Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. K.

atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, atstovei A. D.

trečiojo asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams K. R. G., L. K.

teismo ekspertei S. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, su trečiaisiais asmenimis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, E. B. dėl 28064,95 Lt/8128,17 Eur žalos atlyginimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas jai įteiktas (t. 2 b.l. 7). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo negauta. Laikytina, kad tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, 2008-11-27 d. pakeliui į darbą Kaune, Utenos g./Tvirtovės al. gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriuo metu nukentėjo tretysis asmuo E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) Šiuo eismo įvykio metu E. B. patyrė galvos ir kaklo traumą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 10.2 ir 31 p. 2009-02-17 sprendimu Nr. 8.18-174 E. B. 2008-11-27 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu ir vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais E. B. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-27 iki 2008-12-03 ir nuo 2009-01-20 iki 2009-02-27 paskyrė 4538,69 Lt ligos pašalpą, kurią atsakovas atlygino (dėl E. B. ligos), todėl šios sumos priteisimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

LR CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta regreso teisė į žalą padariusį asmenį. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo 31 str. nustato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens LR CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. pagrindu ieškovas turi teisę pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui reikalavimą dėl išmokos.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nukentėjusios sveikatos būklės po eismo įvykio ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo ir atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartimi, siekiant nustatyti ar neterminuotai nustatytas netektas darbingumas, dėl kuriuo buvo išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos, yra priežastiniame ryšyje su 2008-11-27 d. eismo įvykio metu nukentėjusiosios E. B. patirtais sužalojimais ir yra minėto eismo įvykio pasekmė, buvo paskirta medicinos ekspertizė, pavedus ją atlikti ekspertinei įstaigai Valstybinei teismo medicinos tarnybai į.k. 191351330 (t. 1 b.l. 104-108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-29 d. ekspertizės aktu Nr. EKG 7/2015(02) buvo nustatyta, kad:

1. E. B. 2008-11-27 autoįvykio metu patyrė sužalojimus: kaklo raiščių patempimas, dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Dėl šių sužalojimų nedarbingumas užbaigtas 2009-02-27. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo E. B. sveikata buvo sutrikusi daugiau 10 dienų laikotarpiui. Tolimesnis gydymasis dėl nestabilumo 4-5 kaklinių slankstelių lygyje, simptominio radikulito kaklinėje stuburo dalyje buvo sąlygotas ligų, t.y. kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinių diskų degeneracinių pokyčių, C3/5 nežymios laiptinės retrolistezės, deformuojančios spondiloartrozės ir degeneracinių pakitimų abiejų pečių sąnariuose ir sausgyslėse.

2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė 50% darbingumo lygį įvertindama kompleksiškai visas ligas ir patologijas bei socialinius faktorius. Pažymėtina, kad darbingumo lygis buvo nustatytas vertinant degeneracinių stuburo ir pečių sąnarių bei sausgyslių ligų, o ne autotraumos padarinius.

3. E. B. 2008-11-27 atliktoje kaklinės stuburo dalies kompiuterinėje tomogramoje Nr. 2166 aiškių matomų lūžimo linijų bei dislokacijų nestebėta, paravertebriniai audiniai struktūriniai. C3-5 stebėta nežymi laiptinė retrolistezė vertinta kaip slankstelių pasislinkimas atgal dėl tarpslankstelinių diskų degeneracijos. Dėl traumos įvykęs kaklinės stuburo dalies nestabilumas kliniškai ir radiologiškai būtų stebėtas iš karto po traumos.

4. E. B. 2011-02-28 nustatytas 40% darbingumo lygis, 60% netektas darbingumas buvo nustatytas vertinant progresuojančius degeneracinius stuburo ir pečių sąnarių bei sausgyslių ligų, o ne autotraumos padarinius.

5. E. B. 2013-02-22 neterminuotai 45% netektas darbingumas buvo nustatytas vertinant progresuojančius degeneracinius stuburo ir pečių sąnarių bei sausgyslių ligų, o ne autotraumos padarinius (t. 1 b.l. 160-169).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta teismo ekspertė S. B. patvirtino visas atliktos medicinos ekspertizės išvadas bei parodė, kad medicinos ekspertizės metu nevertinamos autoįvykio pasekmės, traumos paūmėjimas, o vertinami įrašai nukentėjusiosios medicinos dokumentuose. Teismo medicinos ekspertės teigimu, Neįgalumo ir darbingumo tarnyba nustatė E. B. darbingumo lygius vertinant progresuojančius degeneracinius stuburo ir pečių sąnarių bei sausgyslių ligų, o ne autotraumos padarinius. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta teismo ekspertė negalėjo atsakyti kiek procentaliai E. B. netektas darbingumas sąlygotas ligų, o kiek yra autotraumos pasekmė, kurios būvimas neatmetamas (t. 2 b.l. 13).

Su teismo medicinos ekspertės išvadomis iš dalies nesutiko Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, teigiami, kad teismo ekspertizės išvada iš dalies pagrįsta, sutiktina su teismo med.ekspertų išvada, jog kaklo ir liemens pakitimai galimai nesusiję su autoįvykiu, o nesutiktina su teismo med.ekspertų išvada, jog darbingumo lygis E. B. nustatytas vertinant vien degeneracinių stuburo ir pečių sąnarių bei sausgyslių ligų (T91.8), o ne autoįvykio metu patirtos traumos padarinius. Tarnyba vertino visus nukentėjusiosios medicinos dokumentus, E. B. sveikatos funkcinę būklę, o ne įrašytus ligų kodus, diagnozes. Tarnybos atstovai parodė, kad visuose pateiktuose NDNT medicininiuose dokumentuose gydytojų aprašyti nukentėjusiosios sveikatos sutrikimai sietini tik su autoįvykio metu patirta galvos ir kaklo trauma. Iki autoįvykio tokių padarinių sveikatai, kokius nustatė NDNT, J. B., nebuvo nustatyta, nukentėjusioji į gydytojus iki autoįvykio (2008-11-27) dėl gydymo nesikreipė (duomenų nėra). Šią išvadą patvirtina ir teismui pateikti medicininiai dokumentai.

Be to, NDNT įvertino po dešiniojo peties rotatorių plyšimo atliktos akromioplastikos ir reabilitacinio gydymo išliekančią dešiniojo peties sąnario kontraktūrą (T92.5), vien dėl kurios patologijos E. B. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis remiantis NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimtu 2011-02-28 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-425 (atsižvelgiant tik į sunkiausią funkcinį sutrikimą), o 2013-02-22 d. dėl šio sutrikimo nukentėjusiajai nustatyta 60 procentų bazinis darbingumas (t. 1 b.l. 189-194). NDNT atstovų nuomone, teismo med.ekspertai visiškai nepagrindė, kodėl po rotatorių plyšimo gydymo išlikusi dešiniojo peties sąnario kontraktūra nesietina su autoįvykio metu patirta trauma. Su tokia NDNT nuomone teismas sutinka, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-29 d. ekspertizės akte Nr. EKG 7/2015(02) nėra šiai nuomonei atmesti argumentų, su ja iš dalies sutiko ir apklausta teisminio nagrinėjimo metu teismo ekspertė S. B., teigdama, jog ekspertizės metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nevertinamas nukentėjusiosios traumos paūmėjimas, autoįvykio pasekmės, neatmetama galimybė, kad trečiojo asmens netektas darbingumas sąlygotas ir ligų ir autoįvykio pasekmėmis, bet jų procentine išraiška nurodyti negalėjo. Dėl to teigti, kad E. B. gydymas dėl 1998-11-27 autoįvykio metu patirtos galvos ir kaklo traumos baigtas 2009-02-27 d., nėra pagrindo, nes teismo med.ekspertų nebuvo vertinamos autoįvykio pasekmės nukentėjusiosios sveikatai, kaip taip padarė NDNT, o padaryti išvadą, kad tokios pasekmės yra patirtos vien dėl turėtų iki autoįvykio ligų, taip pat nepakanka duomenų.

Tokiu būdu pagal nagrinėjamos bylos duomenis ir ištirtais teisminio nagrinėjimo metu įrodymus teismas sprendžia, kad E. B. netektas darbingumas susietas ne vien su autoįvykio pasekmėmis, o sąlygotas ir nukentėjusiosios E. B. amžiumi (šiuo metu pensinis amžius-78 metai), turimomis ligomis (T.91.8), taigi, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kai neįmanoma atskirti, kiek nukentėjusiosios netektą darbingumo laipsnį sąlygojo autoįvykio pasekmės sveikatai, o kiek turimos ligos, teismas nustato šių kriterijų santykį -50 procentų, todėl dėl šios priežasties ieškinį tenkina 50 procentų, kas sudaro 4064,08 Eur (8128,17 Eur x 50 proc.), priteisdamas nurodytą sumą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (LR CK 1.138 str. 6 p., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 450 Eur užstato ekspertinei įstaigai sumokėti (t. 1 b.l. 208), kurią sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 2015-01-23 d. (t. 1 b.l. 112). Atlikus teismo med.eksperizę Valstybinė teismo med.tarnyba pateikė teismui 436,16 Eur sąskaitą už ekspertizės atlikimą (t. 1 b.l. 159), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, 218,08 Eur (50 proc.) ekspertizės išlaidų priteistina iš ieškovo atsakovo naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kuriuo ieškovas yra atleistas, į valstybės pajamas - 91 Eur (4064,08 Eur (8128,17 Eur x 50 proc.) x 3% x 75%), nes byla elektroninė bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu-5,86 Eur (11,72 Eur x 50 proc.) (Lietuvos CPK 79 str. , 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš „If P&C Insurance AS”, registro kodas 10100168, (Estija), veikiančio per “If P&C Insurance AS” filialą į.k. 302279548, 4064,08 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt keturis Eur 08 ct) žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus į.k. 188677437, naudai.

Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus į.k. 188677437, 218,08 Eur (du šimtus aštuoniolika Eur 08 ct) ekspertizės išlaidų If P&C Insurance AS”, registro kodas 10100168, (Estija), veikiančio per “If P&C Insurance AS” filialą į.k. 302279548, naudai.

Priteisti iš „If P&C Insurance AS”, registro kodas 10100168, (Estija), veikiančio per “If P&C Insurance AS” filialą į.k. 302279548, 91 Eur (devyniasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio, 5,86 Eur (penkis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.