Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotojo asmens R. Dulko (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 26 d. priimtas nutarimas Nr. A11-2645/15(1.1.56-SM3) ir byla, pradėta A. B. J. atžvilgiu, nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2015 m. vasario 26 d. nutarimu A. B. J. buvo nubausta už tai, kad 2014-09-25, apie 16.34 val., Rinktinės g. 48A, Vilniuje, paliko automobilį „FORD FOCUS“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. A. B. J. pripažinta kalta, padarius Kelių eismo taisyklių 8 p., 1 priedo 332 p. pažeidimus ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 1241 str. 4 d., bei nubausta 28 EUR bauda.

Išnagrinėjęs A. B. J. apeliacinį skundą, 2015-04-27 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino aukščiau nurodytą nutarimą, konstatuodamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti bei bauda paskirta ne tam asmeniui.

Institucijos atstovės teigimu, apylinkės teismo išvada, jog sumokėdamas už A. B. J. baudą A. J. prisiėmė administracinę atsakomybę, prieštarauja 260² straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms – A. J. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnagrinėjęs A. B. J. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau netinkamai jį argumentavo.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. J. neginčija tos aplinkybės, kad 2014-09-25 jai priklausantis automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, tačiau nurodė, kad pažeidimo padarymo metu pastarąjį automobilį vairavo ne ji, o jos sūnus. Be to, pasak A. B. J., 2015-02-25, vykdydamas administracinį nurodymą, jos sūnus A. J. sumokėjo už ją 14 Eur baudą. Teismo posėdžio metu, A. B. J. taip pat pažymėjo, jog ji bandė susisiekti su protokolą surašiusiu pareigūnu, ne kartą skambino nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. A. B. J. nurodė vėliau sužinojusi, kad tuo laiku pareigūnas atostogavo.

2015-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą A. B. J., konstatuodamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti bei bauda paskirta ne tam asmeniui. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas D. V., tiek nutarimą surašiusi V. B. žinojo, kad pažeidimą padarė vaikinas. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, be kita ko, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu. Taigi, nors ir V. B. pažeidė jai ATPK 260² straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą atvykti per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į Viešosios tvarkos skyrių ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, tačiau, iš kitos pusės, anot pirmos instancijos teismo, byloje nėra duomenų, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, turėdami informacijos, kad pažeidimą padarė vaikinas, ėmėsi priemonių susisiekti su A. B. J. ir išsiaiškinti, ar A. B. J., ar tas vaikinas paliko stovėti automobilį.

Su tokia apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo motyvacija negalima sutikti, kadangi ji prieštarauja galiojančiam aukščiau aptarto klausimo teisiniam reglamentavimui. Taip pirmos instancijos teismo buvo nepagrįstai nurodyta, jog vadovaudamiesi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai turėjo pareigą išsiaiškinti kas vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie pastarąjį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Šiai informacijai suteikti įstatyme yra numatytas konkretus 10 dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos terminas (ATPK 260² straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės savininkui (valdytojui) per pastarąjį terminą nepareiškus prieštaravimų dėl gauto administracinio teisės pažeidimo protokolo, laikytina, kad jis pripažįsta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto įvykio metu transporto priemonę vairavo jis pats.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad per minėtą terminą A. B. J. nesikreipė į Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus, bandydama nuginčyti automobilio vairavimo faktą pažeidimo padarymo metu, tad pareigūnai pagrįstai laikė ją tinkamu ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas bei administracinis nurodymas A. B. J. buvo surašyti ir išsiųsti kartu, kas dar kartą patvirtina, kad, priešingai nei nurodo A. B. J., administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje (ATPK 260² straipsnio 1 dalis). Taigi tai, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti A. B. J., o ne jos sūnui A. J., nesudaro savarankiško administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui didesnę reikšmę turi tai, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo (2015-02-25), tokiu būdu aiškiai išreiškiant valią jį įvykdyti savanoriškai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl įstatyme numatyto termino administracinio nurodymo įvykdymui praleidimo, tačiau byloje nepaneigtos A. B. J. nurodomos aplinkybės, jog ji bandė susisiekti su administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiu pareigūnu. A. B. J. teigimu, to jai padaryti nepavyko kadangi nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes A. B. J. nurodė ir savo elektroniniame laiške adresuotame V. B., tačiau pastaroji į tai niekaip nesureagavo, pažymėdama tik tą faktą, jog A. B. J. nieko neinformavo apie administracinio nurodymo įvykdymo vėlavimą (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B. J. administraciniu nurodymu paskirta bei sumokėta 14 Eur bauda atitinka proporcingumo reikalavimą, įvykdyto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, yra teisinga ir protinga. Teismo jau buvo minėta, kad nors ir pavėluotai, tačiau administracinis nurodymas buvo įvykdytas savanoriškai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. ATPK 260¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, tad 2015-02-26 priimti A. B. J. atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei skirti jai griežtesnę – 28 Eur – baudą nebuvo jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimas, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-02-26 nutarimas Nr. A11-2645/15(1.1.56-SM3) ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta A. B. J., paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotojo asmens R. Dulko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.