., kai į susitikimą buvo atėjęs išgėręs ir net nepažiūrėjęs į vaiką, kai vaikas jį kvietė, pabėgo. Ne kartą pranešęs, kad atvažiuoja, atsakovas neatvažiuodavo, nors vaikas laukė tėčio. Ieškovė nesiekia apriboti atsakovo teisės matytis su vaiku, bet siekia, kad atsakovo elgesys nebūtų žalojantis vaiko psichiką.
11. Atsakovas Z. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies, t. y. teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinojo nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, priteisdamas iš atsakovo 250 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, o ieškovės prašymą dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo reikalavimus atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus – Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų per 2022 metus pokyčių lentelę, Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ 2022-04-26 Pagalbos planą Nr. GV/VŠC-G-2022-62 (2), ieškovės el. susirašinėjimą su atvejo vadybininke, mediatore, atsakovu, du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas, kaip teigiama, atsakovas su vaiku jo bendravimo su vaiku ir ieškove metu.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje proceso stadijoje, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl nepilnamečiam vaikui priteistino iš atsakovo laikino išlaikymo ir jo dydžio bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, minėti ieškovės pateikti įrodymai gali turėti įtakos nagrinėjamam klausimui, kadangi juose yra duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, turinčius tiesioginės įtakos atsakovo bendravimui su vaiku, pateikiamas naujas/atnaujintas Pagalbos šeimai planas, kuriuo nedisponavo pirmosios instancijos teismas ir kuris atspindi tolimesnę / galimai pasikeitusią padėtį šeimoje, nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečio vaiko teisėmis bei tėvų pareigomis jo atžvilgiu, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, todėl teismas sprendžia, kad nėra kliūčių ieškovės teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste, juo labiau, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš atsakovo Z. B. nepilnamečiam vaikui I. B. priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžiu, neįvertino ženkliai padidėjusių maisto produktų, kitų prekių, elektros energijos bei kitų išteklių kainų, taip pat mažesnių, nei gauna atsakovas, ieškovės pajamų ir pan. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
19. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Viena vertus, apeliacinis teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realus būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt. Todėl ieškovės E. B. atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl vaiko poreikių apimties, kiek tai susiję su maistu, kitomis vaikui būtinomis prekėmis, būsto išlaikymu ir nurodomomis, kaip teigiama, ženkliai per pastaruosius mėnesius visos valstybės mastu išaugusiomis dėl infliacijos tokių poreikių patenkinimo kainomis, taip pat dėl abiejų ginčo šalių turtinės padėties yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, t. y. realūs šalių nepilnamečio vaiko I. B. poreikiai ir reali kiekvienos iš šalių – tiek pačios ieškovės, tiek atsakovo - turtinė padėtis išsamiai bus nustatyti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
21. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino vaikui laikino išlaikymo dydžio, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą vadovautis ir remtis šiuo metu Lietuvoje nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai ir plačiai taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog ginčo šalių nepilnamečio vaiko I. B. poreikiai būtų kokie nors išskirtinai, netipiniai, vaikas turėtų kokių nors specialių, neįprastų poreikių, vaikas yra dar tik mažametis (2 metai) ir pan., todėl juo labiau pirmosios instancijos teismo pasirinktas kriterijus bei atspirties taškas sprendžiant dėl laikino išlaikymo, kaip tokio, dydžio, negali būti vertinamas kaip visiškai nepagrįstas ir neprotingas, pažeidžiantis konkretaus vaiko teises ir interesus.
22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant jau šioje pirminėje proceso stadijoje objektyviems ir aiškiems, atsakovo nepaneigtiems duomenis apie pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygių dalių principo, į tokius pagrindus neatsižvelgė / nepakankamai atsižvelgė ir dėl to nepagrįstai laikino išlaikymo naštą paskirstė tarp abiejų tėvų lygiomis dalimis, priteisdamas iš atsakovo netgi mažesnį, nei ½ dalis minimalios mėnesinės algos, dydžio laikiną išlaikymą.
23. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie tai, kad: a) jau beveik pusę metu vaikas gyvena vien su ieškove ir ji viena faktiškai juo rūpinasi, įskaitant ir viena teikia jam materialinį išlaikymą, t. y. iš esmės visą turtinių, o taip pat ir neturtinių pareigų vaikui vykdymo našta tenka vien ieškovei; b) kaip nustatė pats pirmosios instancijos teismas ir nepaneigė atsakovas, jo šiuo metu gaunamos pajamos (2 600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių) bei faktinės galimybės dirbti ir užsidirbti yra ženkliai didesnės, nei ieškovės, kuri dėl būtinumo nuolat būti su vaiku, jį auginti, auklėti, prižiūrėti ir juo rūpintis, apskritai negali dirbti ir yra remiama valstybės (gauna tik 330,51 Eur per mėnesį socialinę išmoką); c) byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, neturėtų objektyvių galimybių dirbti, užsidirbti, imtis aktyvių veiksmų savo vaiko išlaikymui būtinų lėšų gavimui ir pan., teismas sprendžia, jog atsakovas šiuo metu turėtų didesne dalimi, nei ieškovė, prisidėti prie vaiko poreikio patenkinimo, todėl iš jo priteistinas laikino išlaikymo vaikui dydis didintinas iki 290 Eur per mėnesį.
24. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, akcentavo tą aplinkybę, kad ieškovė gauna 73,50 Eur dydžio valstybės skiriamą išmoką vaikui, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinį atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (valstybei, savivaldybei ir pan.) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikams nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo, įskaitant ir laikino, prievolės vaikui dydžio.
25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo keistina, padidinant iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistino laikino išlaikymo dydį iki 290 Eur per mėnesį.
Dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
26. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
27. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinos ginčo šalių sūnaus bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, remdamasis ekonomiškumo principu, tuo, kad atsakovas, gaudamas atvejo vadybos paslaugas, koreguos galimai netinkamą savo elgesį ir nekels vaikui grėsmės, tikėtina, kad tarpininkaujant specialistams, vaiko tėvai galimai derina ar suderino tam tikrą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Vis dėlto, pritarti tokiems argumentams apeliacinės instancijos teismas negali, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp pat ieškovės atskirajame skunde nurodomos ir atsakovo nepaneigtos aplinkybės bei abejonės, kurios aiškintinos nepilnamečio vaiko naudai.
29. Tiek iš ieškovės ieškinyje, tiek iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei pridėtų rašytinių įrodymų (įskaitant šalių tarpusavio elektroninio susirašinėjimo turinio, vaizdo įrašų) matyti, kad abiejų nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, grindžiami tarpusavio nuomonių nesutarimais, įžeidinėjimais, pykčio priepuoliais ir pan., be kita ko, vykstančiais ir nepilnamečio vaiko akivaizdoje, ir abiem tėvams tiek betarpiškai patiems, tiek ir dalyvaujant bei tarpininkaujant atitinkamiems specialistams (atvejo vadybininkui, mediatoriui) neapvyksta susitarti įvairiais su vaiku susijusiais klausimais, kas atitinkamai per se suponuoja vaiko teisių bei vaiko tėvų pareigų vaiko atžvilgiu neužtikrintumą, neapibrėžtumą, neaiškumą, taigi, vaiko teisių pažeidimą bei vaiko teisių užtikrinimo poreikį. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ 2022-04-26 Pagalbos plano, patys ieškovė ir atsakovas nurodo specialistams, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kad nuolat nesutariama dėl bendravimo su vaiku, atsakovo matymosi su juo ir pan., neįmanoma geranoriškai susitarti; iš ieškovės elektroninio susirašinėjimo su atvejo vadybininke turinio matyti, kad ieškovė nuosekliai nurodo apie smurtinį atsakovo elgesį jos atžvilgiu, nevaldomą pyktį, įžeidinėjimus, vykstančius ir vaiko akivaizdoje; iš ieškovės ir atsakovo tarpusavio elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovas nuosekliai teikia priekaištus ieškovei dėl jo galimybių matytis su vaiku ribojimų ir pan. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmosios instancijos teismui 2022-06-23 pateiktoje išvadoje taip pat konstatuojama ir pažymima, kad įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, atlikusi nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą Tarnyba nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, iniciavo šeimai atvejo vadybą, nuo 2022 m. vasario pagalbą tėvams ir socialines paslaugas teikia VO „Gelbėkit vaikus“ vaiko ir šeimos centras „Duok ranką“, tačiau nepaisant specialistų teikiamos pagalbos situacija šeimoje iš esmės nesikeičia ir negerėja, tarp tėvų nuolat vyksta nesutarimai bei konfliktai dėl vaiko, tėvas kaltina motiną trukdymu jam bendrauti su vaiku, tuo tarpu motina kaltina tėvą nereguliariu vaiko lankymu, agresyviu, neadekvačiu ir netinkamu elgesiu, nenoru palaikyti reguliarius ir saugius santykius su sūnumi, ką sąlygoja nesaikingas alkoholio vartojimas. Iš minėtos išvados bei prie jos pridėtų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė priima teikiamą pagalbą, bendradarbiauja, tuo tarpu atsakovas neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius, su juo nepavyksta susisiekti, o bendraujant su atsakovu pastebima, kad jam sunku valdyti pyktį, nerimą, nepasitenkinimą, atsakovui rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, kreiptis į priklausomybės ligų specialistus.
30. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo 2022-05-13 nutartyje nurodomus teiginius apie tai, kad nepilnamečio vaiko tėvai galimai derina (ar suderino) tam tikrą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad šalims gaunant atitinkamas socialines paslaugas, pasikeis jų elgesys ir pan., dėl ko pirmosios instancijos teismas apskritai atsisakė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir taip užtikrinti teisinį apibrėžtumą šiuo klausimu šioje proceso stadijoje, t. y. iki byla bus išnagrinėta iš esmės ir galutiniu procesiniu sprendimu byloje bus nustatyta pastovi skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.
31. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano esant pakankamą pagrindą ir būtinybę nagrinėjamoje situacijoje, siekiant aiškumo, apibrėžtumo ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną atsakovo Z. B. bendravimo su vaiku tvarką, derinant ir išlaikant abiejų ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo metu, kai vaikas dar yra itin mažo amžiaus (2 metų), yra maitinamas krūtimi, gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jo gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas nenutrūkstamas motinos rūpestis, pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o atsakovas pakankamai ilgą laiką galimai nėra bendravęs su vaiku, galimai neturi tokio mažo amžiaus vaiko priežiūrai būtinų įgūdžių, yra tikslinga leisti jam bendrauti su vaiku tik savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais), dalyvaujant ieškovei iki jos nurodomų ankščiau įprastai buvusių pakankamų 2 valandų, įpareigojant atsakovą apie numatomą susitikimo datą ir laiką iš anksto informuoti ieškovę. Kita vertus, siekiant užtikrinti atsakovo teisę ir pareigą matytis ir bendrauti su vaiku, sudaryti sąlygas nenutrūkti jo ir vaiko tarpusavio ryšiui, tokį ryšį palaikyti, puoselėti ir stiprinti, tikslinga leisti atsakovui matytis su vaiku ne kas antrą savaitgalį, kaip prašo ieškovė, o kiekvieną savaitgalį, kadangi vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas), o nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų ir įrodymų, kad vaiko bendravimas su tėvu akivaizdžiai kenktų paties vaiko interesams, kad atsakovas vaiko atžvilgiu naudotų fizinį ir/ar psichinį smurtą ir pan.
32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pačios šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios, nei nustatyta teismo, laikino bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Be to, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, papildymo ar panaikinimo teismas turi teisę spręsti ir savo iniciatyva.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
34. Įvertinus byloje esančias aplinkybes ir atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos santykiuose teisinį reglamentavimą, šiuo klausimu suformuluotą teismų praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau iš dalies neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai pritaikė aktualias teisės normas bei teismų praktikos nuostatas, todėl jo nutartis iš dalies keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės E. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant ieškovę E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti laikiną atsakovo Z. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. B. tvarką, leidžiant atsakovui bendrauti su sūnumi savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) iki 2 valandų, dalyvaujant vaiko motinai E. B., apie planuojamą bendravimo su vaiku dieną ir laiką informuojant vaiko motiną ne vėliau nei prieš 2 dienas.
Nutartį vykdyti skubiai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.