Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstoliams T. U., E. R., V. Š., Lindorff Oy, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, akcinei bendrove „Ūkio bankas“, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, akcinei bendrovei Swedbank bankas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai J. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami jiems iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi J. D. ir R. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad J. D. ir R. D. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Teisme gautas UAB ,,Swedbank lizingas“ atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai skolingi ir šiam kreditoriui, tačiau patys pareiškėjai tokio kreditoriaus nenurodė, neįtraukė jo į bylą suinteresuotu asmeniu, nepateikė duomenų, kad jam įstatymų nustatyta tvarka pranešta dėl bankroto bylos inicijavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai J. D. ir R. D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad prie pareiškimo priedų yra pateiktas dokumentas (lydraštis), patvirtinantis, jog būtent kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank lizingas“ yra išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto. Nors AB „Swedbank lizingas“ ir AB „Swedbank“ ir yra skirtingi juridiniai asmenys, tačiau jų būstinė ar buveinės vieta yra ta pati – (duomenys neskelbtini). Iš pateiktame rašte (lydraštyje) nurodomo kreditoriaus adreso korespondencijai, pašto kodo ir registruotos pašto siuntos kvito akivaizdu, kad pareiškėjai išsiuntė pranešimą tinkamu adresu, tačiau jiems nebuvo žinoma, ar tokį pranešimą gavo kreditorius. Aplinkybė, kad registruota korespondencija nėra grįžusi pareiškėjams, patvirtina faktą, kad rašte nurodytas juridinis asmuo gavo jam skirtą pranešimą.Teismas nurodydamas, kad pareiškėjai pareiškime nėra įtraukę AB „Swedbank lizingas“ kaip kreditoriaus ir suinteresuoto asmens, prieštarauja pats sau, kadangi būtent jis išsiuntė visiems kreditoriams pareiškimo su priedais kopijas tam, kad būtų gauti atitinkami atsiliepimai. Tokiu būdu akivaizdu, kad pats teismas žinojo ir iš teikiamų duomenų visumos (sutarčių tekstų, vykdomųjų dokumentų kopijų) suprato, koks juridinis asmuo yra tikrasis kreditorius pareiškėjų atžvilgiu.Pareiškėjai pareiškimo tekste yra nurodę konkrečius kreditoriaus AB „Swedbank lizingas“ finansinius reikalavimus jiems, be to nurodė ir UAB „Gelvora“, kaip AB „Swedbank“ reikalavimo teisių perėmėją, todėl įtraukdami AB „Swedbank“ į suinteresuotų asmenų sąrašą padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri gali būti ištaisyta taikant trūkumų šalinimo institutą.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įstatymo normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai savo pareiškime nenurodė kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“, jam neišsiuntė pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjų J. D. ir R. D. pareiškimą paliko nenagrinėtinu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad AB ,,Swedbank“ ir AB ,,Swedbank lizingas“ yra skirtingi juridiniai asmenys, AB ,,Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad šio kreditoriaus reikalavimo teisė atsiradusi iš kredito sutarties buvo perleista UAB ,,Gelvora“.Pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir teismui pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai informavo savo kreditorius apie ketinimą iškelti bankroto bylą, nurodė juos suinteresuotais asmenimis, tačiau per klaidą neišsiuntė pranešimo AB ,,Swedbank lizingas“, tačiau tai nelaikoma sąmoningu kreditoriaus neinformavimu, kadangi nepaisant to, kad AB ,,Swedbank“ ir AB ,,Swedbank lizingas“ yra skirtingi juridiniai asmenys, AB ,,Swedbank“, jų būstinė ar buveinės vieta yra ta pati - (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad kreditorius AB ,,Swedbank lizingas“ apie civilinę bylą žino, jis byloje pateikė atsiliepimą. Sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad pareiškėjai, įtraukdami AB „Swedbank“ į suinteresuotų asmenų sąrašą padarė rašymo apsirikimo klaidą, kadangi UAB „Gelvora“ yra perėmusi reikalavimo teisę į pareiškėjų skolą, ši klaida gali būti ištaisyta taikant trūkumų šalinimo institutą.Esant tokioms aplinkybėms galima teigti, kad kreditoriams apie bankroto bylos inicijavimą ir vykdomas procedūras yra žinoma, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos jų teisės, o bankroto byla negalėjo būti nagrinėjama.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai taikė FABĮ nuostatas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjų J. D. ir R. D. atskirąjį skundą ir panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.