Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. K.,

atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims E. B. ir Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2008-11-27, liekamųjų pasekmių NDNT Kauno III teritorinis skyrius 2010-12-07 nustatė 50 procentų netekto darbingumo lygį nuo 2010-11-08 neterminuotai. 2011-02-28 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2008-11-27, liekamųjų pasekmių nustatė 60 procentų netekto darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2011-02-28 iki 2013-02-27.

NDNT Kauno I teritorinis skyrius 2013-02-22 sprendimu dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą E. B. nuo 2013-02-21 nustatė 45 procentų netekto darbingumo lygį neterminuotai. Pažymėjo, jog VSDFV Kauno skyrius, remdamasis E. B. išduotomis darbingumo lygio pažymomis, paskyrė ir moka netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Nurodė, jog Vilniaus apylinkės teismas 2016-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-162-545/2016 pagal pareiškėjo ieškinį draudimo įmonei „If P&C Insurance AS“, atstovaujamai „If P&C Insurance AS“ filialo, dėl žalos atlyginimo regreso tvarka nustatė, kad E. B. netektas darbingumas susijęs ne vien su eismo įvykio pasekmėmis, o 50 proc. sąlygotas ir nukentėjusiosios amžiaus, turimų ligų. Minėtas teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, buvo priimtas remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-29 ekspertizės akto Nr. EKG 7/2015(02) (toliau – Ekspertizės aktas) išvada (toliau –ir Ekspertizės išvada). Šioje civilinėje byloje NDNT buvo šalimi, žinojo apie atliktą E. B. teismo medicininę ekspertizę, buvo susipažinusi su jos išvada.

Pareiškėjo nuomone, po atliktos teismo medicininės ekspertizės kilo pagrįstų abejonių dėl NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2013-02-22 priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atsakovė privalėjo atlikti pakartotinį E. B. darbingumo lygio vertinimą, o pastarajam atsisakius tai atlikti, Ginčų komisija turėjo visas teisines galimybes ir kompetenciją, patikrinusi E. B. Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylą, įvertinusi Ekspertizės išvadas, priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtintų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.1.1 ir 7.1.2 punktuose nurodytą sprendimą.

Pažymėjo, jog VSDFV Kauno skyrius į NDNT kreipėsi netrukus po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, kurioje atlikus E. B. teismo medicininę ekspertizę paaiškėjo aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo pagrįstumo. Anksčiau kreiptis į NDNT dėl E. B. nustatyto netekto darbingumo peržiūrėjimo VSDFV Kauno skyrius neturėjo jokio pagrindo. NDNT atsisakydama atlikti pakartotinį E. B. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą vertinimą, išnagrinėjo VSDFV Kauno skyriaus 2017-05-26 prašymą tuo pačiu pripažindama, kad terminas nėra praleistas, todėl atsakovės argumentai dėl termino praleidimo 2013 m. vasario 22 d. sprendimui apskųsti yra nepagrįsti.

Pareiškėjo nuomone, priimant skundžiamus sprendimus, buvo pažeistos darbingumo lygio nustatymą, šio pobūdžio priimtų sprendimų kontrolės tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, viešasis interesas, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 p. įtvirtinti reikalavimai. Prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje kyla ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 22 d. sprendimo (Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. NA-628), jo pagrindu surašytos darbingumo lygio pažymos DLN-2 Nr. 0020111, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 12 d. rašto Nr. R-19704, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 12 d. rašto Nr. SD-590 teisėtumo ir pagrįstumo bei išvestinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo nustatyti E. B. darbingumo lygį nuo 2013-02-21 iš naujo, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-29 ekspertizės akto Nr. EKG 7/2015(02) išvadas. Minėta ekspertizė buvo paskirta nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-162-545/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (šioje byloje pareiškėjo) ieškinį atsakovei draudimo įmonei „If P&C Insurance AS“, atstovaujamai „If P&C Insurance AS“ filialo, dėl 28064,95 Lt/8128,17 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Trečiaisiais asmenimis minėtoje byloje buvo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir E. B..

Administracinės bylos duomenimis, 2008-11-27 Kaune, Utenos g. ir Tvirtovės al. Sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota E. B.. NDNT Kauno III teritorinis skyrius 2010-12-07 sprendimu E. B. nustatė 50 procentų netekto darbingumo lygį nuo 2010-11-08 neterminuotai. 2011-02-28 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2008-11-27, liekamųjų padarinių nustatė 60 procentų netekto darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2011-02-28 iki 2013-02-27.

NDNT Kauno I teritorinis skyrius šioje byloje skundžiamu NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 22 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-628 (toliau –ir Aktas) nustatė E. B. 45 procentų netekto darbingumo lygį nuo 2013-02-21 neterminuotai. Iš minėto Akto matyti, jog darbingumo lygio priežastis buvo nustatyta pagal Aprašo 27.3 punktą „ nelaimingas atsitikimas darbe“ (dėl 2008-11-27 eismo įvykio pakeliui į darbą). Ši priežastis įtvirtinta ir byloje ginčijamoje NDNT 2013 m. vasario 22 d. darbingumo lygio pažymoje DLN-2 Nr. 0020111. Minėtų dokumentų pagrindu E. B. pareiškėjas mokėjo netekto darbingumo periodinę kompensaciją, dėl kurios išmokėjimo laikotarpiu nuo 2010-11-08 iki 2014-02-28 kilo ginčas su draudimo įmone civilinėje byloje Nr. e2-162-545/2016.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2017-05-26 raštu Nr. (9.29E) S-46832 kreipėsi į NDNT direktorių, prašydamas pakeisti NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2013-02-22 sprendimą dėl E. B. neterminuotai nustatyto 45 procentų netekto darbingumo, atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-29 ekspertizės akto Nr. EKG 7/2015(02) išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-162-545/2016 ir minėtoje byloje priimtą teismo sprendimą.

NDNT 2017 m. birželio 12 d. raštu Nr. R-19704 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, iš esmės tvirtindama, jog civilinėje byloje priimtas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovės pareigomis, darbingumo lygio vertinimą reglamentuojančios teisės normos nenumato NDNT galimybės konkrečiu atveju atlikti pakartotinį E. B. darbingumo lygio vertinimą.

Akivaizdu, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę, siekė, kad būtų panaikintas (pakeistas) 2013 m. vasario 22 d. Darbingumo lygio vertinimo aktas, pasikeitus darbingumo lygio priežastims, atsižvelgiant į Ekspertizės išvadą ir priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-162-545/2016.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 18 straipsnį Tarnybai suteikti įgaliojimai nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį, jų priežastis. Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, taip pat ir pakartotinį darbingumo lygio vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-06-18). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų (2 priedas). Kriterijų apraše numatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Asmens bazinis darbingumas vertinamas procentais pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 14 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima Tarnybos teritoriniai skyriai.

Tvarkos aprašo IV skyriaus 27 punkte nurodytos darbingumo lygio priežastys ir jų atsiradimo laikas, tarp jų numatyta ir priežastis „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (27.3 p.), kuri nurodyta NDNT sprendimais nustatant E. B. darbingumo lygį.

Pareiškėjas, valstybinio socialinio draudimo išmokas mokanti institucija, siekia, kad atliekant pakartotinį E. B. darbingumo lygio vertinimą būtų nustatyta, jog jos darbingumo lygiui turėjo įtakos ne vien nelaimingas atsitikimas (2008-11-27 eismo įvykis), tačiau ir ligos, jos sveikatos būklė (27.1 p.).

Tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtinta, jog dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3 ir 27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma. Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai. Pakartotinio darbingumo lygio vertinimą reglamentuoja Tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatos, tarp kurių numatyta NDNT pareiga atlikti pakartotinį darbingumo vertinimą, pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims (35.2 p.).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-162-545/2016 teismas 2015m. sausio 21 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, siekdamas byloje nustatyti, ar E. B. nustatytas netektas darbingumas, dėl kurio jai buvo išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos, priežastiniu ryšiu yra susijęs su 2008 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio metu E. B. patirtais sužalojimais ir yra šio eismo įvykio pasekmė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 29 d. ekspertizės aktu ir juo remiantis priimtu 2016 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-162-545/2016 buvo konstatuota, jog E. B. netektas darbingumas susijęs ne vien su eismo įvykio pasekmėmis, o yra sąlygotas jos amžiaus ir turimų ligų. Teismas, atsižvelgęs į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kai neįmanoma atskirti, kiek nukentėjusiosios netektą darbingumo laipsnį lėmė eismo įvykio pasekmės sveikatai, o kiek turimos ligos, sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nustatęs šių kriterijų santykį -50 procentų, pareiškėjo ieškinį, priteisdamas žalos atlyginimą, tenkino 50 procentų.

Teismo nuomone, nors civilinėje byloje Nr. e2-162-545/2016 ir nebuvo tiesiogiai sprendžiamas ginčas dėl E. B. darbingumo lygio, tačiau joje buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su minėto asmens darbingumo lygiu, jo priežasčių vertinimu, todėl, esant šio pobūdžio duomenims, atsakovė turėjo teisinį pagrindą pagal Tvarkos aprašo nuostatas nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pakartotinio darbingumo vertinimo, pasikeitus darbingumo lygio priežastims (35.2 p.), o atsisakius jį nagrinėti, aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsisakymo priežastis, motyvuotai išdėstyti atsisakymo nagrinėti faktinį ir teisinį pagrindą, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar Tarnybos sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2122/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, jog kilus ginčui dėl akto, kuriuo asmeniui nustatytas darbingumo lygis, teismo funkcija yra nustatyti, ar asmens darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą ( žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2625/2011).

Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo NDNT 2017 m. birželio 12 d. rašto Nr. R-19704 akivaizdu, jog atsakovė, atsisakydama atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, iš esmės prašymo nenagrinėjo, nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, skundžiamame sprendime neišdėstė teisinio pagrindo, vadovavosi abstrakčiais, nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktais nepagrįstais argumentais, todėl teismas daro išvadą, jog skundžiamas raštas yra neaiškus, nemotyvuotas, neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų. Konstatuotina, jog atsakovė tinkamai neatliko jai, viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdama pareiškėjo prašymo ir taip pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą raštą panaikinti (ABTĮ 91 str. 3 p., 2 d.). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigotina iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017-05-26 prašymą Nr. (9.29E) S-46832, priimant motyvuotą teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą. Kadangi juo buvo prašoma ne vien atlikti pakartotinį E. B. darbingumo lygio vertinimą, pasikeitus darbingumo lygio priežastims, bet ir panaikinti 2013 m. vasario 22 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. NA-628, o atsakovė dėl to skundžiamame rašte nepasisakė, taigi šio klausimo iš esmės nenagrinėjo, todėl teismui įpareigojus atsakovę pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, konkrečiu atveju nėra pagrindo pasisakyti dėl Kauno I teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumo ir išvestinio reikalavimo, t. y. darbingumo lygio pažymos DLN-2 Nr. 0020111 panaikinimo (pakeitimo), šie reikalavimai kaip išankstinio pobūdžio atmestini.

Tvarkos aprašo 41 punktas numato teisę NDNT direktoriaus sprendimą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo asmeniui, o taip pat pensiją ar išmoką mokančiai institucijai apskųsti Ginčų komisijai per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, gavimo dienos.

Konkrečiu atveju toks sprendimas nebuvo priimtas, E. B. pakartotinis darbingumo lygio vertinimas nebuvo atliktas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, reguliuojantį Komisijos kompetenciją (NSIĮ 20 straipsnio 2 dalis, Tvarkos aprašo 41 punktas), sutinka su minėtos institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, jog Komisijai nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti NDNT 2017-06-12 rašto Nr. R-19704 pagrįstumo, minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, todėl Ginčų komisijos 2017 m. liepos 12 d. raštas Nr. SD-590 yra pagrįstas, jo panaikinimui nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti Tarnybai, kokį sprendimą ji turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nustatyti E. B. darbingumo lygį nuo 2013-02-21 dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2008-11-27, liekamųjų padarinių (pasekmių), vertinant tik eismo įvykio pasekmes, atsižvelgiant į Ekspertizės aktą, nėra teisinio pagrindo. NDNT iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2017-05-26 prašymą Nr. (9.29E) S-4683, neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo, pareiškėjui nesutinkant su juo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 12 d. raštą Nr. R-19704.

Įpareigoti atsakovę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. prašymą Nr. (9.29E) S-46832, priimant motyvuotą teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.