Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-196-478/2013

Teisėjas Ramūnas Šarka Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00385-2011-1

2013 m. vasario 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo H. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpa­rei­gojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirą bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpa­rei­gojant per visą laisvės apribojimo lai­kotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. J. ir S. L., A. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nėra gauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. nuteistas už tai, kad kartu su A. U., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlupus durų velkę, per duris įsibrovė į patalpą – sandėlį, iš kur slapta pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 2 betono pjaustykles „STIHL“, kurios 1 vnt. vertė 3000 Lt, bendros 6000 litų vertės, padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 6000 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusio skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo H. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nurodytas LR BK 91 str., numatantis bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, tačiau iš skundo turinio matyti, kad prašoma taikyti LR BK 93 str., reglamentuojantį nepilnamečio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti LR BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (LR BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad analizuojant iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, LR BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (LR BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (LR BK 55 straipsnis) (kasacinė nutartis 2K-P-85/2008). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad pagal LR BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad H. R. iki 2011 metų lapkričio mėnesio pabaigoje padaryto nusikaltimo, už ką yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, dar padarė tris nusikaltimus, už ką buvo nuteistas 2012-08-09 ir 2012-09-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ir po skundžiamu nuosprendžiu padaryto nusikaltimo, nuteistasis dar padarė tris nusikaltimus, už ką buvo nuteistas 2012-07-26 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad H. R. be skundžiamu nuosprendžiu padaryto nusikaltimo dar padarė 6 nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vienas kito atžvilgiu yra pakartotiniai ir tai neleidžia daryti išvados, kad H. R. nusikalto pirmą kartą. Taip pat pažymėtina, kad H. R. padarytų nusikaltimų skaičius neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad būdamas jauno amžiaus, jis nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, ir neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, parinkdamas H. R. bausmės rūšį ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. 2012-09-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu H. R. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpa­rei­gojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., t. y. jau buvo paskirtas laisvės apribojimo bausmės maksimalus dydis. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas H. R. paskyrė laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpa­rei­gojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir mokytis. Nors teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad 2012 11 15 ir 2012 09 03 teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d. ir 9 d., tačiau iš esmės teismas taikė bausmių apėmimo principą, nesant LR BK 63 str. 5 d. numatytų pagrindų, nes, vadovaujantis LR BK 63 str. 7 d., negalėjo viršyti maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžio, kuris buvo paskirtas 2012 09 03 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, o taikant dalinį bausmių sudėjimą, galutinė bausmė turėjo būti griežtesnė, nei paskirta 2012 09 03 teismo nuosprendžiu. Šioje byloje prokuroras nepateikė apeliacinio skundo, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 str. 4 d. nuostatų, negali pabloginti nuteistojo H. R. padėties ir sugriežtinti paskirtą bausmę.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo H. R. apeliacinį skundą atmesti.