Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ prašymą skolininkui A. Z., suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl skolininko dalies nustatymo bendroje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsniu). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t.y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės atlyginimo. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų padarė išvadą, jog išieškotojo prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šį prašymą tenkino. Atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties pateikė skolininko sutuoktinė V. Z., teigdama, kad jai apie sutuoktinio prievoles nebuvo žinoma, taip, kad 2017 m. birželio 23 d. sutuoktiniai sudarė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė teismui prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2YT-2806-272/2017 pagal pareiškėjų A. Z. ir V. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims BIGBANK AS filialui bei UAB „Sostinės kreditai“ ir 2017 m. spalio 5 d. sprendimu prašymą patenkino; nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2015 m. liepos 18 d. sudarytą santuoką, įregistruotą 2015 m. liepos 21 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 150, tarp A. Z. ir V. Z.; patvirtino tarp A. Z. ir V. Z. 2017 m. birželio 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nustatytomis sąlygomis, kuria be kita ko išsprendė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto padalijimo klausimus, taip pat nustatė, kad po santuokos nutraukimo A. Z. prievolės kreditoriams BIGBANK ir UAB „Sostinės kreditai“ lieka jo asmeninėmis prievolėmis. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2015 m. liepos 18 d. tarp A. Z. ir V. Z. sudarytą santuoką, bei patvirtinus tarp A. Z. ir V. Z. 2017 m. birželio 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išspręstas sutuoktinių turto padalinimo klausimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Tokiu atveju pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vertinant faktinę situaciją buvusią skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nustačius 16 punkte minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį, o civilinę bylą Nr. e2VP-2566-424/2017 pagal išieškotojo UAB „Sostinės kreditai“ prašymą skolininkui A. Z., suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl skolininko dalies nustatymo bendroje nuosavybėje – nutraukiant, kadangi nebeliko teisinio pagrindo nagrinėti klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 293 straipsnio 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą Nr. e2VP-2566-424/2017 pagal išieškotojo UAB „Sostinės kreditai“ prašymą skolininkui A. Z., suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl skolininko dalies nustatymo bendroje nuosavybėje nutraukti.