Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-175-957/2025 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. (toliau – ir nuteistasis, pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo I. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-481, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. I. G. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-72/2013 (teisminio proceso Nr. 83-1-00258-12) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus – 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. vasario 12 d.

2. Nuteistajam I. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. birželio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. birželio 18 d., du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis I. G. atliko 2022 m. birželio 18 d. (pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą).

3. Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. LK-N-481 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir, be kita ko, rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nenusižengti; tęsti darbą, išlaikyti darbo vietos stabilumą; tęsti dalyvavimą „Anoniminių alkoholikų“ ir „Anoniminių narkomanų“ savitarpio pagalbos grupių veiklose.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nuteistojo I. G. skundas dėl Komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-481 atmestas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis I. G. prašo: panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. LK-N-481, ir priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o jei teismas matytų būtinybę – nustatyti papildomai kelias pareigas. Nuteistojo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą, nevisiškai koncentravosi į jo pokyčius bausmės atlikimo metu, darbą, kitas reikšmingas aplinkybes (dalyvavimą švietėjiškoje bei kultūrinėje veikloje, ieškinių dengimą ir kt.), neatsižvelgė į jo pastangas paskutiniais bausmės atlikimo metais, siekiant realizuoti visus bausmės tikslus ir siekius, ir per daug dėmesio skyrė pačio nusikaltimo, kurį teismas jau buvo įvertinęs skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, analizei. Komisija nesivadovavo teismų praktika, Europos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio), nesirėmė BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais reikalavimais, kitais teisiniais šaltiniais, rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu (toliau – ir Probacijos įstatymas) (skunde cituojami šio įstatymo 6, 12, 19 straipsniai), pateikė neišsamias ir neaiškias išvadas (pvz., iš Komisijos nutarimo nėra aišku, ar visi Komisijos nariai vieningai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ar buvo ir kitokia nuomonė), neįvertino jo noro daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat kitų aplinkybių, subjektyviai aptarė jį charakterizuojančias aplinkybes, visiškai neatkreipė dėmesio į jo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri kardinaliai mažėja. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime nėra nurodyta, ar jis atitinka formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų sąlygas. Nuteistasis pažymi, kad jis dalyvavo programose, kas savaitę lankėsi pas psichologą, kiek galėdamas iš uždarbio dengė ieškinius, turi darbą, gyvenamąją vietą. Nuteistojo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nors ir pasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su jo elgesiu, darbine veikla, visgi daugiau vadovavosi Komisijos nutarimu.

5.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai įvertino jo asmeninę pažangą ir esminį elgesio pokytį, per daug dėmesio skyrė jo praeityje padarytoms klaidoms, o toks vertinimas neatspindi realios jo padėties ir dabartinio pavojaus visuomenei lygio. Nuteistasis pažymi, kad šiandien jis yra socialiai integruotas tiek, kiek leidžia įkalinimo sąlygos, jam priskirtas socialinis darbuotojas, po paleidimo būtų apgyvendintas (duomenys neskelbtini) laikinuose nakvynės namuose, kur, be kita ko, jis gautų tęstinę socialinę pagalbą. Be to, prie jo socialinės integracijos prisideda ir Probacijos tarnyba, socialinės paramos centrai, priklausomybių ligų specialistai. Nuteistojo teigimu, šiuo metu yra sukurta tvirta individuali pagalbos, priežiūros ir kontrolės sistema, kuri laisvėje užtikrintų tiek jo teisinį ir socialinį integravimą, tiek visuomenės apsaugą nuo galimų pažeidimų. Nuteistasis pažymi, kad ilgalaikis įkalinimas sukelia neigiamų pasekmių, o laisvėje vykdomos kontrolės priemonės leidžia sklandžiau valdyti pokyčius, suteikia motyvacijos ir sustiprina asmens atsakomybę.

5.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nesuprantama, kokiose programose dalyvauti, nėra nurodyti jų pavadinimai, tuo tarpu pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teigimu, jis vykdė visas rekomendacijas, todėl Komisijos nutarimas yra neteisingas ir nesuprantamas. Pažymi, kad nuteistieji Pusiaukelės namuose visą laiką dirba, grįžta vėlai, savaitgaliais vyksta pas šeimas, todėl programos yra daugiau kultūrinės ir užimančios laiką. Be to, nuteistajam nesuprantama, kodėl Lietuvos kalėjimų tarnyba per pusantrų metų nesugeba sudaryti visų sąlygų, kad nuteistasis galėtų būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.4. Nuteistasis, skunde aptardamas baudžiamosios politikos bruožus, bausmių vykdymo sistemai ir bausmėms keliamus tikslus, lygtinio paleidimo esmę, prasmę ir tikslus (resocializaciją, kuo lengvesnę reintegraciją sugrįžus gyventi į visuomenę), pažymi, kad jis yra faktiškai atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, todėl Komisija, netaikiusi jam lygtinio paleidimo instituto, pažeidė teisingumo principą ir išbalansavo pusiausvyrą tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Nuteistojo vertinimu, tikimybė pasiekti bausmės tikslus yra didesnė taikant lygtinį paleidimą, nei izoliuojant asmenį nuo bendruomenės. Asmeniui, kuris jau atliko realią bausmę įkalinimo įstaigoje ir kuriam taikomas lygtinis paleidimas, jo bausmė nėra panaikinama, dėl to lygtinis paleidimas negali būti siejamas su nebaudžiamumu ar atsakomybės už nusikalstamą veiką vengimu. Nuteistojo vertinimu, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, neturėtų būti vadovaujamasi bausmės tikslais, kurie numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės trukmė pirmiausia priklauso nuo nusikaltimo sunkumo, į kurį įstatymų leidėjas jau atsižvelgia nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminus, tačiau resocializacijos galimybės priklauso nuo konkretaus asmens, o ne nuo to, kokiam terminui jam yra paskirta bausmė. Nuteistojo vertinimu, lygtinis paleidimas jam taikytinas todėl, kad jis formaliai atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, jo elgesio pokyčiai yra aiškūs ir teigiamai įvertinti, žalos rizika yra žema, yra sukurta institucinė socialinės paramos ir kontrolės sistema, yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės ir jo integracija į visuomenę bei darbo aplinką gali vykti efektyviau būnant laisvėje.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. G. skundas atmetamas.

7. Iš nuteistojo I. G. aukštesniajam teismui pateikto skundo turinio matyti, kad jame iš esmės ginčijamas Lygtinio paleidimo Komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-481 teisėtumas ir pagrįstumas, kuris buvo patikrintas ir kurio vertinimas motyvuotai išdėstytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartyje, be to, didžiąją skundo dalį užima bendros teorinės nuostatos apie baudžiamąją politiką, bausmių vykdymo sistemai ir bausmėms keliamus tikslus, lygtinio paleidimo esmę, prasmę, tikslus ir kt., iš esmės jų nesusiejant su konkrečiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties, kurios teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti tikrinamas aukštesniojo teismo, išvadomis. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo I. G. skundą dėl Komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimo netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas aukštesniajam teismui pateiktame skunde neginčija jokių konkrečių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties argumentų ar jų pagrindu padarytų išvadų, skunde apsiribodamas teiginiais, kad skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas, nors ir pasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu, darbine veikla, visgi daugiau vadovavosi Komisijos nutarimu, nepakankamai įvertino jo asmeninę pažangą ir esminį elgesio pokytį, per daug dėmesio skyrė jo praeities klaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnysis teismas tikrina žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šioje nutartyje pareiškėjo skundo argumentus vertins Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. priimtos nutarties kontekste.

8. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiu, kad žemesnysis teismas, priimdamas 2025 m. liepos 11 d. nutartį, nors ir pasisakė dėl kai kurių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, visgi, pareiškėjo teigimu, labiau rėmėsi Komisijos nutarimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis yra išsamiai argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį I. G. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurios nurodytos 2025 m. gegužės 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1498 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir kurios atsispindi iš nuteistojo asmens bylos, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Jau vien Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties turinys ir apimtis (motyvuojamoji dalis išdėstyta nutarties 3-7 lapuose) paneigia skundo argumentus, kad žemesnysis teismas daugiau vadovavosi Komisijos nutarimu, kadangi pastarojo apimtis siekia vieną lapą. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesniojo teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartyje tinkamai aiškintos ir BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Vien ta aplinkybė, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio procesinio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikinti žemesniojo teismo nutartį ir Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą, kaip to prašo nuteistasis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

9. Iš nuteistojo skundo turinio nėra aišku, dėl kokių teigiamai nuteistąjį bei jo pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepasisakė, bet turėjo pasisakyti žemesnysis teismas, priimdamas 2025 m. liepos 11 d. nutartį. Nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad jis formaliai atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, kad jo elgesio pokyčiai yra aiškūs ir teigiamai įvertinti, kad žalos rizika yra žema, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl visų šių nuteistojo akcentuojamų aplinkybių žemesnysis teismas pasisakė ir 2025 m. liepos 11 d. nutartyje pateikė jų motyvuotą įvertinimą. Antai, žemesnysis teismas pripažino, kad nuteistasis I. G. formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte – jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko dar 2022 m. birželio 18 d. Visgi, tuo pačiu žemesnysis teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, nes aptartam institutui taikyti taip pat yra būtinos ir kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. turinio taip pat matyti, kad spręsdamas klausimą, ar Komisija pagrįstai nutarė netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvertino ir tai, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2025 m. gegužės 12 d. pakartotinai atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyti teigiami jo mąstymo ir elgesio pokyčiai. Taip pat žemesnysis teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė „Anoniminių narkomanų“ savi pagalbos grupės susirinkimus, individualius užsiėmimus „12 žingsnių“ sveikimo nuo priklausomybių programoje, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, dirba, turėtų darbą ir lygtinio paleidimo taikymo atveju, galėtų gyventi laikinuose (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra žema, nėra grėsmės kitiems, nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo keletą specialybių, nuosekliai dirbo, padengė turėtus finansinius įsipareigojimus iš gaunamų pajamų. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartyje motyvuotai pasisakė ir dėl to, kodėl šios teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį apibūdinančios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas, įvertinęs tai, kad dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje iki šiol egzistuoja koreguotinos nuteistojo elgesio ir mąstymo sritys, kurių tinkama dinamika dabartiniame bausmės vykdymo etape negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės, tai, kad kol nėra išnykusi didžioji dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių (kurių nustatyta net septyniolika), tol negalima daryti išvados apie realią asmens pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 37 kartus, pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados apie realią akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Su tokiomis žemesniojo teismo išvadomis aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti. Taigi, priešingai nei galima suprasti iš pareiškėjo skundo turinio, žemesnysis teismas pasisakė dėl visų nuteistojo skunde akcentuojamų jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu teigiamai charakterizuojančių duomenų, o vien tai, kad šių aplinkybių vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo išvadai apie formalų ir nemotyvuotą procesinį sprendimą bei apie tai, kad žemesnysis teismas nepakankamai įvertino jo asmeninę pažangą.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas per daug dėmesio skyrė jo praeityje padarytoms klaidoms ir jo vertinimui, nėra pagrįstas. Kaip jau minėta, skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartyje žemesnysis teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį charakterizuojančius duomenis, tarp jų – ir ankstesnį nuteistojo elgesį, ankstesnius jo teistumus. Aukštesniojo teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo/netaikymo, būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo ankstesnį elgesį, taip pat elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Būtent šie duomenys aptariami ir socialinio tyrimo išvadose ir būtent šių duomenų pagrindu galima daryti išvadas apie nuteistojo elgsenos pokyčius bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką. Nors nuteistojo ankstesnis elgesys, jo ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo ankstesnis elgesys, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip nuteistojo elgesys iki nusikalstamų veikų darymo, jų darymo metu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Be kita ko, nuteistasis skunde nurodo, kad jam nėra suprantama, kokiose programose jis turi dalyvauti, nėra nurodyti jų pavadinimai, tuo tarpu EŽTT praktikoje aiškinama, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Neabejojama, jog šių nuostatų aiškinimo laikomasi ir nagrinėjamu atveju. Aptariamų skundo argumentų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad, kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (BVK 85 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia rekomendacija buvo pateikta, t. y. priimdama 2025 m. birželio 9 d. nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, Komisija, be kita ko, rekomendavo nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Tuo tarpu individualus resocializacijos planas sudaromas kiekvienam nuteistajam individualiai, jį sudarant gali būti įtraukiamos BVK 51 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos, ir patikimi savanoriai, kurių dalyvavimas įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam resocializuotis (BVK 53 straipsnio 1 dalis). Individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus (BVK 53 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisija, laikydamasi BVK 85 straipsnio 5 dalies reikalavimų, 2025 m. birželio 9 d. nutarime suformulavo rekomendacijas nuteistajam, o jas įgyvendinant sudaromo individualaus resocializacijos plano turinys nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl aukštesnysis teismas dėl aptariamo nuteistojo skundo argumento išsamiau nepasisako. Kita vertus, pažymėtina, kad programų, kuriose turėtų dalyvauti nuteistasis, kryptys yra matomos ir iš Socialinio tyrimo išvados. Antai, Socialinio tyrimo išvados 7.2. punkte nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kurie gali būti eliminuojami, dalyvaujant tam tikrose socialinės reabilitacijos programose. Vienas iš tokių veiksnių nurodytas piktnaudžiavimas narkotikais. Tuo tarpu Socialinės tyrimo išvados 4.7. punkte „Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“ nurodyta, kad nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Sugretinus šiuos Socialinio tyrimo išvados duomenis su nuteistojo skundo argumentais, kuriais nurodoma, kad elgesį keičiančios programos yra daugiau kultūrinės ir užimančios laiką, susidaro įspūdis, kad nuteistasis nėra linkęs nuoširdžiai įsitraukti į tokių programų vykdymą ir jose rezultatyviai, o ne vien formaliai, dalyvauti. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta net septyniolika dinaminių nuteistojo I. G. kriminogeninių veiksnių, didinančių jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visgi nuteistasis turi galimybę aktyviai koreguoti šias sritis ir tokiu būdu daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Nuteistasis I. G. skunde dėsto teorines bei iš teismų praktikos cituojamas nuostatas apie baudžiamąją politiką, bausmių vykdymo sistemai ir bausmėms keliamus tikslus, lygtinio paleidimo esmę, prasmę, tikslus ir kt., akcentuodamas lygtinio paleidimo prioritetą, nuteistųjų resocializacijos ir socializacijos svarbą ir kritikuodamas BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Visgi pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

13. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ laikymosi svarbą sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad skunde plačiai cituojamos neva pažeistos Probacijos įstatymo nuostatos nereglamentuoja nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygų ir tvarkos, todėl dėl šių ir kitų skundo teiginių, susijusių su probuojamiesiems sukurta institucine socialinės paramos ir kontrolės sistema, nepasisakytina.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.