- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 1-69-72/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 83-1-00258-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidaryta iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus,
dalyvaujant;
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, praeityje teistas: 2006-09-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2006-12-05 pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumai išnykę, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. G. 2012 m. birželio 15 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, iš pykčio, kilusio dėl tarpusavio nesutarimų su motina, sudavė jai ne mažiau kaip dvidešimt smūgių kumščiais, lazda ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydamas muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje su kaukolės skliauto lūžiu, nusitęsiančiu į pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimą, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, kairės pusės 3, 4, 5, 8 šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, muštines žaizdas veide, odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, pilve, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame sėdmenyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, poodines kraujosruvas pilve, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, dėl ko nuo muštinių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, koma, nukentėjusioji mirė, t. y. tyčia, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus ir taip sukeldamas dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė savo motiną R. G..
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-06-15 apie 15 val. sugrįžęs į namus rado motiną virtuvėje geriančią alų. Kadangi nebuvo padaryta valgyti, nors prieš išeidamas iš namų prašė motinos padaryti valgyti, supyko ir pradėjo bartis. Tuomet motina pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį ir jį atstatė jam prieš krūtinę. Susinervinęs sudavė jai smūgį ranka, kumščiu į veidą, ji nukrito ir prasiskėlė smakrą. Tada nuėjo į sandėliuką ir pasiėmė lazdą, nes galvojo, kad motina atsikėlusi pasiims peilį ir juo jį perdurs. Lazdą atsinešė todėl, kad nereikėtų rankomis mušti. Motiną mušė lazda, kelis kartus jai spyrė. Iš pradžių motinai sudavė smūgius rankomis, tuo pačiu metu ją spardė, o tik po to atsinešė lazdą ir su ja mušė motiną. Kiek motinai sudavė smūgių lazda, pasakyti negali, galėjo suduoti apie 5 smūgius. Motiną mušė jos kambaryje, ji tuo metu gulėjo ant grindų. Iš viso sudavė apie 10 smūgių, tiksliai jų neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad sudavė 20 smūgių. Tačiau, kaip minėjo, jis smūgių neskaičiavo ir kodėl nurodė tokį smūgių skaičių, paaiškinti negali. Kai mama pradėjo kriokti, išsigando, patyrė šoką. Tada pakėlė motiną ir ją paguldė į lovą. Ją palikęs kambaryje nuėjo į kitą kambarį. Ten įsijungė televizorių. Daugiau tą dieną į motinos kambarį užėjęs nebuvo. Kitos dienos ryte nuėjęs į kambarį motiną rado gulinčią lovoje. Palietė jos ranką, ji buvo šalta. Motina buvo apsišlapinusi, todėl ją nurengė, o drabužius užmerkė į vonelę. Tada nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, kurią išgėrė kartu su kaimynu M.. M. apie motinos nužudymą nieko nesakė. Motinos mirties nenorėjo. Savo elgesį vertina blogai. Įvykio metu buvo išgėręs, todėl motinai ir sudavė tiek daug smūgių. Prieš 2–3 dienas iki minėto įvykio motiną taip pat mušė. Tada jai sudavė smūgius kumščiais į galvą. Nežino, kodėl jam kaltinime nurodyta, jog jis motinai sudavė 53 smūgius.
Savo duotus parodymus I. G. patvirtino 2012-06-18 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 90–105).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo I. G. paaiškinimų, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusioji L. L. parodė, kad R. G. buvo jos sesuo, o kaltinamasis – sesers sūnus. Su kaltinamuoju nesipyko. Sesuo, kaip ir ji (nukentėjusioji), gyveno Rokiškyje kartu su sūnumi. Su seserimi bendravo. Paskutinį kartą ją matė gal prieš dvi savaites iki įvykio, ji buvo pas ją atėjusi. Savo sūnumi ji nesiskųsdavo. Paskutiniu metu R. G. dažnai vaikščiodavo su mėlynėmis. Jos klausė, ar tai ne sūnaus I. G. darbas. Tačiau ji teisybės nesakė, apie sūnų vengdavo kalbėti. Seserį palaidojo kartu su broliu V. J.. Brolis šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Nei ji, nei brolis civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas M. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo draugai. 2012-06-15 buvo jo gimtadienis. Jam paskambino I. G. ir jį pasveikino. Pas I. G. atsinešė alaus, su juo išgėrė ir išėjo namo. I. G. motinos nematė. Klausė, kur ji yra. I. G. sakė, kad ji miega. I. G. su motina nesutarė, pykdavosi. Nematė, kad I. G. muštų motiną, tačiau ją sumuštą yra matęs. Kas ją sumušė, tiksliai nežino. Tačiau supranta, kad tai I. G. darbas, nes niekas kitas daugiau jos mušti negalėjo. Klausė I. G., kodėl jis muša motiną. Jis jam atsakė, kad ne jo (liudytojo) reikalas. Kai buvo atėjęs pas I. G., jis jau buvo truputėlį išgėręs. Neklausė, su kuo gėrė. Po butą nevaikščiojo. Buvo tik viename kambaryje.
Liudytojas E. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo yra draugai, kaimynai, nesipyksta. Apie įvykį nieko nežino, tik iš žmonių girdėjo, kad I. G. motiną nužudė. Sutiko laiptinėje I. G.. Jis jam pasakė, kad savo motiną nužudė. Jis tada laiptinėje gėrė. I. G. buvo ramus, nežino, ar pergyveno, neklausė. Būdavo riksmų, girdėdavo, kaip su motina pykdavosi.
Liudytoja A. C. parodė, kad su I. G. nesipyksta. Gyvena tame pačiame name. Su G. nelabai bendravo. Retai kada pas juos nueidavo. G. ateidavo pas ją pasiskolinti pinigų gėrimams. Matydavo ją sumuštą. Klausė, kas ją sumušė. Iš pradžių ji nesakė, o po to pasakė, kad ją mušdavo sūnus. G. jai yra sakiusi, kad geria kartu su sūnumi. Paskutinį kartą G. matė savaitę prieš įvykį. Tada jokių jos sužalojimų nepastebėjo.
2012-06-17 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog Rokiškyje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant lovos rastas užklotas antklode moteriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, visiškai nuogas. Apžiūrėjus lavoną, ant jo matyti daugybiniai sužalojimai, kraujosruvos, nubrozdinimai veide, kaklo-krūtinės srityje, ant rankų kojų, pilvo srityje. Po galva, ant pagalvės matyti raudona, panaši į kraują, skysčio dėmė. Ant nugaros taip pat matyti įvairaus dydžio kraujosruvos. Skalbimo mašinoje rasti rūbai, kuriuos išėmus ir apžiūrėjus matyti, kad dalis jų yra su dėmėmis, panašiomis į kraują. Paimtos dvejos džinsinės kelnės, vyriški marškiniai su dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., b. l. 8–30).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėta: lazda, kurios ilgis 106 cm, skersmuo 3 cm. Lazda tuščiavidurė, sunki, jos paviršius padengtas popieriumi, yra samaninės spalvos su įstrižomis baltos, rudos spalvų juostomis, vietomis yra juodų, rausvų dėmių; vyriški dryžuoti baltiniai: yra tamsiai mėlynos, melsvos ir gelsvos spalvos dryžių. Baltinių priekyje, dešinio skverno apatinėje dalyje ir dešinėje rankovėje matyti tamsiai rausvų dėmių, panašių į kraują. Džinsinės kelnės šviesiai mėlynos spalvos, džinsų apatinėje dalyje ir dešiniame šone ties keliu matyti netaisyklingos formos tamsi dėmė. Džinsinės kelnės mėlynos spalvos, kelnių apatinėje dalyje (daugiau kairėje) matyti smulkių apvalių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Tokia pat dėmė yra ir kairėje klešnėje ties keliu. Džinsų viršutinėje dalyje, dešinėje pusėje taip pat matyti smulkių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant džinsų užpakalinės, dešinės kišenės matyti raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Vyriškos juodos spalvos, guminės įspiriamos šlepetės, 44 dydžio. Šlepetės yra naudotos, vietomis matyti pilkos, rudos spalvos nešvarumų (1 t., b. l. 56–62).
Iš specialisto išvados Nr. M 305/12 (05) matyti, kad R. G. mirė nuo muštinių galvos sužalojimų. Tai rodo muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje su kaukolės skliauto lūžiu nusitęsiančiu į pamatą, kraujo išsiliejimas po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimas, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, koma. R. G. lavone nustatyta: 1. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje su kaukolės skliauto lūžiu nusitęsiančiu į pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimu, padaryti kietais bukais (muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje – pailgos formos) daiktais, vienos paros laikotarpiu iki mirties. 2. Abipusis apatinio žandikaulio lūžis, kairės pusės 3, 4, 5, 8 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, padaryti kietais bukais daiktais 1–3 parų laikotarpiu iki mirties. 3. Muštinės žaizdos veide, odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, pilve, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame sėdmenyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, poodinės kraujosruvos pilve, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, padaryti kietais bukais daiktais 1–3 parų laikotarpiu iki mirties. R. G. lavono kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dilbiuose galėjo būti padaryti savigynos metu, rankomis prisidengiant nuo smūgių. Muštinės žaizdos padarytos 9 trauminiais poveikiais, kiti sužalojimai – ne mažiau kaip 44 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 43–45).
Specialisto išvadoje Nr. pM 305/12 (O5) konstatuota, kad R. G. mirė vienos paros laikotarpiu po muštinių galvos sužalojimų padarymo. Pagal makroskopinį vaizdą nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant ir lazda. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje padarytos kietu buku, pailgos formos daiktu (tai galėjo būti lazda), 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienas po kito 3 parų laikotarpiu. Sužalojimų padarymo sekoje, labiausiai tikėtina, kad muštiniai galvos sužalojimai padaryti paskutiniai (1 t., b. l. 48–49).
Teismo posėdyje specialistas R. Ž. paaiškino, kad galvos žaizdos, padarytos paskutinės, o nubrozdinimai buvo senesni. Negali tiksliai pasakyti, ar sužalojimai padaryti vienu metu. Jie galėjo būti padaryti ir vienu metu. Negali pasakyti nubrozdinimų ir kraujosruvų eiliškumo. Nustatyti 53 trauminiai poveikiai, į kuriuos įeina kiekvienas nubrozdinimas, kraujosruva, žaizdos. Nebūtinai turėjo būti tiesiogiai suduoti 53 smūgiai, kadangi sužalojimai alkūnėse ar keliuose galėjo atsirasti ir pačiai R. G. griūnant, atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje, gilios žaizdos, žaizdos ties kairiu burnos kampu, nebūdingi griuvimui ir padaryti tiesiogiai suduodant smūgius. Negali atmesti galimybės, kad žaizda smakre galėjo atsirasti po smūgio pačiai R. G. griūnant ir atsitrenkiant į grindis ar panašiai. Taip pat neatmeta galimybės, kad nubrozdinimai veide galėjo atsirasti dėl tiesioginių smūgių arba galvai į kažką atsitrenkiant. Negali tiksliai pasakyti, kiek buvo tiesiogiai suduota smūgių. Suduodant 20 smūgių galėjo atsirasti 53 trauminiai poveikiai. Mažai tikėtina, kad sužalojimai pilve, šlaunų priekiniuose paviršiuose atsirado nuo ne tiesioginių smūgių. Negali tiksliai pasakyti, ar nubrozdinimai krūtinėje atsirado nuo tiesioginių smūgių ar nugriuvus. Labiausiai tikėtina, kad griūnant sužalojimai galėjo atsirasti alkūnėse, keliuose, kaktos dešinėje ir kairėje pusėje, smakre, kai kurie veido sužalojimai.
Iš psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. G. nustatomas potrauminis sindromas, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo savo veiksmus visiškai valdyti. Šiuo metu I. G. nustatomas potrauminis sindromas, jis gali suvokti savo veiksmus ir gali savo veiksmus valdyti. Šiuo metu I. G. gali būti apklausiamas, su juo galima atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas I. G. nereikalingas (2 t., b. l 54–56).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant I. G. kaklo, kairėje pusėje ties viduriu yra smulkus pailgos formos įbrėžimas (1 t., b. l. 119).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis I. G. 2012 m. birželio 15 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, iš pykčio, kilusio dėl tarpusavio nesutarimų su motina, suduodamas jai smūgius kumščiais, lazda bei kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo muštinių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, koma, nukentėjusioji mirė, tyčia, itin žiauriai nužudė savo motiną R. G.. Kaip matyti iš kaltinamojo I. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų, jis pripažino tai, kad kilo konfliktas su motina dėl to, kad ji jam nepagamino valgyti, kad to konflikto metu jis motinai sudavė smūgį į veidą ir ji krisdama susižalojo smakrą. Taip pat paaiškino, kad po to atsinešęs lazdą ja motinai sudavė smūgius ir spardė kojomis, kol ji pradėjo kriokti. Tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad jis nesutinka su jam inkriminuojamų smūgių skaičiumi, teigdamas, jog motinai negalėjo suduoti tiek daug smūgių. Kaltinamasis taip pat nurodo aplinkybę, kad nukentėjusioji į ranką buvo paėmusi peilį, todėl jis ją pradėjo mušti. Tačiau kolegija kaltinamojo I. G. parodymus dėl to, kad motina buvo paėmusi peilį, todėl jis ją pradėjo mušti, vertina kritiškai, kaip bandymą sušvelninti savo padėtį. Pažymėtina, kad tokią versiją kaltinamasis iškėlė tik vėliau, pirminiuose savo parodymuose jis tokių aplinkybių nebuvo nurodęs. Be to, kaltinamasis teigdamas apie tai, kad motina buvo paėmusi peilį, todėl jis ją pradėjo mušti, nenurodė, kad motina jį būtų puolusi ar atlikusi kitus pavojingus veiksmus. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino pats kaltinamasis, po pirmo jo suduoto smūgio kumščiu į veidą motina nugriuvo ir po to sekusius kitus smūgius kojomis bei lazda, kurią jis atsinešė iš sandėliuko, motinai jis sudavė gulinčiai ant grindų. Taigi darytina išvada, kad jis motiną mušė ne gindamasis, o iš pykčio, kilusio dėl tarpusavio nesutarimų. Vertinant kaltinamojo I. G. parodymus dėl motinai suduotų smūgių skaičiaus, kolegija konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis motinai galėjo suduoti jam kaltinime nurodytą smūgių skaičių, t. y. ne mažiau kaip 53 smūgius. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokį tiksliai smūgių skaičių jis sudavė motinai. Kaltinamojo paaiškinimu, jis motinai galėjo suduoti apie 10 smūgių (ikiteisminio tyrimo metu nurodė galėjęs suduoti apie 20 smūgių). Specialisto išvadoje Nr. M 305/12 (05) nurodyta, kad R. G. lavone nustatytos muštynės žaizdos padarytos 9 trauminiais poveikiais, kiti sužalojimai – ne mažiau kaip 44 trauminiais poveikiais. Teismo posėdyje specialisto išvadą surašęs specialistas R. Ž. paaiškino, kad trauminiai poveikiai – tai nustatytas kiekvienas nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda. Tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusiajai tiek turėjo būti suduota smūgių, kiek šiuo atveju nustatyta trauminių poveikių, nes dalis nustatytų sužalojimų (žaizda smakre, sužalojimai alkūnėse, keliuose, kaktos dešinėje ir kairėje pusėje ir pan.) R. G. galėjo atsirasti griūnant, atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Kiek tiksliai R. G. galėjo būti suduota smūgių, specialistas teismo posėdyje nurodyti negalėjo. Jo paaiškinimu, suduodant ir 20 smūgių (kaip minėta, tokį smūgių skaičių ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs ir kaltinamasis I. G.) galėjo atsirasti 53 trauminiai poveikiai. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes, tikslinamas I. G. kaltinime nurodytų smūgių skaičius, vietoj nurodytų suduotų ne mažiau kaip penkiasdešimt trijų smūgių, nurodant, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Kolegija pažymi, kad be I. G. prisipažinimo nužudžius motiną, jo kaltė įrodyta ir kitų byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, specialisto paaiškinimais. Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis motiną mušdavo ir anksčiau. Tokius jo paaiškinimus patvirtino ir liudytojai M. R., A. C.. Pasak kaltinamojo I. G., jis motinai smūgius sudavė kumščiu, lazda ir kojomis, o tai atitinka specialisto išvadą Nr. pM 305/12(05), kurioje nurodyta, kad pagal makroskopinį vaizdą R. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant ir lazda. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. M305/12(05), mirtis R. G. ištiko dėl galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, koma. Tai nėra momentinis gyvybės atėmimas. Tam, kad kiltų tokios pasekmės, reikalingas tam tikras laikas, kol kraujas išsilieja po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir įvyksta smegenų suspaudimas krauju. Tai patvirtina ir specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad R. G. mirė vienos paros laikotarpiu po muštinių galvos sužalojimų padarymo. Byloje nustatyta, kad R. G. padaryti ne mažiau kaip 53 sužalojimai suduodant ne mažiau kaip 20 smūgių. Dalis smūgių buvo suduota sunkia lazda (tą patvirtina daiktų apžiūros protokolas). Smūgiai lazda buvo suduoti į galvą, tą patvirtina ir specialisto išvada Nr. pM305/12(05). Smūgiai buvo stiprūs, nes nustatyti žandikaulio, krūtinkaulio lūžiai, daugybiniai šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galvoje, dėl kurių įvyko R. G. mirtis, buvo padaryti paskutiniai. Kadangi R. G. visą tą laiką buvo gyva, todėl akivaizdu, jog ji kentė didelį fizinį skausmą. Toks nužudymas laikytinas itin žiauriu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. G. motiną mušdavo ir anksčiau. Tačiau byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog įvykio dieną jis veikė tiesiogine tyčia ir turėjo konkretų tikslą nužudyti savo motiną R. G.. Pats kaltinamasis neigia turėjęs tokį tikslą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad baigęs mušti motiną ją paguldė į lovą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. G. kūnas rastas lovoje užklotas antklode. Iš liudytojo M. R. parodymų matyti, kad jis tą pačią dieną, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, su I. G. vartojo alkoholį pas jį namuose. Liudytojas klausė I. G., kur jo motina, į ką jis atsakė, jog ji miega, apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino. M. R. nepastebėjo, kad I. G. būtų kažkaip kitaip elgęsis, susijaudinęs ar panašiai. Tai rodo, kad kaltinamasis nesitikėjo, jog motina dėl jo suduotų smūgių mirs. Tačiau sunkia lazda suduodamas smūgius į nukentėjusiosios galvą, t. y. į žmogui gyvybiškai svarbų centrą, kaltinamasis I. G. neabejotinai suvokė, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali įvykti R. G. mirtis ir nors R. G. gyvybės atimti tuo metu galbūt nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai reiškia, kad kaltinamasis savo motiną nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Kaip minėta, R. G. buvo kaltinamojo motina ir ji buvo nužudyta itin žiauriai, todėl I. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
Kadangi kaltinamasis I. G. pripažino esmines nužudymo aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė, savo elgesį vertina neigiamai, toks jo esminių aplinkybių pripažinimas itin žiauriai nužudžius savo motiną laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis I. G. pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir tai, pasak jo, turėjo įtakos motinai suduotų smūgių skaičiui. Liudytojas M. R. taip pat teisme parodė, kad jam įvykio dieną atėjus pas I. G. į namus, jis (kaltinamasis) jau buvo išgėręs. Todėl kaltinamojo I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę I. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Ši nusikalstama veika baigta, padaryta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis I. G. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu. I. G. administracine tvarka baustas 3 kartus, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centre neregistruotas. Iš psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam nustatytas potrauminis sindromas, tačiau jis yra pakaltinamas, priverstinis gydymas jam nereikalingas. Kaip minėta, nustatyta viena kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes ir į tai, kad nužudymas padarytas esant net dviem kvalifikuojančioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Lazda, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.
Daiktai: šortai, marškiniai, liemenėlė, dvejos džinsinės kelnės, pagalvės užvalkalas, du mobiliojo ryšio telefonai, šlepetės, seilių, kraujo pavyzdžiai, galvos plaukai, nagai, žaizda, saugomi Rokiškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, kvito Nr. 053239, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 297–308 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
I. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. vasario 12 dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į šios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. vasario 12 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.
Daiktus: lazdą, saugomą prie bylos, šortus, marškinius, liemenėlę, dvejas džinsines kelnes, pagalvės užvalkalą, du mobiliojo ryšio telefonus, šlepetes, seilių, kraujo pavyzdžius, galvos plaukus, nagus, žaizdą, saugomus Rokiškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, kvito Nr. 053239, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos nuteistajam, o kitiems proceso dalyviams nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.