Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant pareiškėjai S. K., bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ atstovui Irmantui Lengvinui, UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui Evaldui Gavėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bankroto administratoriaus prašymą, patvirtinti pareiškėjos S. K. mokumo atkūrimo planą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-14 teisme gautas bankrutuojančios S. K. bankroto administratoriaus prašymas, patvirtini S. K. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2013-11-08 vyko S. K. kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimas nepatvirtino S. K. mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal LR FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir nepatvirtino sumos, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus vertinimo S. K. mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 str. įvardintus reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. K. prašė patvirtinti planą, nurodė, kad daugiau pinigų ji neturi iš kur gauti.

Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ atstovas prašė patvirtinti S. K. mokumo atkūrimo planą.

Teismo posėdžio metu UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas nurodė, kad jie nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo planui, prašė jo netvirtinti. Papildomai nurodė, kad jie neprieštarauja dėl turto vertės, dėl bankroto administratoriaus kooperavimosi su antstoliu dėl turto pardavimo, kad nebūtų kreipiamasi į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, atsisakė reikalavimo, kad pareiškėja pateiktų gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Tačiau reiškė prieštaravimus dėl bankroto administratoriaus užmokesčio, t.y. nepritarė, kad bankroto administratoriui būtų mokamas 180 Lt plius PVM kasmėnesinis atlyginimas, 20 Lt kas mėnesį už kanceliarines prekes, taip pat reiškė prieštaravimus, kad plane bankroto administratorius už parduodamą nekilnojamąjį turtą turi gauti 7,5 proc., bet ne mažiau kaip 2500 Lt nuo gautų lėšų sumos. Siūlo nustatyti 4 proc. vietoj 7,5 procento. Be to, teigė, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, t.y. fizinis asmuo kreditoriui turi suteikti informaciją, kokiomis priemonėmis bankrutuojantis fizinis asmuo sieks atkurti savo mokumą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-10-02 teismo nutartimi patvirtintas S. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, t.y. nustatyta, kad S. K. turi kreditorius - UAB „General Financing“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius. 2013-11-08 S. K. bankroto administratorius sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano (toliau – planas) tvirtinimas. Šiame kreditorių susirinkime du kreditoriai (UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) prieštaravo pateiktam planui ir buvo nuspręsta plano netvirtinti.

LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 3 d. nustato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius kreditorių susirinkime nepatvirtintą planą pateikė jį tvirtinti teisme ir nurodė, kad jo manymu planas atitinka visus Fizinių asmenų bankroto įstatyme 7 straipsnyje įvardintus reikalavimus, o kreditoriai plano nepatvirtino dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatyme 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą, ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad yra pagrindas tvirtinti pateiktą S. K. mokumo atkūrimo planą. Šią išvadą teismas daro išanalizavęs žemiau nurodytus argumentus.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius reiškė keturias pagrindines pastabas dėl plano netvirtinimo. Teismo posėdžio metu kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas nurodė, kad jie neprieštarauja dėl turto vertės, dėl bankroto administratoriaus kooperavimosi su antstoliu dėl turto pardavimo, kad nebūtų kreipiamasi į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, bei atsisakė reikalavimo, kad pareiškėja pateiktų gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Nors kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, šių reikalavimų neatsisakė, tačiau teismas pažymi, kad šio kreditoriaus teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro tik 3,36 proc., o UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismo patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, todėl teismas laiko, kad prieštaravimų dėl šių plano dalių nebeliko ir teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius posėdžio metu patvirtino, jog ginčo dėl bankroto administratoriaus išlaidų iki plano patvirtinimo nėra. Realiai bankroto administratorius už savo paslaugas gavo 600 Lt ir šią sumą išnaudojo. Prašė kreditorių patvirtinti kitą sumą, bet jie balsavo „prieš“, bankroto administratorius šio kreditoriaus sprendimo neskundė, su gauta suma susitaikė ir nieko daugiau nereikalauja.

Kadangi liko du esminiai prieštaravimai dėl plano dalių, susijusių su bankroto administratoriaus užmokesčiu ir dėl bankrutuojančio fizinio asmens siekių atkurti savo mokumą, teismas dėl jų pasisako.

Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 5 p.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 5 p. nustato, kad plane turi būti nurodyta kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos).

Kreditoriaus atstovas teigė, kad ši įstatymo nuostata reikalauja iš fizinio asmens suteikti kreditoriui informaciją, kokiomis priemonėmis, t.y. konkrečiais fiziniais veiksmais bankrutuojantis fizinis asmuo sieks atkurti savo mokumą. Tiek pareiškėja, tiek bankroto administratorius teigė, kad jie negali numatyti konkrečių veiksmų, kokiais sieks pagerinti savo materialinę padėtį, tačiau pasižadėjo dėti visas pastangas šiai padėčiai pagerinti. Iš teismui pateikto plano matyti, kad 6 dalyje nurodyta, kad S. K. šio plano įgyvendinimo laikotarpiu sieks pakeisti darbą į geriau apmokamą, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Ši laisvė - tai viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų. Negalima apriboti žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą, be to, paties straipsnio 3 dalis nustato, kad priverčiamasis darbas draudžiamas. Nagrinėjamu atveju S. K. išsilavinimas yra profesinis (aukštesnysis), ji aštuonerius metus dirba UAB „Lauresta“ valytoja, gauna pastovias pajamas, kurios sudaro 823,39 Lt gaunamas darbo užmokestis per mėnesį. Šios išlaidos teismo nutartimi iškelti asmeniui bankroto bylą yra patvirtintos, kaip lėšų suma reikalinga kiekvieną mėnesį S. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Numatyti papildomų lėšų asmens persikvalifikavimui, mokymuisi kalbų, kaip teigia kreditoriaus atstovas, būtų fiziškai neįmanoma, kadangi lėšų tam numatytų nėra, o jeigu ir gavus papildomų lėšų ir jas panaudojus asmens kvalifikacijos kėlimui, tuomet vėl numetėtų kreditorių interesai, nes jiems ta suma būtų mažinamas skolos padengimo dydis. Teismas mano, kad fiziškai įpareigoti pareiškėją susirasti kitą ir dar geriau apmokamą iki tam tikro nustatyto termino, yra negalima, taip būtų pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės. Konstitucija skelbia teisę į darbą, bet neužtikrina teisės gauti konkretų darbą pagal pasirinktą profesiją ar veiklos sritį ir negarantuoja asmenims teisės užimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovėje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, todėl ir pats žmogus ir tuo labiau teismas negali įpareigoti asmenį susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad darbo jai ieško ir sūnus Anglijoje, ji pati žiūrinėja skelbimus, tačiau jos išsilavinimas tinka tik nekvalifikuotam darbui, kuris nėra gerai apmokamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad ši plano dalis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl kreditoriaus pastabos kaip nepagrįstos atmestinos.

Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 7 p.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 7 p. nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas.

Iš teismui pateikto plano matyti, kad plano 8 dalyje nurodyta, kad bankroto administratoriui UAB „Principo reikalas“ mokamas atlyginimas susidarys iš kelių dalių, t.y. kas mėnesį mokamas atlyginimas 180 Lt plius PVM; 20 Lt kas mėnesį skiriama kanceliarinės išlaidoms, transporto, pašto, ryšių, bankų išlaidos, kurios apmokamos faktiškai jas patyrus; 7,5 proc. už skolininkės nekilnojamojo turto pardavimą, bet ne mažiau kaip 2500 Lt nuo gautų lėšų.

Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas nurodė, kad jie nesutinka, kad bankroto administratoriui būtų mokamas kas mėnesį atlyginimas, o jam pakaktų administravimo išlaidų gautų pardavus skolininkės turtą, tačiau nurodytas 7,5 procentas turi būti mažinamas iki 4 procentų nuo sumos, gautos bankroto administratoriui pardavus turtą. Tiek pareiškėja, tiek bankroto administratorius nurodė, kad kiekvieną mėnesį mokamą atlygį bankroto administratoriui dengs pareiškėjos sūnus, bei pateikė teismui AB Swedbank sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad iki 2013-11-19 yra pervesta 800 Lt suma, t.y. padarytos keturios įmokos po 200 Lt už bankroto administravimo išlaidas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str. 1 d. nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Kaip teigė bankroto administratorius teismo posėdžio metu, jie vykdo atlygintines bankroto administravimo paslaugas ir už šias paslaugas turi būti apmokama, o pagal nusistovėjusią praktiką įmonių bankroto bylose, mėnesio užmokestis yra 180 Lt plius PVM, be to, visa bankroto procedūra vyks penkerius metus ir per tuos metus susidarytų ne tokia ir didelė suma. Teismas sutinka su bankroto administratoriaus išsakytais teiginiais dėl teikiamų paslaugų atlygintinumo ir jų dydžio, taip pat pažymi, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 2 d. nustato bankroto administratoriaus pareigas nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, t.y. bankroto administratoriui numatyti darbai ir užduotys, už kuriuos jam turi būti atlyginta. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam turi būti mokamas atlygis kaip verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas. Teismas mano, kad nurodyta suma skiriama bankroto administratoriui kas mėnesį tikrai nėra per didelė, todėl nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus išsakytais prieštaravimais.

Taip pat, teismas sutinka su bankroto administratoriaus nurodytais argumentais dėl atlyginimo už gautą parduotą nekilnojamąjį turtą procentine išraiška ir mano, kad tai nėra per didelė suma, nes Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str. 5 d. numato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius plane nurodė, kad už skolininkės nekilnojamojo turto pardavimą bus imama 7,5 proc., bet ne mažiau kaip 2500 Lt nuo gautų lėšų. Ši procentinė išraiška lygi tik pusei nurodytos įstatyme, ir nors kreditoriaus atstovas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis gautų 4 procentus nuo išieškotos sumos, kadangi išieškotina suma yra nuo 100000 litų, tačiau realiai antstolis pardavinės tik ½ nekilnojamojo turto, kurio vertė 43000 Lt, o tai sudarytų 8 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 3000 litų.

Teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismui įvertinus plane nurodytas administravimo išlaidas, neturi pagrindo sutikti su kreditoriaus argumentais, kad jos yra aiškiai per didelės, todėl teismas konstatuoja, kad plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą, ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, teismas tvirtina pateiktą S. K. mokumo atkūrimo planą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6,8 dalimis,

nutaria:

patvirtinti S. K. teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.