Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija (toliau – ieškovė), užpildydama Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros A formą, pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Vengrijoje registruoto juridinio asmens Wizz Air Hungary LTD (toliau – atsakovė) 4 562,55 Eur skrydžio kainą, 363 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 111 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji atsakovės interneto svetainėje www.wizzair.com įsigijo iš atsakovės grupinius bilietus į 2023 m. rugsėjo 29 d. dienos skrydį iš Vilniaus į Larnaką ir į 2023 m. spalio 6 d. dienos skrydį iš Larnakos į Vilnių (toliau – skrydžiai), užsakymo Nr. KCKQAV (toliau – užsakymas). Ieškovė gavo iš atsakovės 2023 m. gegužės 12 d. dienos elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta informacija apie užsakymo kainą – iš viso 4 504,66 Eur. Nurodytame laiške nebuvo pateikta jokios informacijos apie papildomą mokestį – 57,89 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei skrydžio bilietų kainą, iš viso 4 504,66 Eur, užsakymo atlikimo dieną, t.y. 2023 m. gegužės 12 d. Ieškovė 2023 m. gegužės 13 d. gavo užsakymo rezervacijos patvirtinimą ir elektroninę sąskaitą. 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškovės atstovei, norint papildyti užsakymą, t. y. pateikti informaciją apie keleivius, nepavyko rasti užsakymo savo paskyroje, todėl ji tą pačią dieną išsiuntė atsakovei užklausimą elektroniniu laišku. Ieškovės atstovė teiravosi atsakovės, kodėl ji neranda užsakymo. Nesulaukusi atsakymo, ieškovės atstovė paskambino atsakovei į jos informacinį skambučių centrą, kuris jai nurodė, kad ieškovė neapmokėjo sąskaitos 57,89 Eur sumai. Kadangi ieškovė iš atsakovės nebuvo gavusi sąskaitos 57,89 Eur sumai, ieškovės atstovė nedelsdama, tą pačią dieną išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame pareiškė prašymą atnaujinti užsakymą, kadangi 57,89 Eur sąskaita nebuvo apmokėta būtent todėl, kad ji nebuvo gauta, taip pat buvo paprašyta atsiųsti sąskaitą. 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškovė gavo atsakovės sąskaitą 57,89 Eur sumai ir tą pačią dieną ją apmokėjo. Dėl šios komplikuotos situacijos, susijusios su užsakymo suma, užsakymas buvo anuliuotas iš atsakovės pusės vienašališkai, nepateikus ieškovei jokio išankstinio raštiško pranešimo. Ieškovė negalėjo pasinaudoti skrydžio bilietais, nors visa 4 504,66 Eur skrydžio bilietų kaina atsakovei buvo sumokėta laiku. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija 2023 m. rugsėjo 21 d. ir, pakartotinai, 2023 m. spalio 10 d., tačiau, nepaisant to, pinigai ieškovei nebuvo grąžinti. 2023 m. spalio 23 d. ieškovės atstovas išsiuntė atsakovei pretenziją, tačiau iki šiol nėra gautas nei atsakymas, nei mokėjimo pavedimas. Ieškovė nurodė, kad dėl pretenzijos paruošimo ji patyrė papildomai 363 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurios pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis.

Šalies argumentai

7. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad ieškovė (juridinis asmuo) ieškinyje nurodo, jog reikalavimus kildina iš Reglamento (EEB) Nr. 295/91, tačiau šis reglamentas yra panaikintas priėmus 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento (EB) Nr. 261/2004 įžanginės dalies 16 punkte nurodyta, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai organizuota turistinė kelionė atšaukiama dėl kitų priežasčių nei skrydžio atšaukimas. Nurodytas reglamentas yra taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas (Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė (juridinis asmuo) nėra laikoma keleive (ar keleivių teises perėmusiu asmeniu), todėl jai nurodyto reglamento nuostatos (įskaitant nuostatas, susijusias su keleivių teisių garantijomis) netaikomos.

10. Ieškovė (apeliantė) Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškinį arba nustatyti terminą ieškinio trūkumų (dėl priedų vertimo į lietuvių kalbą) pašalinimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atsisakymo priimti ieškinį pagrindų. Atitinkamų procesinių dokumentų ir (ar) jų priedų vertimų nepateikimas nepatenka į atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašą. Pateikiamų procesinio dokumento priedų kalbos neatitikimas (vertimų nebuvimas) suponuoja pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne tuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.

10.2. Ieškinys pareikštas pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nustatytą tvarką. Šio Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad procesiniai dokumentai ir jų priedai, teiktini atsakovui, turi būti išversti tik tuomet, kai kita šalis atsisako priimti dokumentus, nes jie nėra pateikti nė viena iš Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų kalbų.

10.3. Pirmosios instancijos teismo nurodomų atsakovo Bendrųjų keleivių ir bagažo pervežimo sąlygų (toliau,- Bendrosios sąlygos) 3.3.1 punkte įtvirtinta, kad: „Nebent nurodyta kitaip Konvencijoje arba Taikomuose teisės aktuose, jūsų pervežimo sutartis su mumis ir šios Bendrosios pervežimo sąlygos reglamentuojami ir interpretuojami pagal Vengrijos įstatymus“. Tuo tarpu, Bendrųjų sąlygų 3.3.2 punkte įtvirtinta, kad „Vengrijos teismai turės neišimtinę jurisdikciją bet kokiame sutartiniame arba nesutartiniame ginče, kilusiame dėl šios sutarties arba ryšium su ja, įskaitant, be apribojimų, jos formuluotę, galiojimą ir nutraukimą. Su sąlyga, kad: (i) jei esate vartotojas rezidentas ES valstybėje narėje, taip pat galite turėti galimybę vykdyti teisinius tyrimus tos šalies narės teismuose; ir (ii) ieškinių, pateiktų pagal Konvenciją ir Reglamentą 2027/97, atveju taip pat galite turėti galimybę vykdyti teisinius tyrimus skrydžio kelionės tikslo vietos teismuose. Jei ieškinys susijęs su mirtimi arba sužalojimu, tuomet tolesnė galimybė apima keleivio gyvenamosios vietos teismus“. Taigi Bendrosiose sąlygose įtvirtinta, kad Vengrijos teisės aktai netaikytini, jeigu teisės aktuose pateiktas kitas teisinis reglamentavimas. Be to, Bendrosiose sąlygose aiškiai nurodyta, jog Vengrijos teismai turi neišimtinę jurisdikciją.

10.4. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuota sutartinė jurisdikcija: „Jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip“. Taigi šalys gali susitarti dėl jurisdikcijos, o sutartinė jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nėra susitarę kitaip. Be to, tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl jurisdikcijos turi atitikti šią formą: „a) sudaromas arba paliudijamas raštu; b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys“. Taigi susitarimas dėl jurisdikcijos turi būti įforminamas abiems sutarties šalims išreiškus valią pakeisti jurisdikciją ir toks susitarimas turi būti įformintas raštu ar tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką.

10.5. 2020 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji jurisdikcija – „Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos“. Taigi šiame straipsnyje yra reglamentuota specialioji jurisdikcija, nustatanti galimybę pareikšti ieškinį prievolės įvykdymo vietos teismuose. Ši specialioji jurisdikcija taikoma nepriklausomai nuo to, ar ieškovas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Ši teisės norma yra identiška teisiniam reglamentavimui, įtvirtintam prieš tai galiojusio Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnyje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-204/08 Rehder pateikė bendrąjį išaiškinimą dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, t. y. kas yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos tuo atveju, kai paslaugos teikiamos vykdant iš asmenų pervežimo oro transportu sutarties kylančias prievoles. Teismas išaiškino, kad paslaugos, kurios teikiamos vykdant iš asmenų pervežimo oro transportu sutarties kylančias prievoles, yra keleivių registravimas, įlaipinimas ir pasitikimas lėktuve oro transporto sutartyje numatytoje lėktuvo pakilimo vietoje, lėktuvo išvykimas numatytu laiku, keleivių ir jų bagažo skraidinimas iš išvykimo vietos į atvykimo vietą, rūpinimasis keleiviais per skrydį ir galiausiai saugus keleivių išlaipinimas sutartyje numatytoje vietoje ir laiku. Vienintelės vietos, kurios tiesiogiai susijusios su šiomis vykdant su sutarties dalyku susijusias prievoles teikiamomis paslaugomis, yra lėktuvo išvykimo ir atvykimo vietos. Teismas išaiškino, kad tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro transporto sutarties dalyku, teikimo vietomis. Šiuo atveju teismas pateikė bendrąjį teisės normos išaiškinimą, kuris taikytinas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas yra kildinamas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91. Šis Europos Teisingumo Teismo išaiškinimas a priori taikytinas ir 2020 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 daliai. Pagal specialiąją jurisdikciją ieškinys dėl oro transporto paslaugų gali būti pareikštas tiek pagal lėktuvo išvykimo, tiek pagal atvykimo vietą.

10.6. Bendrosios sąlygos yra parengtos iš atsakovės pusės vienašališkai, joks atskiras rašytinis susitarimas dėl sutartinės jurisdikcijos nustatymo tarp ieškovės ir atsakovės nesudarytas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tarp šalių buvo susitarta dėl neišimtinės sutartinės jurisdikcijos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato specialiąją jurisdikciją, eliminuojančią ieškovės pareigą kreiptis išimtinai į Vengrijos teismą. Pagal ieškovės įsigytus skrydžio bilietus išvykimo vieta yra Vilnius, Lietuvos Respublika, o atvykimo vieta Larnaka, Kipras. Todėl vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialiąja jurisdikcija, ieškovė turi teisę savo pasirinkimu reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino sutartinę jurisdikciją ir netaikė specialiosios jurisdikcijos.

10.7. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės atžvilgiu nėra taikomos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatos (įskaitant nuostatas, susijusias su keleivių teisių garantijomis), spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą peržengė savo kompetencijos ribas ir nutartyje atsisakydamas priimti ieškinį pateikė pirmines išvadas dėl ieškinio esmės.

10.8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą, – nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir už bagažo vežimą. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sutarties trečiojo asmens naudai samprata: jeigu sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovės interneto svetainėje www.wizzair.com įsigijo iš atsakovės grupinius bilietus savo, kaip asociacijos, nariams. Ginčo santykiai kvalifikuotini kaip ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis trečiųjų asmenų (ieškovės, kaip asociacijos, narių) naudai. Ieškovė, pirkdama skrydžio bilietus, sudarė keleivių vežimo sutartį su atsakove ir įgijo atitinkamą reikalavimo teisę, kad sutartis būtų įvykdyta. Tuo tarpu patys keleiviai įgijo reikalavimo teisę, kad būtų pervežti tinkamai, nesukeliant pavojaus gyvybei, sveikatai ar neadekvačių nepatogumų jiems kaip fiziniams asmenims. Taigi keleivių vardų, pavardžių nepateikimas neeliminuoja aplinkybės, kad skrydžio paslauga būtų naudojęsi fiziniai asmenys, o ieškovė turi tokią pačią reikalavimo teisę, kaip ir keleiviai, atsakovės atžvilgiu. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena keleivio vežimo sutarties šalis arba trečiasis asmuo, kurio naudai tokia sutartis sudaroma (keleivis), visais atvejais yra fizinis asmuo, tai yra vienas iš vartojimo sutarties požymių. keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nugabenimas į paskirties punktą, ir šios paslaugos gavėju (keleiviu) gali būti tik fizinis asmuo. Vertinant keleivio vežimo sutartį pagal kitą vartojimo sutarties požymį – sutarties sudarymo tikslą, būtina skirti vežimo, kaip tokio (nagrinėjamos bylos atveju – skrydžio), ir asmens kelionės tikslus. Taigi, keleivio vežimo oru sutarties dalykas yra skrydis, kaip toks; sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą, kuris negali būti laikomas susijusiu su jo verslu ar profesija, nes asmens kelionės tikslas (t. y. jo veikla atvykus į paskirties punktą) yra už keleivio vežimo sutarties ribų. Dėl šių priežasčių keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

10.9. Pirmosios instancijos teismui įvertinus atsakovės Bendrųjų sąlygų 3.3.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kaip sutartinį teismingumą, įpareigojantį bylinėtis atsakovės valstybės teisme, Vengrijoje, turėjo būti ex officio sprendžiamas šios sąlygos nesąžiningumo klausimas, bet ne atsisakoma priimti ieškinį arba taikoma Bendrųjų sąlygų 3.3.2 punkte įtvirtinta išimtis, nustatanti, kad vartotojai rezidentai ES valstybėje narėje gali inicijuoti bylą tos šalies narės teismuose, kadangi ieškovė sudarė keleivių vežimo sutartį keleivių (vartotojų) vardu ir, atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimo suteikti vežimo oru paslaugą, pateikė ieškinį atsakovei dėl pinigų grąžinimo.