Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-8830-599/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2-8830-599/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04467-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“
Trečiasis asmuo
Eugeniuš Skrobockij
Kategorijos
  • 3.2.2Teismo sprendimas
Civilinė byla Nr. e2-8830-599/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04467-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.; 3.2.7.1.; 3.2.6.6.3.; 3.2.6.14.; 3.3.4.2.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,dalyvaujant ieškovo,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo Eugeniuš Skrobockij.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 909,50 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019-10-28 Prancūzijoje dėl Eugeniuš Skrobockij, vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. JHU374, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eugeniuš Skrobockij buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. JHU374, savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. JHU374, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

3. Pažymėjo, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Prancūzijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (BUREAU CENTRAL FRAN?AIS) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 2909,50 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 2 909,50 EUR.

4. Ieškovas, sumokėjęs Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – atsakovo) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti PRANCŪZIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2 909,50 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB „Meidovis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad šiuo atveju Lietuvos draudikų biuras (Ieškovas) norėdamas prisiteisti žalos atlyginimą iš Atsakovo turi įrodyti Atsakovo civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str. „šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus“). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė², kurias vadovaujantis jau minėta CPK 178 str. nuostata šiuo atveju turi įrodyti Ieškovas. Pastebėtina, jog jau minėtoje 2017 m. lapkričio 3 d. EAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje yra išaiškinta, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą“. Tačiau pastebėtina, kad pateiktame ieškinyje ieškovas visiškai neįrodinėja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, kas reiškia, jog Ieškovas visiškai neįrodo savo ieškinio reikalavimo, nes, kaip išaiškinta aukščiau paminėtoje LAT nutartyje, Lietuvos draudikų biurui (Ieškovui) neužtenka vien tik nurodyti teismui, jog Ieškovas atlygino trečiajam asmeniui - kitos šalies draudikų biurui - žalą. Ieškovas ieškinyje aiškiai turi nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko; kokia žala buvo patirta; įrodyti Atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su žala; bei įrodyti atsakovo kaltę. Taigi atsakovo UAB „Meidovis“ manymu, ieškovo ieškinys ir jame reiškiamas reikalavimas visų pinna yra visiškai neįrodytas, todėl vien jau dėl šios priežasties turi būti atmestas.

7. Pažymėjo, jog pateiktame ieškinyje ieškovas visiškai nepaaiškina, koks eismo įvykis buvo sukeltas. Be to, byloje visų pinna nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas Atsakovo darbuotojas (transporto priemonės vairuotojas Eugeniuš Skrobockij), t.y. Ieškovas nepateikia nei abiejų vairuotojų pasirašytos eismo įvykio deklaracijos kurioje matytųsi atsakovo kaltė, nei policijos pažymos, kurioje būtų nustatyta, jog dėl eismo įvykio yra kaltas Atsakovo vairuotojas ar kokių nors kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Atsakovo vairuotojo kaltę. Pastebėjo, jog ieškinyje ieškovas visiškai nepaaiškina iš ko susideda jo prašoma atlyginti 2909.50 EUR žala, yra visiškai neaišku dėl lengvojo automobilio vairuotojos patirto žalos dydžio, t.y. automobilio rinkos vertė 2500 eur o po įvykio 70 eur, nors faktiškai automobilis AV-501-ZL buvo faktiškai nepažeistas reikalingos buvo tik smulkus remontas t.y keliu dalių perdažymas.

8. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė dubliką, kuriuo palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

9. Papidomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019-10-28 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2019-10-28 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Prancūzijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerūpestingas bei nesikreipė į Prancūzijos atsakingas institucijas. Šiuo atveju atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje.

10. Pažymėjo, kad Biuro pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Prancūzijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas UAB “Meidovis” pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.

12. Papildomai pažymėjo, kad teisėjų kolegija LAT 2017-11-03 nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 str. 4 d. 2 p., formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai Lietuvos draudiku biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudiku biurui atlygintos žalos išieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civiline atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismu pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teismine gynybą. Taigi priešingai nei teigia Ieškovas, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta LAT praktika, įgyvendindamas proceso šalių teisę į teisminę gynybą, teismas šiuo atveju privalo vertinti atsakovo prieštaravimus ir atsikirtimus.

13. Pažymėjo, kad jau aukščiau cituotoje 2017 m. lapkričio 3 d. išplėstinės 7 teisėjų kolegijos nutartyje (c.b. Nr. 3K-7-338-313/2017) kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: Transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

14. Atsakovas padarė išvadą, kad atsakovas turi teisę šioje regreso byloje teikti prieštaravimus, paaiškinimus ir atsikirtimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio, kadangi eismo įvykio vietos valstybėje (šiuo atveju Vokietijoje ) dėl eismo įvykio nevyko teismo procesas ir atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą; ieškovas regreso teise reikalaudamas atlyginti žalą nepateikia nei vieno įrodymo, įrodančio, jog eismo įvykį Vokietijoje sukėlė atsakovo vairuotojas (neaiškiai pusiau užpildyta ir atsakovo nepasirašyta (apskritai apie atsakovą ar jo vairuotoją neminima nei žodžio) eismo įvykio deklaracija niekaip neįrodo, kad eismo įvykį sukėlė atsakovas). Taigi vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais nėra sąlygų ieškovo ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

15. Iš į bylą pateiktos Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2019-10-28 Prancūzijoje dėl Eugeniuš Skrobockij, vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. JHU374, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Iš 2021-07-01 VĮ “Regitra” pateiktos pažymos matyti, kad transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. JHU374, savininkas yra atsakovas UAB „Meidovis“. Iš 2021-07-01 pateiktų duomenų iš Sodros nustatyta, kad Eugeniuš Skrobockij nuo 2018-08-07 dirbo UAB “Meidovis”. Pasak ieškovo, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. JHU374, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

16. Į bylą pateiktas Susitarimas tarp biurų, Biurų tarybos narių tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro bei Prancūzijos centrinio biuro, kuriame numatyta, kad šalys įsipareigoja laikytis 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų bei II (antrojo) skirsnio neprivalomųjų nuostatų. Šis įsipareigojimas taip pat taikomas bet kokiems vėlesniems minėtų vidaus nuostatų pakeitimams. Suteikia abipusį leidimą bet kokiam teisminiam ar neteisminiam procesui, po kurio būtų atlyginta žala, ar draugiškai sureguliuoti su autoavarijomis susijusią bet kokią žalą, kaip nustatyta šiuose vidaus nuostatuose. Šis susitarimas sudarytas neribotam laikui. Tačiau bet kuri pasirašiusi šalis gali jį nutraukti įspėjusi apie tai prieš 12 mėnesių. Pranešimas dėl nutraukimo tuo pačiu metu pateikiamas kitai susitarimo šaliai ir Biurų tarybos Generaliniam sekretoriui. Taip pat susitariama, kad šis susitarimas automatiškai nutraukiamas ar jo galiojimas sustabdomas, jei viena iš pasirašiusių šalių nutraukia narystę Biurų taryboje ar jos narystė biure sustabdoma.

17. 2021-05-03 Centrinio Prancūzijos Eismo įvykių draudimų bendrovių biuro pateiktame rašte adresuotame ieškovui nurodyta, kad Centrinis Prancūzijos Eismo įvykių draudimų bendrovių biuras kreipiasi dėl bylos, susijusios su eismo įvykiu, įvykusiu 2019-10-28 Prancūzijoje, kuriame dalyvavo transporto priemonė, kurios valst. Nr. JHU374, jos draudikas nebuvo nustatytas. Centrinio Prancūzijos Eismo įvykių draudimų bendrovių biuro narė įmonė AXA FRANCE, esanti adresu SAINT PRIEST CEDEX 9, ką tik atsiuntė reikalavimą atlyginti žalą (bylos numeris 000008018567773), kurio sumą sudaro 2 909,50 Eur. Į bylą pateiktas 2021-06-28 Luminor banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo BUREAU CENTRAL FRANCAIS, 24 182,44 Eur. Be to, į bylą pateiktos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2021-07-01 ir 2021-09-09 Pretenzijos atsakovui UAB “Meidovis” dėl 2 909,50 Eur grąžinimo.

18. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)). Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis numato Išlaidų atlyginimo sąlygas: 1. Kai biuras ar tam tikslui jo paskirtas agentas sureguliuoja visas žalas, susijusias su ta pačia autoavarija, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos jis faksu ar elektroniniu paštu siunčia žalią kortą ar draudimo polisą išdavusiam biuro nariui arba, prireikus, atitinkamam biurui prašymą atlyginti išlaidas, nurodydamas: 1.1. nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; 1.2. kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; 1.3. visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis. Kai su ta pačia autoavarija susiję reikalavimai atlyginti žalą yra paginami ir išsprendžiami nesumokėjus jokio žalos atlyginimo, gali būti reikalaujama sumokėti pirmiau 1.2. punkte nurodytas sumas ir pagal 1.3. punktą biurų tarybos nustatytą mažiausią mokestį. 2. Prašyme atlyginti išlaidas nurodoma, kad mokėtinos sumos turi būti sumokėtos gavėjo šalyje ir jo nacionaline valiuta, neįskaitant išlaidų, per du mėnesius nuo prašymo dienos ir kad praleidus šį terminą, mokėtinai sumai automatiškai taikomi 12 % per metus dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo prašymo dienos iki tos dienos, kai gavėjo bankas gauna mokėjimo pavedimą. Prašyme atlyginti išlaidas taip pat gali būti nurodyta, kad nacionaline valiuta išreikštos sumos mokamos eurais, skaičiuojant pagal tokį oficialų valiutų keitimo kursą, kuris prašymą pateikusio biuro šalyje galiojo prašymo pateikimo dieną. 3. Jokiu būdu į prašymus atlyginti išlaidas negali būti įtrauktos apdraustajam paskirtos baudos, užstatai ar kitos finansinės baudos, kurių neapima transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoavarijos šalyje. 4. Pareikalavus laiku nusiunčiami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta, tačiau dėl to neturi būti uždelstas išlaidų atlyginimas. 5. Vadovaujantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti reikalaujama atlyginti visas 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas sumas, nepaisant to, kad biuras galėjo būti nesureguliavęs visų su ta pačia autoavarija susijusių žalų atlyginimo. Taip pat gali būti reikalaujama sumokėti 1.3. punkte nurodytą administravimo mokestį, jei pagrindinė atlyginama suma yra didesnė už biurų tarybos nustatytą sumą. 6. Jeigu po to, kai buvo atlygintos išlaidos, yra atnaujinamas jau patenkintas reikalavimas atlyginti žalą arba pateikiamas kitas reikalavimas dėl su ta pačia autoavarija susijusios žalos, mokėtino administravimo mokesčio likutis, jeigu toks yra, apskaičiuojamas vadovaujantis nuostatomis, galiojančiomis tuo metu, kai yra pateikiamas prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su atnaujintu ar kitu reikalavimu. 7. Jei po autoavarijos nebuvo pateiktas joks reikalavimas atlyginti žalą, negali būti reikalaujama ir administravimo mokesčio.

19. Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2-3 dalis ir 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Atsakovas pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį. Pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Be to, remiantis TPSVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, ir 4 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos vairavo transporto priemonę neblaivus, ar neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.

20. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,

nusprendžia:

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė