- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- e2-275-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02645-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Jonas Butkus
- Kategorijos
- 2.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui S. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. B.: 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo; 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2017 metų liepos mėnesį pradėjo derybas su E. S. dėl statomo gyvenamojo namo pamatų statybos darbų jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). E. S. suvedė ieškovę su S. B., kuris ir atliko pamatų liejimo darbus. Pamatų projektas S. B. buvo pateiktas. Inžinieriui-konstruktoriui I. G. apžiūrėjus sumontuotus pamatus, pastarasis nustatė, kad darbai neatitiko projekto: pagal konstruktyvo projektą po juostiniu rostverku buvo numatytas cinkuotas tinklelis ir ekstruzinis polistireninis putplastis, tačiau jie sumontuoti nebuvo. I. G. surašė aktą bei pasiūlė broko ištaisymo sprendimo projektą. Broko ištaisymui ieškovei teko samdyti kitą žmogų, kuris broką ištaisė už 2000 Eur. Aplinkybę, kad būtent S. B., vykdydamas individualią veiklą, atliko pamatų įrengimo darbus patvirtina jo paties, kaip liudytojo, parodymai duoti Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr.e2-1915-1097/2020.
Šalies argumentai
3. J. Č. paaiškino, kad turi sunkią negalia, jai nustatytas 15 procentų darbingumas, galimybės judėti yra labai ribotos, todėl statybos darbų trukumų šalinimas reiškė papildomus rūpesčius. Ieškovė turėjo gilintis į statybos subtilybes, ieškoti sprendimų ne pagal savo kompetenciją. Po autoįvykio užsienyje liko paralyžiuota. Draudimas išmokėjo prarastos sveikatos išmoką, kurią turėjo panaudoti savo gyvenimo pagerinimui, pritaikyti namą negaliai. Mano, kad liko apgauta, traktuoja susiklosčiusią situaciją, kaip išmokėtų draudimo pinigų pagrobimą. Nurodo, kad jai teko važiuoti į statybvietę mažiausiai 6 neplanuotus kartus, tartis ir prašyti, kad ekspertai surastų laiko ir galėtų atvykti visi vienu kartu. Su savimi imti padėjėją - asistentą, kuris stumdytų su vežimėliu, ne vieną kartą turėjo paimti iš darbo poilsio dieną, kad nuvykti į statybvietę. Statybvietėje teko išgyventi daug nemalonių akimirkų, purvini rūbai ir purvyne užstrigęs vežimėlis tai tik dalis patirtų pažeminimų. Turėjo susitarti su inžinieriumi, kad jis paruoštų broko taisymo projektą, turėjo gilintis į statybos subtilybes, skaityti ir ieškoti informacijos, kad išsirinkti geriausią kokybės ir kainos atžvilgiu broko taisymo variantą. Pati ieškojo, kur galima nusipirkti ekstruzinį polistirolį, kuris buvo reikalingas broko taisymui, keletą dienų nagrinėjo rinkos kainas ir ieškojo tinkamo varianto. Skambučiai ir elektroninių laiškų susirašinėjimai užimdavo visą laisvą laiką. Dėl paralyžiaus ieškovei reikalingas dažnas poilsis, negali pagal savo sveikatos būklę ilgai sėdėti vežimėlyje, atsiranda kojų trombų tikimybė ir nepakeliami nugaros skausmai, tirpsta rankos. Nurodo, kad dėl iškilusių problemų buvo išsekusi fiziškai, blogai jautėsi, imdavo laisvas dienas darbe. Po traumos jos psichologinė būklė nėra gera, dėl šių įvykių turėjo naudoti raminančius vaistus, kuriuos buvo išrašiusi šeimos gydytoja tam atvejui, jeigu psichologinė sveikata pablogėtų. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaręs žodinę sutartį dėl namo pamato įrengimo. Jam buvo parodytas namo pamato įrengimo projektas, tačiau reikalavimo visus darbus atlikti pagal projektą nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pamatas buvo betonuojamas smėlio grunte atsakovas ir ieškovė susitarė, kad putų polistirolo po pamatu dėti nereikia. Buvo sutarta, kad už darbus ieškovė sumokės 4500 Eur, tačiau sumokėjo tik 3000 Eur. Pretenziją dėl putų polistirolo nesumontavimo ieškovė žodžiu pareiškė tik tada, kai atsakovas paprašė sumokėti likusius 1500 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad darbai, dėl kurių tariamo neatlikimo reiškiama pretenzija, gali kainuoti apie 500 - 600 Eur, putų polistirolo sumontavimas gali kainuoti apie 400-500 Eur kartu su medžiagomis. Pamatų įrengimo kaina buvo sutarta atsižvelgiant į tai, kad putplastis nebus montuojamas taip, kaip nurodyta projekte. Ieškovė turėjo asmenį, vykdžiusį techninę priežiūrą ir šis asmuo dėl pamatų betonavimo jokių pastabų nereiškė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dokumentus dėl 2000 Eur už pamato apšiltinimą polistirolu ieškovei išrašė jos tėvas - V. I.. Todėl mano, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neturi jokio teisinio pagrindo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Č. paaiškino, kad po avarijos, kuri įvyko 2014 m. iš draudimo gavo išmoką pagerinti savo dabartines gyvenimo sąlygas. Buvo pasamdytas architektas, kuris sudarė brėžinius ir kitus reikalingus dokumentus, taip pat inžinierius-konstruktorius, kuris parengė planus. Atsakingai rinkosi įmones, tačiau pasirinko E. S. įmonę. Kai įvyko pamatų įrengimas, nebuvo žmogaus, kuris galėjo prižiūrėti darbus – tiek tėvas, tiek vyras buvo išvykę. Paaiškino, kad atsakovą matė tik keletą kartų, apie statybos darbus nieko neišmano, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė pati nurodė nedėti putų polistirolo yra neteisingi, nes net nežinojo, kas tas putų polistirolas. Buvo susitarimas, kad visi pamatai turi būti atlikti pagal projektą. Paskui paaiškėjo, kad nebuvo įdėtas tinklelis į pamatus, pasirodo tai labai svarbu, nes namas yra miške, kur pilna visokių graužikų bei jis reikalingas namo amortizavimui. E. S. pradžioj sutiko pataisyti pamatus, tačiau vėliau atsisakė, prasidėjo skambučiai ir susirašinėjimas. Galiausiai ieškovės tėvas sutiko padaryti darbus, su kuriuo pasirašė sutartį. Jis surado žmones, kurie dirbo, nes tėvui buvo nustatyta IV stadija vėžio ir tuo metu jis jau sunkiai sirgo. Ieškovė nesupranta, iš kur atsakovas ištraukė, kad darbai gali kainuoti 500-600 Eur, nes vien putų polistirolis kainavo virš 700 Eur. Paaiškino, kad jau trečius metus važinėja į teismus, išgyveno daug pažeminimų, turėjo apleisti darbą, jai sunku judėti, ji jaučiasi apgauta, todėl ir prašo neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslino, kad dėl pamatų įrengimo tarėsi su E. S., tačiau įrengimo darbus atliko S. B.. Vėliau sutartį sudarė su tėvu V. I., kuris turėjo verslo liudijimą, tačiau pats darbų neatliko, juos atliko du darbininkai M. ir A. Į teisėjo klausimą, ar dar yra teismuose užvesta bylų dėl darbų atlikimo, ieškovė nurodė, kad bylinėjosi su įmone, dėl namo sienų remonto, ši byla baigėsi taikos sutartimi.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Jonas Butkus nurodė, kad žodinė rangos sutartis sudaryta su E. S., o atsakomybės prašoma iš S. B., su kuriuo sutartiniai santykiai nesiejo. Pagal sąskaitą faktūrą matoma, kad pirktas putų polistirolas, tačiau jokių mokėjimo dokumentų į bylą nėra pateikta, todėl neaišku, ar jis tikrai nupirktas. Byloje esanti foto nuotrauka taip pat nėra identifikuojama, nes nėra jos padarymo datos. Sutartis dėl darbų atlikimo sudaryta su ieškovės tėvu, darbus atliko kiti asmenys, kurių pavardžių ieškovė nenurodė. Faktinio ieškinio pagrindimo taip pat nėra. Pagal pirminį projektą nurodyta, kad apšiltinimas yra tik šoninių sienelių, o pakoreguotame plane nurodyta, kad dedamas putų polistirolas prie betono pagal visą namo perimetrą. Atsakovas nurodė, kad su ieškove buvo tartasi dėl betonavimo, šie darbai buvo atlikti, o dėl putų polistirolo ar tinkliuko montavimo su atsakovu tartasi nebuvo. Jokių įrodymų byloje nėra, kad darbai turėjo būti atlikti pagal projektą. Su kitais rangovais sutartys buvo pasirašytos, o su S. B. nepasirašė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė ieško tiesos. Jau yra nustatyta, kad atsakovas pats betonavo pamatus, jam buvo sumokėta ir dėl darbų kokybės reiškiamos pretenzijos. Buvo pateikti visi rasti finansiniai dokumentai, todėl dėl žalos atlyginimo atsakingas tas, kas darė darbus, t. y. S. B. yra tinkamas atsakovas. Dėl neturtinės žalos atstovė pasisakė, jog visi su statybomis vykę dalykai sukėlė ieškovei daug nepatogumų kaip neįgaliam žmogui. Ieškovė savo neturtinę žalą įvertino 1000 Eur ir mano, kad tai protinga suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad konstruktorius I. G. 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė pamatų planą (el. b. l. 7-8), o 2017 m. spalio 19 d. sudarytas antras pamatų plano variantas – rostverko šiltinimas (el. b. l. 10). J. Č. 2018 m. spalio 17 d. sudarė darbų atlikimo sutartį su V. I., kurioje susitarta dėl pamatų apšiltinimo darbų sklype adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti 2000 Eur (1000 Eur už darbus ir 1000 Eur už medžiagas), o V. I. iki 2018 m. lapkričio 30 d. apšiltinti minėtame sklype esančio namo pamatus (el. b. l. 12). V. I. 2018 m. gruodžio 8 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 3, kuriame nurodoma mokėtina pamatų apšiltinimo suma 2000 Eur (el. b. l. 13). Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. išsiuntė pretenziją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. S. dėl neapšiltintų namo pamatų su reikalavimu sumokėti 2000 Eur patirtų išlaidų (el. b. l. 48). Iš telefoninių susirašinėjimų tarp ieškovės J. Č. ir E. S. matyti, kad buvo siunčiami asmenų kontaktiniai telefonai, prašoma išgręžti polį, tartasi dėl pastolių atvežimo į sklypą, siunčiamos pamatų ir planų foto nuotraukos (el. b. l. 63-68; 79-87). PVM sąskaitoje-faktūroje 2018 m. spalio 11 d. Nr. PRS18-405 užfiksuoja, kad J. Č. pirko ekstrudinį polistireninį putplastį už 730,00 Eur su transportavimo paslauga (el. b. l. 120). Byloje taip pat yra statybinių medžiagų pirkimo čekiai (el. b. l. 118-119) bei pamatų foto nuotrauka (el. b. l. 122). Inžinierius konstruktorius I. G. 2019 m. sausio 18 d. surašė pažymą, kad atlikti darbai neatitinka projekto, o būtent po juostiniu rostverku neįdėtas cinkuotas tinklelis bei ekstrudinis polistireninis putplastis t=50 mm (el. b. l. 9). J. Č. 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. S. veiksmų bei patirtų pamatų apšiltinimo trūkumų šalinimo išlaidų (el. b. l. 89-95). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. spalio mėn. pateikė atsakymą, jog nutraukia vartojimo ginčo nagrinėjimą ir siūlo ieškovei kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (el. b. l. 59-60). J. Č. 2019 m. spalio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 44-47). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1915-1097/2020 J. Č. ieškinį atmetė (el. b. l. 99-105). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1790-866/2020 J. Č. apeliacinio skundo netenkino (el. b. l. 108-116). Ieškovė J. Č. 2021 m. liepos 20 d. išsiuntė pretenziją S. B. dėl 2000 Eur broko ištaisymui ir 1000 Eur neturtinės žalos (el. b. l. 16-17).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartyje turi būti aptartos šios sąlygos: sutarties dalykas (tai rangovo atlikto darbo rezultatas), kaina, jos apskaičiavimo būdai ir kriterijai, sutarties įvykdymo terminai (darbų pradžia ir pabaiga). CK neįtvirtinta privaloma rašytinė rangos sutarties forma, todėl šalys gali sudaryti sutartį pasirinkta forma. Kilus šalių ginčui, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas).
10. Taigi išdėstytų byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas S. B. atliko pamatų įrengimo darbus ieškovės J. Č. sklype. Šio fakto neginčija nei viena iš šalių, tačiau rašytinė rangos sutartis pasirašyta nebuvo. Įstatymas nenumato privalomos rašytinės rangos sutarties formos, svarbu, kad šalys susitartų dėl esminių sutarties sąlygų (darbo rezultato, taip pat kainos ir terminų). Ieškovė įrodinėja esant sutartinius santykius su S. B. byloje pateiktais įrodymais: susirašinėjimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. S., pamatų foto nuotrauka, o vėliau ir pretenzija dėl blogai atliktų darbų.
11. Ieškovės teigimu, E. S. suvedė ją su S. B., kuris ir atliko pamatų liejimo darbus. Pamatų projektas S. B. buvo pateiktas. Inžinieriui-konstruktoriui I. G. apžiūrėjus sumontuotus pamatus, pastarasis nustatė, kad darbai neatitiko projekto: pagal konstruktyvo projektą po juostiniu rostverku buvo numatytas cinkuotas tinklelis ir ekstruzinis polistireninis putplastis, tačiau sumontuoti nebuvo. I. G. surašė aktą bei pasiūlė broko ištaisymo sprendimo projektą. Broko ištaisymas ieškovei kainavo 2000 Eur.
12. CK 6.662 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
13. Nagrinėjamu atveju esminius darbų atlikimo trūkumus ieškovė įrodinėja I. G. pateikta 2019 m. sausio 18 d. pažyma, kad pamatai įrengti ne pagal projektą. Teismo posėdžio metu ir atsiliepime atsakovas S. B. pripažino, kad su ieškove J. Č. tarėsi dėl pamatų įrengimo. Už atliktus darbus buvo sumokėta 3000 Eur, nors tartasi dėl 4500 Eur. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad 3000 Eur perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. S., o atsakovui užbaigus darbus, sumokėjo jam 1500 Eur. Iš šalių paaiškinimų nėra aišku, kokia tiksliai suma buvo sumokėta už darbus, kam ji sumokėta ir už kokį darbo rezultatą. Byloje nėra ne tik rangos sutarties, bet ir jokių atsiskaitymo už darbus mokėjimo kvitų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad S. B. atlikti darbai neatitiko pateikto projekto ir yra su trūkumais, tačiau dėl kokio darbo rezultato iš tikrųjų buvo tartasi taip pat nėra aišku. Pažymėtina, kad atliktų darbų priėmimas yra įforminamas aktu, kuris turi būti rašytinės formos, pasirašytos abiejų sutarties šalių. Jame nurodomi, jeigu yra, atlikto darbo trūkumai arba teisė reikšti reikalavimus dėl trūkumų vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Priėmimo-perdavimo aktas šiuo atveju pasirašytas nebuvo.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad su atsakovu buvo tartasi ne tik dėl pamatų įrengimo, bet ir apšiltinimo, kad atlikti darbai turi paslėptų trūkumų, kurie ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Ieškovė kaip atsakingas ir sąmoningas asmuo turi pareigą domėtis užsakytų darbų atlikimu, tinkamu jų įvykdymu, savo interesų apsauga pasirašant sutartis ir pan.
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas į bylą nepateikė pažymos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas šių išlaidų šalims nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 271 straipsniu, 279 teismas
nusprendė:
Ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui S. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.