Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės G. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės G. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme gautas kreditorės G. J. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo pareiškėja prašo priteisti jai iš skolininko N. N. išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki ji baigs studijas (duomenys neskelbtini) universitete, tačiau ne ilgiau nei sukaks 24 metai (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti G. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kreditorė į teismą dėl paramos priteisimo kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o sprendžiant paramos pilnamečiui vaikui priteisimo klausimą turi būti išsiaiškinta ir nustatyta tėvo, iš kurio prašo priteisti paramą, turtinė padėtis ir CPK normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, nenumato galimybės teismui rinkti įrodymus, be to reikia aiškintis kitas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl paramos priteisimo pilnamečiui vaikui klausimas negali būti nagrinėjamas CPK 431 straipsnyje numatyta tvarka. Toks klausimas yra sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles ir pagal CPK 279 straipsnio 5 dalies nuostatas. Todėl G. J. turėtų būti ieškove ir kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai paramą. Ieškinyje turėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu jos motina.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu G. J. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas nurodydamas, kad sprendžiant paramos pilnamečiui vaikui priteisimo klausimą turi būti išsiaiškinta ir nustatyta tėvo, iš kurio prašo priteisti paramą, turtinė padėtis, todėl kreditorė į teismą turi kreiptis ginčo teisenos tvarka paduodama teismui ieškinį, kai tuo tarpu vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t, y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Tai reiškia, kad pagal įstatymą teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nenustatyta išimtis, kad, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo dėl vaiko (šiuo atveju - pilnametės kreditorės, kuri mokosi aukštojoje mokykloje, ką patvirtina teismui pateikta 2020 m. rugpjūčio 24 d. studijų sutartis Nr. BVF-20-0675) išlaikymo priteisimo išdavimo klausimus, turėtų būti taikoma CPK XIX skyriuje įtvirtinta taisyklė dėl teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo. Teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, galimai nesant taip šalių ginčo dėl išlaikymo teikimo, užkirto kelią kreditorės G. J., kaip paramos reikalingo asmens, teisei kreiptis į teismą supaprastinta tvarka, siekiant ekonomiško ir koncentruoto bylos proceso. Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų, nes gavęs teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam jo vaikui, skolininkas turės teisę teikti prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo.

4.2. Kreditorė teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-2404-979/2019, iš skolininko N. J. jai taip pat teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas iki ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, t. y. iki 2019/2020 mokslo metų pabaigos. Į tą patį teismą supaprastinto proceso tvarka kreditorė kreipėsi taip pat būdama pilnametė, vadovaudamasi to paties CK 3.192¹ straipsnio nuostatomis ir kreditorės pareiškimas buvo patenkintas, priimtas teismo įsakymas, o skolininkas su šiuo procesiniu dokumentu sutiko, prieštaravimų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXIII CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinio teismo išaiškinta, jog pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Be to, kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pagal įstatymą teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nenustatyta išimtis, kad, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo dėl vaiko išlaikymo priteisimo išdavimo klausimus, turėtų būti taikoma CPK XIX skyriuje įtvirtinta taisyklė dėl teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Taigi sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų.

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodydamas, kad teismas turėtų išsiaiškinti ir nustatyti tėvo, iš kurio prašo priteisti paramą, turtinę padėtį bei aiškintis kitas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl paramos priteisimo pilnamečiui vaikui klausimas negali būti nagrinėjamas CPK 431 straipsnyje numatyta tvarka.

11. Atsižvelgiant į nutarties 7–9 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, kad sprendžiant dėl teismo įsakymo priėmimo netikrinamas reikalavimo pagrįstumas, nėra vertinama skolininko turtinė padėtis ir galimybės mokėti prašomo dydžio išlaikymą, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl teismo įsakymo išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl teismo įsakymo išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.