Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 23 d. apie 11.56 val. koridoriuje prie Kontrolės ir praleidimo posto Nr. (duomenys neskelbtini) esančių grotinių durų, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. A., tokiu būdu šiam padarė dešinio paakio srityje nubrozdinimą, tai sukėlė nukentėjusiajam E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendyje konstatuota, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje situacijoje kaltinamojo D. S. tyčios pažeisti viešąją tvarką nebuvo. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad E. A., kai jam D. S. netikėtai sudavė smūgį į galvą, stovėjo, netoliese jo buvo kiti asmenys. Pažymėjo, kad smurtas truko labai trumpai, kitų nuteistųjų prie E. A. šalia nebuvo, byloje nėra duomenų, kad šis konfliktas būtų sukėlęs kokias nors neigiamas emocijas liudytojams.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Eglė Kirpienė prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - BK 284 straipsnį, padarė teisės taikymo klaidų ir nukrypo nuo suformuotos praktikos, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, dėl ko D. S. buvo nepagrįstai išteisintas.

3.2. Skunde teigiama, kad D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku, įvykio vietoje jo nebuvo, kadangi tuo metu jis buvo duše. Ši kaltinamojo versija paneigta byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 23 d. 11:56:36 val. D. S. pasisuka ir kumščiu suduoda vieną smūgį E. A. į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajam pagal pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas nubrozdinimas dešinio paakio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgus į nustatytas įvykio aplinkybes darytina išvada, kad D. S. konfliktą pradėjo be jokios aiškios priežasties ir ši aplinkybė neabejotinai rodo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o ne konfliktavo su nukentėjusiuoju dėl kokių nors asmeninių priežasčių.

3.3. Prokurorė pažymi, jog teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje, esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-33/2004). Laisvės atėmimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnyje nurodytais būdais. Be to, pataisos namuose, vidaus tvarkos ir numatyto struktūruoto elgesio taisyklėms yra keliami patys griežčiausi, tiek saugumo, tiek moralinės prasmės standartai, kurių nesilaikymas turėtų būti vertinamas itin atidžiai. Kaip jau minėta, nusikalstama veika padaryta tokioje vietoje, kur ne tik, kad įvykio metu buvo kiti pataisos namų nuteistieji, bet ir šios įstaigos darbuotojai, o taip pat į kurią bet kada gali patekti kiti asmenys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams, o ypatingai greta nukentėjusiojo buvusiam pataisos namų darbuotojui A. Š. ir kitiems nuteistiesiems. Pabrėžtina, kad pašalinių asmenų dalyvavimas veikos padarymo metu gali būti vienas iš kriterijų, sprendžiant, ar buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka.

3.4. Prokurorės vertinimu, po D. S. nukentėjusiam suduoto smūgio buvo akivaizdžiai sutrikdyta (duomenys neskelbtini) tvarka ir rimtis, kadangi šios laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai po įvykio turėjo skubiai nustatyti ir surasti, nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį, t. y. D. S., kadangi pastarasis po įvykdyto fizinio smurto panaudojimo fakto iš įvykio vietos paskubomis pasišalino. Viešosios tarkos pažeidimo faktą patvirtina ir liudytojas A. Š., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino minėtą aplinkybę. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad D. S. neįvardinus konflikto (fizinio smurto panaudojimo) motyvo, tikslo, o iškelta versija, jog įvykio metu buvo duše, kuri teisiamojo posėdžio metu yra paneigta, suponuoja visiškai pagrįstą išvadą, kad jo veiksmai iš esmės turėjo mažareikšmę dingstį ir pirmiausia buvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti.

3.5. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nuosprendyje nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes vertino izoliuotai nuo nusikalstamos veikos nustatytų aplinkybių. Iš nuosprendyje teismo aptartų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad D. S. veiką padarė pataisos namuose, kur keliami patys griežčiausi, tiek saugumo, tiek moralinės prasmės standartai, kurių nesilaikymas turėtų būti vertinamas itin atidžiai; kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, padaryti matant drausmę ir tvarką prižiūrinčiam pareigūnui: D. S. veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir skatino nesilaikyti žmonių tarpusavio bendravimo normų, įtakojo konfliktą matančių asmenų nesaugumo jausmą, kad ir jų atžvilgiu gali būti panaudotas įžūlus elgesys; pataisos namų pareigūnai buvo priversti imtis atsargumo priemonių - nustatyti kaltininką, jį sustabdyti ir užkardyti kaltininko veiksmus. (BK 284 straipsnio veikos padariniai - siekimas sustabdyti nusikalstamus veiksmus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-53-693/2018). Teismas nevertino aplinkybės, jog tiek nukentėjusio, tiek apklaustų liudytojais nuteistųjų, atsižvelgiant į tai, jog jie atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur egzistuoja tam tikri struktūrinės aplinkos santykiai, parodymai lakoniški, pasižymi subjektyviškumu, nerodant tikrųjų emocijų. Priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatymas rodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta būtent dėl D. S. nusikalstamų veikų, t. y. įžūlaus elgesio, turint tikslą sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi nei pats D. S., nei nukentėjusysis nenurodė jokio tarp jų kilusio asmeninio konflikto, tad jo veiksmus galima įvertinti tik kaip nukreiptus pažeisti viešąją tvarką ir dėl to buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini) rimtis ir tvarka.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o išteisintasis D. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su D. S. išteisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

8. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

10. D. S. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė kaltinamąjį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad D. S. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, smurtas truko trumpai, šalia nukentėjusiojo nebuvo kitų nuteistųjų ir realiai viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. S. veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir rimtį nebuvo, o tuo pačiu ir neatsirado BK 284 straipsnyje numatytų realių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

12. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi ištirtus įrodymus, nustatė, jog D. S. pažeidė viešąją tvarką, būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 23 d. apie 11.56 val. koridoriuje prie Kontrolės ir praleidimo posto Nr. (duomenys neskelbtini) esančių grotinių durų, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. A., tokiu būdu šiam padarė dešinio paakio srityje nubrozdinimą, tai sukėlė nukentėjusiajam E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

13. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė: nukentėjusiojo E. A., liudytojų L. L., A. K., A. Š., M. Š., V. V.-L., G. I., A. K. parodymais, 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. 1. 1-3), (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto L. L. ir jaunesniojo specialisto A. K. 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniais pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. 1. 8, 9), 2019 m. balandžio 23 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 12), 2019 m. balandžio 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. 1.18), 2019 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolu (t. 1 b. 1. 19-26).

14. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad D. S. pataisos namuose, smogdamas nukentėjusiajam E. A. kumščiu į veido sritį kitų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

15. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).

16. Išteisintasis D. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo duše. Pataisos namų administracijai paaiškinimo nerašė, nes nieko nepadarė. Išteisintojo D. S. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertintina kaip gynybinę versija, kuri paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

17. Išteisintojo D. S. nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo L. L. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje matė kaip nuteistajam E. A. buvo suduotas smūgis į veidą, tačiau nematė kas tai padarė. Šią aplinkybę matė jo kolega. Asmuo, sudavęs E. A., tuo metu buvo jam už nugaros. Nurodė, kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje matė kaip nuteistajam E. A., stovinčiam tarpduryje, praeinantis nuteistasis sudavė smūgį. Smūgį sudavęs nuteistasis po to nubėgo. Kaltininko veido nematė, nes šis buvo ant galvos užsidėjęs kapišoną. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas A. Š. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje matė kaip D. S. netikėtai sudavė E. A. į veidą. Po to D. S. nubėgo, o nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta pataisos namų tvarka ir rimtis. Teisėjų kolegija šių liudytojų parodymus laiko patikimais, jais vadovaujasi, priimdama apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi jie yra nuoseklūs, nekito nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

18. Nukentėjusysis E. A. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atsidarančios durys atsitrenkė į jo veidą. Nematė, kas tuo metu šias atidarė ir kas tuo metu buvo įvykio vietoje. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. Š. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje matė kaip nuteistajam E. A., stovinčiam tarpduryje, praeinantis nuteistasis „(duomenys neskelbtini)“ sudavė smūgį. „(duomenys neskelbtini)“ gal vardas, šio pavardės nežino. Po to smūgį sudavęs nuteistasis nubėgo. Smūgį E. A. sudavė ne D. S.. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė visai kitokias aplinkybes, t. y. kad nieko nematė ir nežino, o asmens ,, (duomenys neskelbtini)“ išvis neminėjo. Apylinkės teisme liudytoju apklaustas V. V. – L. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jokio smurto nematė, tačiau matė E. A. susiėmusį veidą. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas G. I. nurodė, jog jokio smurto nematė, tačiau matė E. A. susigūžusį, prisispaudusį prie durų, susiėmusį veidą. Gal šis atsitrenkė į duris. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas A. K. nurodė, jog jis iš tyrėjos sužinojo, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kažkas kažkam sudavė smūgį. Nieko konkretaus apie tai nežino. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neprisimenantis tokio įvykio, tuo metu ėjo link valgyklos. Iš šių aukščiau išdėstytų liudytojų parodymų matyti, kad jie nėra nuoseklūs, kito proceso metu, aplinkybės nurodytos labai abstrakčiai. Teismas remiasi tik dalimi šių liudytojų parodymų, kurią patvirtina kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo M. Š. nurodyta aplinkybe, kad matė kaip E. A. smogė kitas nuteistasis ir liudytojų V. V. – L., G. I. nurodyta aplinkybe, kad jie matė nukentėjusįjį susiėmusį už veido. Kita dalimi šių liudytojų, nukentėjusiojo parodymais teismas nesiremia, kadangi, abejotina jų parodymų nuoširdumu, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu netoli nukentėjusiojo E. A. ir grotinių durų, esančių prie kontrolės ir paleidimo posto Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo nuteistieji M. Š., V. V.-L., G. I., A. K., todėl jie neabejotinai matė įvykį. Be to, sutiktina su prokurorės argumentu, jog įvertintinos ir aplinkybės, kad tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai įvykio metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose, kuriuose egzistuoja nuteistųjų subkultūra (taip vadinamosios nuteistųjų kastos), jų parodymai lakoniški, subjektyvūs ir juos galėjo sąlygoti poveikis, grasinimai iš D. S. ar kitų bausmę atliekančių nuteistųjų.

19. D. S. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei aukščiau išdėstytas liudytojų L. L., A. K., A. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina ir eilė rašytinių įrodymų. 2019 balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 23 d. apie 11.56 val., koridoriuje prie Kontrolės ir praleidimo posto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pareigūnui tikrinant nuteistojo E. A. krepšio turinį, pro šoną einantis nuteistasis D. S. sustojęs už pareigūno nugaros dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nuteistajam E. A. į veidą bei nubėgo į (duomenys neskelbtini) laiptinę, taip sužalojo nuteistąjį E. A. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t. 1 b. 1. 1-3). Tos pačios dienos (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto L. L. ir jaunesniojo specialisto A. K. tarnybiniuose pranešimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. apie 11.56 val. prie kontrolės ir praleidimo posto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) nuteistasis E. A., kuris ėjo į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias patalpas ir nešėsi didelį krepšį. Jaunesnysis specialistas L. L. sustabdė nuteistąjį E. A. ir pradėjo tikrinti jo krepšio turinį. Tuo metu pro šalį ėjo (duomenys neskelbtini) nuteistasis D. S. ir sustojęs už jaunesniojo specialisto L. L. nugaros, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nuteistajam E. A. į veidą bei nubėgo į (duomenys neskelbtini) laiptinę. Dėl įvykio abiems nuteistiesiems buvo nurodyta pasiaiškinti raštu, tačiau nuteistieji atsisakė. Nuteistasis E. A. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros skyrių. Nuteistasis D. S. medicininės apžiūros atsisakė (t. 1 b. 1. 8-9). 2019 m. balandžio 23 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. - dešinėje apatinio žandikaulio pusėje patinimas, dešinio poakio srityje nežymus odos įbrėžimas, nosies sumušimas, nežymi deformacija (t. 1 b. 1.12). 2019 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog E. A. klinikiniais duomenimis konstatuota nubrozdinimas dešinio paakio srityje buvo padarytas kontaktuojant su kietu bukabriauniu ar aštriabriauniu daiktu. E. A. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. E. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. balandžio 23 d. E. A. konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti pats. E. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu (t. 1 b. 1.18). 2019 m. balandžio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2019 m. balandžio 23 d. kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas: 11:56:22 val. prie grotinių durų, esančių prie kontrolės ir praleidimo posto Nr. 3 (toliau - KPP3), stovi nuteistieji E. A. ir M. Š.; nuo valgyklos link KPP3 eina nuteistieji D. S. ir G. I.; 11:56:35 val. nuo valgyklos link KPP3 eina 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas A. Š.; 11:56:36 val. nuteistasis D. S. pasisuka ir kumščiu suduoda vieną smūgį nuteistajam E. A. į veidą ir nuteistasis D. S. pasišalina. Tuo metu prie pareigūno L. L. ir nuteistojo E. A. stovi ir stebi nuteistieji. Nuo nuteistųjų valgyklos ateina specialistas A. Š.. 2019 m. balandžio 23 d. kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas: 11:56:40 val. nuteistasis D. S. įbėga į antro ir penkto būrio laiptinę ir užbėga laiptais (t. 1 b. 1. 19-26). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintojo D. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau įvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad išteisintasis sutrikdė viešąją tvarką.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, D. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, įrodo aukščiau aptarti įrodymai – tiesioginio įvykio liudytojo A. Š. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Liudytojas patvirtino matęs, kad būtent D. S. smūgiavo E. A.. Liudytojai L. L. ir A. K. taip pat patvirtino matę aplinkybę, kad E. A. smūgį į veidą sudavė pro šalį einantis nuteistasis. Šie liudytojai nematė, kad būtent sudavė nukentėjusiajam, kadangi buvo smūgiuojama už liudytojo L. L. nugaros, o A. K. nurodė nematęs kaltininko veido, kadangi šis buvo su kapišonu (vaizdo įrašas patvirtina, kad smūgis buvo suduotas liudytojui L. L. iš už nugaros, o išteisintasis D. S. buvo su kepure). Liudytojas M. Š. taip pat patvirtino matęs kaip E. A. smogė kitas nuteistasis, o liudytojai V. V. – L., G. I. matė nukentėjusįjį susiėmusį už veido. Išteisintojo gynybinę versiją taip pat paneigia tiesiogiai įvykį mačiusių L. L. ir A. K. tarnybiniai pranešimai, taip pat tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose užfiksuotos analogiškos aplinkybes, kurias šie liudytojai nurodė ir apklausiami apylinkės teisme. Byloje esantis vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, kad smūgį nukentėjusiajam suduoda būtent D. S.. Aplinkybę dėl nukentėjusiajam E. A. padaryto sužalojimo patvirtina 2019 m. balandžio 23 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/1-20 ir 2019 m. balandžio 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, smogė nukentėjusiajam E. A., padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S. veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, kadangi buvo sutrukdytas pareigūnų įprastinis darbas, jie buvo atitraukti nuo savo tiesioginių pareigų, turėjo aiškintis įvykio aplinkybes, nustatyti kaltą asmenį, jį surasti. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-27/2013). Pasisakant dėl pačių išteisintojo veiksmų kvalifikavimo, pažymėtina, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnyje nurodytais būdais. Šiuo atveju fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje be jokios aiškios ir pateisinamos priežasties (byloje nėra jokių duomenų apie tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo kilusį asmeninį konfliktą, kas būtų galėję sąlygoti tokius veiksmus), matant kitiems nuteistiesiems ir pataisos įstaigos darbuotojams, akivaizdžiai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Taip elgdamasis D. S. priešpastatė save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms. Remiantis teismų praktika, kaip minėta, įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnį laikytini ir tie atvejai, kai kito asmens atžvilgiu panaudojamas fizinis smurtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

22. Teismas, skirdamas bausmę D. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į išteisintojo asmenybę, bylos aplinkybes. D. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. S. savo kaltės nepripažino, praeityje yra teistas 6 kartus, per paskutiniuosius metus nėra baustas administracine tvarka, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Byloje nėra duomenų, kad D. S. yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į narkologinę įskaitą. Šioje byloje nėra nustatyta D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui - 1 metus laisvės atėmimo, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią bausmės rūšį. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kolegijos vertinimu, nėra tikslinga, kadangi praeityje jau buvo taikytas šis institutas ir bausmės tikslų neužtikrino, kadangi nuteistasis po to eilę kartų padarė naujus nusikaltimus.

23. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad D. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 66,06 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, todėl siekiant užtikrinti išteisintojo interesus ir teisę į gynybą, buvo privalomas gynėjo dalyvavimas procese. Atsižvelgiant į šį argumentą bei į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, byloje nėra duomenų apie jokį legalų nuteistojo pragyvenimo šaltinį ar nuosavybės teise registruotą turtą, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

24. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Kompaktinis diskas su 2019 m. balandžio 23 d. vaizdo įrašu (t. 1 b. l. 101). – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

D. S. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš D. S. nepriteisti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2019 m. balandžio 23 d. vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.