Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą dėl notarės Daivos Sabaliauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S., J. A., J. S., notarė Daiva Sabaliauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti J. R. priklausančios dalies pastatų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. J. R. įgaliojo sūnų R. R. atstovauti jam notarų biure, valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti jam nuosavybės teise priklausantį ir jo paveldėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjas J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 17/44 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi Kitų inžinierinių statinių - Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nori parduoti, todėl 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Utenos rajono 4-ąjį notaro biurą, kad notarė persiųstų bendrasavininkams: J. A., J. S. ir R. S. pareiškimą dėl turto pardavimo.

Bendrasavininkė R. S. 2022 m. gegužės 27 d. pareiškime nurodė, jog priima pareiškėjo pasiūlymą ir sutinka pirkti pareiškėjui priklausančią namo dalį su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jeigu pareiškėjas pateiks pirkimo pardavimo sandoriui įforminti reikalingus duomenis.

Pareiškėjas J. R., nesutikęs su bendrasavininkės iškeltomis sąlygomis, pakartotinai pranešė apie galimybę bendrasavininkei R. S. pasinaudoti pirmumo teise pirkti arba atsisakyti aukščiau minimą nekilnojamąjį turtą.

R. S. 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė notarei Daivai Sabaliauskienei pareiškimą, kuriame taip pat nurodė, kad J. R. nesutikus įregistruoti priestato 9a1m (3,57 m²) Nekilnojamojo turto registre, pirkimo - pardavimo sandoris remiantis CK 4.103 straipsniu nėra įmanomas.

2022 m. rugpjūčio 31 d. Utenos rajono 4-ojo biuro notarė Daiva Sabaliauskienė sprendimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą išnagrinėjusi R. R., veikiančio pagal J. R. pagal 2021 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimą, nusprendė atsisakyti notarinį veiksmą, kadangi yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl pastatų įteisinimo, tai yra J. R. nesutikus įregistruoti priestato 9a1m (3,57 m²). Nekilnojamojo turto registre, pirkimo sandoris vadovaujantis CK 4.103 straipsniu nėra įmanomas. Patikslinusi duomenis VĮ Registrų centre, nustatė, kad gyvenamojo namo 1A1m priestato 9a1m (3,57 m²) įregistravimui nekilnojamojo turto registre dokumentai nepateikti.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro reglamentuotų įstatymu funkcijų turinys suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų ir nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio pirmenybės teisės įtvirtinimu nukrypstama ir nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais (CK 6.156 straipsnis), reglamentavimo, nes įstatyme įtvirtinta bendraturčio pareiga pasiūlyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto dalį įsigyti kitam bendraturčiui suvaržo asmens teisę pasirinkti subjektą, su kuriuo sudaryti sutartį. Atsižvelgiant į tai, toks suvaržymas (asmens negalėjimas laisvai disponuoti daikto dalimi, kuri jam priklauso nuosavybės teise, ir laisvai pasirinkti, su kokiu asmeniu sudaryti sutartį) neturi būti didesnis, nei būtina šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022 34 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, o siekis sumažinti bendraturčių skaičių negali būti suabsoliutinamas. CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022 35 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės nustato, jog bendraturtis turi teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria yra parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Atitinkamai bendraturtis neturi teisės reikalauti keisti kainos, o turi sutikti su pardavimo kaina, priešingu atveju nevertinama, kad jis turi pirmenybės teisę. Be to, bendraturčio galimybę pasinaudoti pirmenybės teise riboja reikalavimas pirkti ir kitomis tomis pat sąlygomis. Nurodyta norma nereglamentuoja, kokios tai konkrečiai sąlygos. Daikto pardavimo atveju tai gali būti įvairios daikto dalies pardavimo aplinkybės, susijusios tiek su daiktu, tiek su sutarties sudarymu ar vykdymu. Tai gali būti sutarties nuostatos dėl daikto naudojimo, atsiskaitymo pagal sutartį, dėl keleto daiktų pardavimo ir kita. Savininkas šias sąlygas nustato savo nuožiūra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sąlygas jam ir parduotų daiktą, pavyzdžiui, be priklausinių, vieną, o ne kelis daiktus, ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 45 punktas).

Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto bendrasavininkė pareiškėjui yra iškėlusi sąlygas – įregistruoti 1A1m priestatą 9a1m (3,57 m²) - kurias įvykdžius R. S. galimai pirktų pareiškėjui priklausančią turto dalį. Duomenų, kad pareiškėjas bendrasavininkei nekilnojamojo turto dalį siūlo pirkti kitokiomis sąlygomis, nei parduotų kitam asmeniui – ne bendrasavininkui, nėra. Taigi šiuo atveju notarė neturi nagrinėti tarp bendrasavininkų kilusio ginčo, tačiau bendrasavininkės iškelta sąlyga įregistruoti dar neregistruotą turto dalį, neturi būti kliūtis pareiškėjui parduoti jo turimo nekilnojamojo turto dalį. Ginčo dėl gyvenamojo namo priestato 9alm nebuvo iki pareiškėjo siūlymo bendrasavininkei R. S. nusipirkti pareiškėjo turimą nekilnojamojo turto dalį, pateikimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Suinteresuoto asmens R. S. teiginys, kad gyvenamojo namo priestatas galimai yra pastatytas neteisėtai, yra grįstas tik prielaidomis. Taigi, bendrasavininkė, vykdydama savo teises, turi pasinaudoti galimybe atsisakyti pirkti pareiškėjui priklausančią turto dalį arba ją įsigyti, o jos keliamos papildomas sąlygos, kurios yra pagrįstos prielaidomis, nėra pagrindas notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Nurodytų motyvų pagrindu Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės 2022 m. birželio 17 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą naikintinas kaip nepagrįstas ir notarė įpareigotina patvirtinti J. R. priklausančios 17/44 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi Kitų inžinierinių statinių - Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, jo pasirinktam pirkėjui už 60 000 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 511 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. R. skundą dėl notarės Daivos Sabaliauskienės veiksmų patenkinti.

Panaikinti Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.

Įpareigoti Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarę Daivą Sabaliauskienę patvirtinti J. R. priklausančios 17/44 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/44 dalimi Kitų inžinierinių statinių - Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį, jo pasirinktam pirkėjui už 60 000 EUR.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.